Austrija ir jos virtuvė
5 (100%) 1 vote

Austrija ir jos virtuvė

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………….….…3

AUSTRIJOS PRAEITIS……………………………………………….…….4

ISTORINĖ PRAEITIS……………………………………………………….5

GYVENTOJAI………………………………………………………….……6

MIESTAI…………………………………………………………………….7

KALNAI IR KLIMATAS……………………………………………………8

UPĖS IR EŽERAI…………………………………………………………..10

AUGALAI IR GYVŪNAI…………………………………..………….… 11

ĮŽYMŪS ŽMONĖS…………………………………………………….….12

AUSTRIŠKI PILVO MALONUMAI……………………………………..13

VIENOS MOTERŲ PASIDIDŽIAVIMAS……………………………….14

VIENOS VIRTUVĖ……………………………………………………….15

NAUDINGA INFORMACIJA…………………………………………….23

IŠVADOS …………………………………………………………………24

NAUDOTA LITERATŪRA…………………………………..…………..25

ĮVADAS

Kiekvienas is mūsų norėtų aplankyti kitas šalis, susipažinti su jų istorija, kultūra, įžymybėmis bei kitomis vertybėmis, o taip pat norėtųsi paskanauti ir tos šalies nacionalinių patiekalų ir gėrimų.

Viena šalis garsėja sūriais, kita – vynu, trečia – alumi, o štai kuo garsi Viena – stengsiuosi pateikti ir aprašyti šiame darbe.

Kuo neįprasta mano pasirinktos šalies virtuvė?

Ji neįprasta vien jau pavadinimu. Visos virtuvės pavadintos šalies pavadinimu, o štai ši ne Ausrijos virtuvė, o Vienos virtuvė.

Ir štai toks išskirtinumas suteikia paslaptingumą, mįslingumą ir begalinį norą sužinoti kokie yra tie Vieniški patiekalai, kada ši virtuvė buvo geriausia, kokias paslaptis ji slepia?!

AUSTRIJOS PRAEITIS

Austrija yra centrinėje Europos dalyje, kryžkelėje labai svarbiame tarptautiniame kelyje, einančiame iš Vakarų Europos į Pietryčių Europą ir iš Šiaurės Europos į Pietų Europą. Kaip ir kaimyninė Šveicarija ji yra sausumos valstybė, neturinti išėjimo į jūrą. Austrija nedaug didesnė už Lietuvą Alpių kalnų ir Dunojaus šalis. Ji yra tarp 46°22′ ir 49° Šiaurės platumos ir tarp 9°32′ ir 17°10′ rytų ilgumos.

Austrija ribojasi su:

• Vokietija

• Čekija

• Vengrija

• Slovakija

• Slovėnija

• Italija

• Šveicarija

• Lichtenšteinu.

Oficialus pavadinimas – Austrijos respublika (Republik Osterreich) Plotas – 83 836 km².

Gyventojų skaičius – 7918000 (94,4 žm./km²).Valdymo forma – federacinė respublika

Valstybinė kalba – vokiečių (šnekamosios kalbos – vokiečių kalbos alemanų ir bavarų dialektai, besiskiriantys nuo literatūrinės vokiečių kalbos).Tikyba – katalikų, protestantų Piniginis vienetas – Austrijos Šilingas = 100 grašių. Sostinė – Viena. Kiti miestai – Gracas, Lincas, Zalcburgas, Insbrukas, Klagenfurtas, Filachas, Sankt Pioltenas, Velsas.

Gyventojų ūkinė veikla:• Žemės ūkis – 3 %• Pramonė – 37 %• Aptarnavimo sfera – 60 %.

Bendras valstybės sienų ilgis – 2 637 km. Dalis jų yra natūralios ribos – upės ir kalnai. Tačiau didesnė dalis valstybės sienų yra ne natūralios, o istoriškai susidariusios ribos. Austrija sudaro 0,9 % viso Europos žemyno. Jos teritorija išsitęsusi į platumą. Šalies rytinės, kompaktiškesnės dalies kontūrai beveik ovalo pavidalo. O vakarinė jos dalis yra ilgas, siauras (apie 225 km ilgio ir 50 – 60 km pločio) iškyšulys, įsispraudęs tarp Vakarų Vokietijos ir Italijos.

Federaciją sudaro 9 žemės (Žemutinė Austrija, Aukštutinė Austrija, Zalcburgas, Štirija, Karintija, Tirolis, Forarlbergas, Burgenlandas), kitados buvusios atskiros kunigaikštystės. Austrija – įspūdingų kalnų, derlingų slėnių, dainingų žmonių ir turizmo kraštas.

ISTORINĖ PRAEITIS

996 m. buvo pirmą kartą paminėtas Austrijos (Ostarrichi) pavadinimas. Dabartinė Austrija susikūrė 1918 metų lapkričio mėn., suskilus Austrijos – Vengrijos imperijai. Austrijos respublikai teko iš Habsburgų imperijos aštuntoji dalis teritorijos ir gyventojų. Pagal 1919 metų San – Šermeno taikos sutartį į Austrijos sudėtį įėjo daugiausia tiktai senosios austrų žemės. 1921 metais į jos sudėtį buvo įjungta taip pat nedidelė vakarinės Vengrijos dalis su joje vyraujančiais gyventojais austrais (Burgenlando provincija).

1938 m. kovo 12 d. Austrija buvo okupuota fašistinės Vokietijos ir dalyvavo Antrajame pasauliniame kare Vokietijos pusėje. Šalyje įsigalėjo teroro režimas. 1945 m. pavasarį Raudonoji armija išvadavo rytinę Austriją su sostine Viena. Kitą Austrijos dalį išvadavo anglai ir amerikiečiai. JAV, Anglijos, TSRS ir Prancūzijos 1945 metų liepos 4 d. susitarimu Austrijoje buvo sukurta keturių valstybių aukščiausioji valdžia ir šalis padalyta į keturias okupacines zonas. Austrijos sostinė Viena (1937 metų ribos) buvo keturių valstybių ginkluotųjų pajėgų bendrai okupuota ir padalyta į keturis sektorius, išskiriant centrinį Vienos rajoną, kuris neįėjo nė į vieną sektorių; jį kontroliavo visos okupuojančios valstybės kartu. Austrijoje
veikė 1929 metų konstitucija, kurią Austrijos vyriausybė 1945 metais vėl priėmė.

1955 05 15 – nepriklausomos ir demokratinės valstybės atkūrimas.1955 10 26 – neutraliteto paskelbimas – nacionalinė šventė.

GYVENTOJAI

Austrijoje gyvena 7 918 000 žmonių. Tai sudaro 0,14 % pasaulio gyventojų. Per pastaruosius dešimtmečius Austrijoje gyventojų beveik nepadaugėjo.

Pagal vidutinį gyventojų tankumą – 94,4 žmonės 1 km² – Austrija neprilygsta kaimynėms Čekijai (žm./km²), Vengrijai (115 žm./km²). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad didesnioji šalies dalis daugiausia yra kalnuota, tai Austrijoje gyventojų tankumas labai didelis. Alpių slėniuose gyvena 15 – 20 žm./km², o rytų lygumose – net 150 – 200 žm./km². Austrijos gyventojai šalies teritorijoje pasiskirstę labai netolygiai. Daugiausia apgyvendinti rajonai šalies šiaurės rytuose ir rytuose. Austrijoje miestiečiai sudaro 77 % gyventojų.

Austrai priklauso indoeuropiečių šeimai, germanų kalbų grupei. Šios šalies gyventojai yra europidai. Valstybinė kalba – vokiečių, bet visose žemėse šnekama skirtinga tarme.

Austrijoje daugiausiai yra katalikų, nors yra ir protestantų. Beveik 98 % krašto gyventojų yra austrai. Pasieniais gyvena kitų tautybių žmonių, daugiausia vokiečių. Dauguma austrų gyvena nedideliuose, maždaug 2000 gyventojų, miesteliuose. Jų namai dar statyti viduramžiais, gatvelės siauros, centre – aikštė.

Kalnuose statomi dviaukščiai namai, kurių pirmas aukštas sumūrytas iš akmenų, o antras – medinis. Namų status dvišlaitis stogas atlaiko gausų sniegą.

Austrijos žemių valgiai daugiausia tradiciniai. Kalnų piemenys ir valstiečiai nuo senų laikų vartoja daug pieno produktų: varškę ir brandintą sūrį, pienišką sriubą. Pietų austrai labai mėgsta kruopų košę, o šventėms pasigamina kraujinių vėdarų, visai tokių pat, kokius valgo lietuviai. Ir pyragus Austrijoje kepa panašius i lietuviškus. Populiarūs Vienos mieliniai pyragai, sluoksniuoti su obuoliais, žinomi visoje Europoje, – štrudeliai.

Įvairių žemių gėrimai taip pat skiriasi. Pietuose geriamas vaisinis sidras, vynuogynų rajonuose – sausas vynas, o Zalcburge, su kuriuo draugauja Lietuva, populiariausias alus. Daugelis austrų labai mėgsta kavą, kurią verda pagal gausybę receptų. Įmantriausia „kapucino“ kava su pienu ar grietinėle, pabarstyta kakavos milteliais ar šokolado trupiniais.

Austrai turi daug švenčių. Daugelis rengia gimtadienių ir vardadienių pobūvius su šokiais ir dainomis. Panašiai kaip Lietuvoje minimi Visi šventieji ir Vėlinės. Austrai buriasi į susivienijimus pagal profesijas ir aktyviai juose dalyvauja: sportuoja, švenčia, sprendžia darbo problemas. Toli už krašto ribų garsėja kalniečių dainos ir šokiai, pritariami liaudies instrumentų: gitaros, fleitos, smuiko, cimbolų. Savitos Tirolio dainos – jodleriai. Visiems žinomi Vienos valsai

MIESTAI

Austrijoje yra tik 5 – 6 didesni miestai.Vienoje gausu sodų ir parkų, architektūrinių ir senovės paminklų.

Praterio saloje yra stambiausias Vienoje parkas, tradicinė liaudies pasilinksminimų vieta. Iš Vienos architektūrinių paminklų išsiskiria viduramžiais statyta gotiška Šventojo Stefano katedra, Šenbruno rūmai (buvusi Habsburgų vasaros rezidencija), Belvederio rūmai ir kt. Vienoje yra daug teatrų, muziejų, aukštųjų mokyklų, mokslo ir švietimo įstaigų; nuo seno ji garsėjo kaip muzikos miestas.

Antrojo pasaulinio karo metu Vienos butų fondui ir miesto transportui buvo padaryti dideli nuostoliai. Buvo sugriauta daugiau kaip 5 tūkstančiai pastatų, susprogdinti beveik visi Dunojaus tiltai. Sugriautieji gyvenamieji ir visuomeniniai namai atstatomi nepaprastai lėtai. Vienos opera, kuri buvo sudeginta 1945 metų pradžioje, baigta atstatyti tik 1955 metais.

Po Vienos stambiausi miestai yra Štirijos sostinė Gracas (226 tūkst. gyventojų), Aukštutinės Austrijos sostinė Lincas (185 tūkst.), Zalcburgas – svarbiausias to paties pavadinimo provincijos miestas (100 tūkst.), Tirolio sostinė Insbrukas (95 tūkst.), Karintijos sostinė Klagenfurtas (63 tūkst. gyventojų), Gracas yra Štirijos Alpių pietryčių pusėje, prie Muro upės. Tai gana stambus pramonės centras su išvystyta mašinų gamyba ir svarbus transporto mazgas.

Kairiajame upės krante yra viduramžiais statyta Šlosbergo tvirtovė ir senasis miestas, kurį supa nauji gyvenamieji kvartalai; dešiniajame krante – fabrikų priemiesčiai. Lincas – senovinis miestas; jame daug baroko stiliaus architektūrinių paminklų. Didžioji miesto dalis yra dešiniajame Dunojaus krante. Linco ekonominė reikšmė praeityje apspręsdavo tai, kad jis buvo senųjų prekybos kelių mazge. Dabartiniu metu Lincas – stambus transporto mazgas ir pramonės centras. Miesto pakraštyje yra didelis metalurgijos kombinatas.

Zalcburgas yra Alpių priekalniuose, abiejuose Zalcacho krantuose. Tai gražus senovinis miestas, kuriame išliko senovės tvirtovių įrengimai. Zalcburgas – Mocarto tėvynė. Miestas yra stambus geležinkelių ir automobilinių kelių mazgas, tačiau jo pramonė palyginti nežymi.

Insbrukas yra tarp kalnų Ino upės slėnyje, svarbiausiame kelyje, einančiame per Alpių kalnagūbrius į Italiją, Šveicarijos ir Vokietijos susikirtime. Insbrukas – vienas iš stambių turizmo centrų Austrijoje. Klagenfurtas – geležinkelių mazgas ir stambiausias
Karintijos pramonės centras. Jame yra švino dažų gamyba, metalo apdirbimo, odos ir tabako pramonė.

KALNAI IR KLIMATAS

Klimatas – vidutinės juostos pereinantis į kontinentinį, daug kuo priklausantis nuo aukščio. Žiema švelni su dažnais sniego krituliais. Sausį slėniuose temperatūra nukrenta iki –2C, kalnų rajonuose net iki –14C. vasara šilta ir saulėta, patys karsčiausi mėnesiai, labiausiai tinkantys gėrėtis kalnais, – liepa ir rugpjūtis. Kritulių rytiniuose šalies pakraščiuose per metus iškrenta apie 600 mm, o vakarinėse bei pietvakarinėse Alpių papėdėse iki 2000 mm. Geriausias laikas aplankyti Vieną – vėlyvas pavasaris srba ankstyvas ruduo. Tuo metu ji išsipuošia visu savo gražumu. Slidžių mėgėjams sezonas tęsiasi iki balandžio vidurio.

Austrija yra kalnų šalis. Kalnai ir priekalniai, užimantieji beveik 80 % teritorijos, priklauso daugiausia Alpių sistemai. Rytinių Alpių kalnagūbriai driekiasi per visą šalį nuo Šveicarijos sienos vakaruose beveik iki Vengrijos sienos rytuose ir šiaurės rytuose pasiekia Dunojų. Austrijoje Rytų Alpės žemesnės ir platesnės už Vakarų Alpes.Rytinės Alpės susideda iš eilės platuminių kalnagūbrių, jie suraižytigilių išilginių ir skersinių slėnių, kuriais teka greitos vandeningos upės (Inas, Zalcachas, Ensas, Muras, Drava, Traunas ir kt.). Rytinės Alpės, tame tarpe ir jų dalis, esanti Austrijos teritorijoje, yra dalijamos į tris išilgines juostas:

Šiaurinės Klintinės Alpės; Centrinės Kristalinės Alpės; Pietinės Klintinės Alpės..

Jos susiformavusios iš kietų kristalinių uolienų – gneisų, granitų ir žerutinių skalūnų. Centrinės Kristalinės Alpės sudaro pagrindinę Rytinių Alpių ašį. Jos yra ypatingai aukštos, ypač vakaruose – Ectalio bei Cilertalio Alpių ir Aukštojo Tauerno masyvai.

Vidutinis tos šalies kalnagūbrių aukštis 500 – 1500 m., o aukščiausia viršūnė Grosglokneris (siekia 3797 m). Šitų kalnagūbrių keteras dengia sniegynai, jų šlaitais šliaužia ledynai, kurių didžiausias yra 10 km ilgio. Čia neretai pasitaiko sniego griūčių, kurios sunaikina pastatus, kelius ir pražudo žmones. Daugiamečio sniego linija eina 2500 – 2800 m aukštyje.

Rytų Alpes kerta tuneliai, kuriais nutiesti geležinkeliai ir geri plentai. Perėjos yra 900 – 300 m aukštyje. Vienintelė patogi perėja vakarinėje Austrijos Alpių dalyje – Breneris (1370 m). Ši perėja yra Tirolyje, Italijos pasienyje. Per Brenerį eina svarbus tarptautinis kelias iš Centrinės Europos į Viduržemio jūrą. Į rytus nuo Aukštojo Tauerno Centrinės Kristalinės Alpės praplatėja, pažemėja ir palaipsniui virsta kalvota lyguma. Į šiaurę nuo Centrinių Kristalinių Alpių, lygiagrečiai joms, tęsiasi

Šiaurinės Klintinės Alpės, pasibaigiančios prie pačios Vienos Vinervaldo (Vienos Miško) kalvomis. Šiaurinės Klintinės Alpės, sudarytos iš mažiau kietų uolienų (klincių, skalūnų ir smiltainių), yra žemesnės už Kristalines Alpes (svarbiausia viršunė Dachšteinas – beveik 3000 m), bet gražesnės už jas, kontūrai vaizdingesni, viršunės įvairesnės, šlaitai statesni, slėniai gilesni.

Pietinės Klintinės Alpės, esančios

UPĖS IR EŽERAI

Beveik visos Austrijos upės priklauso Dunojaus baseinui. Dunojus Austrijoje teka jos periferija, perkirsdamas šalies rytų rajonus iš vakarų į rytus 350 km ilgio linija. Austrijai priklausanti Dunojaus dalis yra laivybinė. Peizažas Dunojaus krantuose tarp Linco ir Vienos yra gražūs ir įvairūs.

Dunojus antra pagal ilgį upė (po Volgos) Europoje. Iš Dunojaus intakų Austrijoje reikšmingiausi yra Inas su Zalcachu, Ensas, Drava su Muro intaku ir Morava. Stambiausios iš šių upių Austrijai priklauso tiktai iš dalies: Ino aukštupio dalis (Tirolyje) ir žemupio dešinysis krantas (Aukštutinėje Austrijoje), Dravos (svarbiausia Karintijos upė) aukštupys, Muro (svarbiausia Štirijos upė) aukštupys ir vidupys. Vasarą Dunojaus intakuose daugybė vandens iš kalnuose tirpstančių ledynų bei sniegynų, ir jie sukelia Dunojaus aukštupyje vasaros potvynius. Visi Dunojaus intakai Austrijos teritorijoje laivybai netinka. Ir vis dėlto jie turi didžiulę reikšmę šalies ekonomikai.

Jie išteka iš aukštų kalnų, juos maitina tirpstantieji sniegai, ledynai arba dažni lietūs, taip pat jie labai krioklėti; dėl visų šių aplinkybių upėse slypi dideli vandens energijos resursai (maždaug 21 mln. A.J.). Dėl to jie pagrindinis šaltinis energijai gauti Austrijoje. Stambus potencinis energijos šaltinis yra Dunojus. Kai kuriomis kalnų upėmis plukdomi medžiai.

Kalnų prieškalnėse ir krašto pietuose yra apie 600 ežerų. Dauguma jų gilūs, ledyninės kilmės. Vanduo juose šaltas ir labai skaidrus. Du stambiausi Austrijos ežerai yra priešingose šalies pusėse: Bodeno ežeras – Šveicarijos pasienyje, Neizidlerio – Vengrijos pasienyje. Tiktai pietrytinis laivybinio Bodeno ežero pakraštys priklauso Austrijai. Seklus, netinkamas laivybai Neizidlerio ežeras, atvirkšciai, didesnė savo dalimi yra Austrijos teritorijoje. Kiti ežerai, kurių Austrijoje gana daug, yra nedideli.

AUGALAI IR GYVŪNAI

Austrijoje derlingų dirvų nedaug. Vyrauja kalnų jauriniai ir miškų rudieji dirvožemiai ir tik pietryčiuose yra derlingiausių juodžemių. Žemės ūkiui naudojama apie
Austrijos teritorijos žemių. Dideli plotai dėl kalnų reljefo žemdirbystei netinka.

Austrijoje išliko dar palyginti daug miškų. Austrai jais didžiuojasi, miškai užima apie 38 % krašto ploto. Miškingumo procentų Austrija Europoje neprilygsta tiktai Suomijai ir Švedijai. Priekalniuose ir nelabai aukštose vietose vyrauja plačialapiai medžiai (ažuolai, bukai, skroblai), aukštesnėse vietose – spygliuočiai (eglės, keniai, maumedžiai, mažiau – pušys). Virš miškų, iki 3000 m aukščio, plyti subalpinės pievos, garsėjancios puikiomis ganyklomis raguočiams. Dar aukščiau kalnai padengti amžinu sniegu.

Krašto lygumose laukinių žvėrių liko labai mažai, kiek daugiau kiškių ir lapių. Miškų zonoje, daugiausia rezervatuose, dar išlikę tokie reti Europoje gyvūliai, kaip taurusis elnias, briedis, stirna ir (Tirolio užkampiuose) rusvoji meška, iš paukščių – tetervinas, kurtinys, jerubė. Aukštakalnių zonoje sutinkami Alpių faunos atstovai – kalnų ožys, kalnų ožka, Alpių švilpikas, Alpių baltosios kurapkos ir kt.

Austrijai pavyko išlaikyti mažiau nei daugelio Centrinės Europos šalių pakitusią, nelabai užterštą gamtą. Buvo ribojamas krašto industrializavimas ir didelės pajamos gaunamos iš turizmo. Visose gamtinėse zonose įsteigti gerai prižiūrimi draustiniai, kurių bendras plotas per 500 000 ha. Daugiausia jų yra Alpėse. Austrų patirtis gali būti naudinga Lietuvos gamtosaugininkams

ĮŽYMŪS ŽMONĖS

Austrų tauta yra įnešusi didelį indėlį į pasaulinę kultūrą, ypač muzikinės kūrybos srityje. Austrų kilmės buvo tokie įžymūs

XVIII – XIX a. kompozitoriai, kaip Haidnas, Mocartas, Šubertas, Johanas Štrausas, Brukneris. Vienoje praleido visą savo subrendusios kūrybos amžių didžiausias Vokietijos muzikinio meno atstovas Bethovenas, kuris taip pat buvo stambiausias Vienos klasikinės mokyklos meistras. Su Viena yra susijusi veikla ir tokių kompozitorių, kaip Gliukas ir Bramsas. Austrijoje išsivystė populiarios lengvosios muzikos žanras (Vienos valsai, Vienos operetė); jos atstovai yra Johanas Štrausas, Milekeris, Leharas, Leonas Falis.

Tarp daugelio talentingų šios šalies literatų negalima nepaminėti įžymiojo austrų rašytojo Stefano Cveigo ir vokiečių rašytojo V. Gėtės, kuriam pastatytas paminklas Vienoje.

Didelė reikšmė besivystančiam Austrijos mokslui turėjo Vienos mokslų akademija, įsteigta XIXa. ir XX a. pradžioje iškilo stambūs mokslininkai: fizikai Bolcmanas, Šredingeris, Meitneris, geologai Hochšteteris ir Ziusas, medikai Bilrotas, Hirlis, Pirke ir kt.

AUSTRIŠKI PILVO MALONUMAI

Šios šalies virtuvė labai trdiciška, tačiau gaminimo ypatumai įvairūs ir skirtingi. Tas pats patiekalas vienaip gaminamas šalies šiaurėje, o visai kitaip šalies vakaruose… Tai vienintelė pasaulyje virtuvė, pavadinta sostinės, o ne šalies vardu.

Pagrindinis austriškas mėsos patiekalas – garsusis Vienos šnicelis, apkeptas su džiūvesėiais minkštos veršienos gabalas, patiekiamas su įvairiomis daržovių salotomis ir būtinai per visą plačią lėkštę. Dar vienas šalies virtuvės simbolis – ypatingai kepta višta “bakchun”, kaizerinis omletas (tai lyg biskvitinis pyragas iš plaktų kiaušinių) “kaizeršmarn”, apvirta jautiena su obuolių kremu “tafelšpic”…

Vienos virtuvė išsiskiria saldžių gardumynų gausa. Be tradicinio obuolių pyrago “apfelštrudelio”, visame pasaulyje garsėja šokoladinis “zachertortenas”, room keksas “gugelchupfas”, tirpsatantis burnoje saldus suflė “zalsburger nokerln”, Vienos blyneliai, tortai, pyragėliai ir t.t.

Austrija – eurpietiška kavos vartojimo tėvynė. Būtent čia kava yra lyg šalies vizitinė kortelė. Jos jums pasiūlys apie 30 – 50 rūšių, nepatingėkite išsirinkti.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2696 žodžiai iš 8962 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.