Kengūros ir valabės
Iš viso yra apie 50 kengūrų rūšių. Valabės ir kengūros priklauso tai pačiai šeimai. Jos paplitusios Australijoje ir Tasmanijoje, žole ir krūmynais apaugusiuose plotuose, maitinasi žole. Yra dar laipiojančių kengūrų, kurios gyvena Australijoje ir Naujosios Gvinėjos saloje, miškais apaugusiuose plotuose. Jos turi tvirtus nagus, kuriais kabindamosi laipioja po medžius ir sotinasi jų lapais.
Raudonosios kengūros gyvena daugiausiai Centrinės Australijos krūmynuose ir daug dienų gali išbūti be vandens. Pilkosios kengūros laikosi Rytų Australijos stepėse.
Kengūros gyvena nedidėlėmis grupėmis- bandomis. Bandai vadovauja stiprus patinas. Didžiają dienos dalį kengūros praleidžia gulėdamos pavėsyje. Vakare, kai oras atvėsta, ieško maisto ir vandens. Kengūros įspėja vienos kitas apie pavojų, užpakalinėmis kojomis daužydamos žemę.
Didelės suaugusios kengūros turi stiprias užpakalines kojas ir uodegas. Jos gali pašokti aukštyn 3m ir nušokti į tolį 9m. Uodega joms padeda išlaikyti pusiausvyrą. Kengūros gali bėgti 60 km/h greičiu. Ganosi ar šiaip vaikštinėja keturpėsčios.
Koalos
Koalos yra sterbliniai žinduoliai, gyvenantys Rytų Australijos miškuose. Jos minta eukaliptų lapais ir žieve. Koalos labai išrankios- iš 350 ten augančių eukaliptų rūšių jos ėda tik penkių rūšių eukaliptų lapus. Koalos maitinasi naktį, o didžiają dienos dalį praleidžia miegodamos medžių viršūnėse, ant šakų.
Australijoje aborigenų kalba “koala” reiškia “negeriantis”. Koalos iš tiesų beveik niekada negeria ir visą reikiamo skysčio kiekį gauna su lapais.
Ką tik gimę koalų mažyliai būna maždaug pupos dydžio. Jie nuropoja į motinos sterblę, atsiveriančią į užpakalio pusę, prisitvirtina prie spenelio ir vystosi toliau. Būdamas maždaug šešių mėnesių mažylis palieka motinos sterblę, užsiropsčia jai ant nugaros ir įsikimba į kailį. Koala maitina jį sukramtytais lapais tol, kol jis pradeda ėsti savarankiškai.
Ančiasnapis
Ančiasnapis yra kloakinis žinduolis, gyvenantis Australijoje ir Tasmanijoje. Patelė upės krante išsikasa ilgą tunelį, kurio gale iš lapų bei žolių susisuka lizdą. Jame padeda du kiaušinius. Kiaušinių kevalai minkšti. Išsiritę mažyliai atropoja prie motinos ir laižo pieną, tekantį iš jos odoje esančių liaukų. Anšiasnapiai spenelių neturi.
Ančiasnapis yra geras plaukikas. Jo kojos su plėvėmis, o uodega stipri. Snapą dengia jautri oda, kuri padeda ančiasnapiui dumblėtame upės dugne rasti kirmėlių ir krevečių. Maistą ančiasnapis susikiča į skruostuose esančius maišelius, paskui suėda. Ančiasnapiai patinai ant kojų turi nuodingus dyglius.
Vombatas
Vombatai gyvena urvuose, Australijos ir Tasmanijos stepėse. Jų kojos trumpos, stiprios, su ilgais ir tvirtais nagais urvams rausti. Vombatai- sterbliniai gyvūnai. Patelės sterblė atsiveria ties užpakaliu, taigi jai judant urvo tuneliais, žemių į sterblę nepatenka. Vombatai laikosi grupėmis. Jie yra naktiniai gyvūnai: dieną miega urvuose, o naktį išlenda ėsti žolės. Vombatų regėjimas silpnas, tačiau uoslė ir klausa puiki.
Echindos
Echindos yra kloakiniai žinduoliai. Patelė padeda vieną kiaušinį ir jį saugo ant pilvo esančioje sterblėje. Vos tik jauniklis išsirita, ima laižyti pieną, lašantį iš motinos odoje esančių liaukų. Spenelių echindos neturi.