Austrija
Austrijos Respublika
Austrija yra centrinėje Europos dalyje, kryžkelėje labai svarbiame tarptautiniame kelyje, einamčiam iš Vakarų Europos į Pietryčių Europą, ir iš Šiaurės Europos į Pietų Europą. Kaip ir kaimyninė Šveicarija ji yra sausumos valstybė, neturinti išėjimo į jūrą. Austrija – Alpių kalnų ir Dunojaus šalis. Ji yra tarp 46o 22′ ir 49o Šiaurės platumos ir taip 9o 32′ ir 17o 10′ Rytų ilgumos.
Austrija ribojasi su:
Vokietija
Čekija
Vengrija
Slovakija
Slovėnija
Italija
Šveicarija
Lichtenšteinu.
Oficialus pavadinimas – Austrijos Respublika (Republik Osterreich)
Plotas – 83 836 km2.
Gyventojų skaičius – 7918000 (94,4 žm./km2 )
Valdymo forma – federacinė respublika
Valstybinė kalba – vokiečių (šnekamosios kalbos – vokiečių kalbos alemanų ir bavarų dialektai, besiskiriantys nuo literatūrinės vokiečių kalbos)
Tikyba – katalikų, protestantų
Piniginis vienetas – Austrijos Šilingas = 100 grašių
Sostinė – Viena
Kiti miestai – Gracas, Lincas, Zalcburgas, Insbrukas, Klagenfurtas, Filachas, Sankt Pioltenas, Velsas.
Gyventojų ūkinė veikla: Žemės ūkis – 3 %
Pramonė – 37 %
Aptarnavimo sfera – 60 %
Bendras valstybės sienų ilgis 2 637 km. Dalis jų yra natūralios ribos – upės ir kalnai. Tačiau didesnė dalis valstybės sienų yra ne natūralios, o istoriškai susidariusios ribos. Austrija sudaro 0,9 % viso Europos žemyno. Jos teritorija išsitęsusi į platumą. Šalies rytinės, kompaktiškesnės dalies kontūrai beveik ovalo pavidalo. O vakarinė jos dalis yra ilgas, siauras (apie 225 km ilgio ir 50 – 60 km pločio) iškyšulys, įsispraudęs tarp Vakarų Vokietijos ir Italijos.
Federaciją sudaro 9 žemės (Žemutinė Austrija, Aukštutinė Austrija, Zalcburgas, Štirija, Karintija, Tirolis, Fararlbergas, Burgenlandas), kitados buvusios atskiros kunigaikštystės. Austrija – įspūbingų kalnų, derlingų slėnių, dainingų žmonių ir turizmo kraštas.
Istorinė praeitis
996 m. pirmą kartą paminėtas Austrijos (Ostarrichi) pavadinimas. Dabartinė Austrija susikūrė 1918 metų lapkričio mėn., suskilus Austrijos – Vengrijos imperijai. Austrijos respublikai iš Habsburgų imperijos teko aštuntoji dalis teritorijos ir gyventojų. Pagal 1919 metų San – Šermeno taikos sutartį Austrijos teritoriją sudarė daugiausia senosios austrų žemės. 1921 metais į jos sudėtį buvo įjungta taip pat nedidelė vakarinės Vengrijos dalis su joje vyraujančiais gyventojais austrais (Burgenlando provincija).
1938 m. kovo 12 d. Austrija buvo okupuota fašistinės Vokietijos ir dalyvavo Antajame pasauliniame kare Vokietijos pusėje. Šalyje įsigaliojo teroro režimas. 1945 m. pavasarį Raudonoji armija išvadavo rytinę Austriją su sostine Viena. Kitą Austrijos dalį išvadavo anglai ir amerikiečiai. JAV, Anglijos, TSRS ir Prancūzijos 1945 metų liepos 4 d. susitarimu Austrijoje buvo sukurta keturių valstybių aukščiausioji valdžia ir šalis padalyta į keturias okupacines zonas. Austrijos sostinė Viena (1937 metų ribos) buvo keturių valstybių ginkluotųjų pajėgų bendrai okupuota ir padalyta į keturis sektorius, išskiriant centrinį Vienos rajoną, kuris neįėjo nė į vieną sektorių; jį kontroliavo visos okupuojančios valstybės kartu. Austrijoje veikė 1929 metų konstitucija, kurią Austrijos vyriausybė 1945 metais vėl priėmė.
1955 05 15 – nepriklausomybės ir demokratinės valstybės atkūrimas.
1955 10 26 – neutraliteto paskelbimas – nacionalinė šventė.
Gyventojai
Austrijoje gyvena 7 918 000 žmonių. Tai sudaro 0,14 % pasaulio gyventojų. Per pastaruosius dešimtmečius Austrijoje gyventojų beveik nepaudaugėjo.
Pagal vidutinį gyventojų tankumą Austrija neprilygsta kaimynėms Čekijai ir Vengrijai. Tačiau, atsižvelgiant į tai , kad didesnioji šalies dalis daugiausia yra kalnuota, tai Austrijoje gyventojų tankumas labai didelis. Alpių slėniuose gyvena 15 – 20 žm./km2. Austrijos gyventojai šalies teritorijoje pasiskirstę labai netolygiai. Daugiausia apgyvendinami rajonai šalies šiaurės rytuose ir rytuose. Austrijoje miestiečiai sudaro 77 % gyventojų.
Austrai priklauso indoeuropiečių šeimai, germanų šeimų grupei. Šios šalies gyventojai yra europidai. Valstybinė kalba – vokiečių, bet visose žemėse šnekama skirtinga tarme.
Austrijoje daugiausia yra katalikų, nors yra ir protestantų.
Beveik 98 % krašto gyventojų yra austrai. Pasieniais gyvena kitų tautybių žmonių, daugiausia vokiečių. Dauguma austrų gyvena nedideliuose, maždaug 2000 gyventojų, miesteliuose. Jų namai statyti dar viduramžiais, gatvelės siauros, centre – aikštė.
Kalnuose statomi dviaukščiai namai, kurių pirmas aukštas sumūrytas iš akmenų, o antras – medinis. Namų status dvišlaitis stogas atlaiko gausų sniegą.
Austrijos žemių valgiai daugiausia tradiciniai. Kalnų piemenys ir valstiečiai nuo senų laikų vartoja daug pieno produktų: varškę ir brandintą sūrį, pienišką sriubą. Pietų austrai labai mėgsta kruopų košę, o šventėms pasigamina kraujinių vėdarų, visai tokių pat, kurių valgo lietuviai. Ir pyragus Austrijoje kepa panašius į
lietuviškus. Populiarūs Vienos mieliniai pyragai, sluoksniuoti su obuoliais, žinomi visoje Europoje, – štrudeliai.
Įvairių žemių gėrimai tai pat skiriasi. Pietuose geriamas vaisinis sidras, vynuogynų rajonuose – sausas vynas, o Zalcburge, su kuriuo draugauja Lietuva, populiariausias alus. Daugelis austrų labai mėgsta kavą, kurią verda pagal gausybę receptų. Įmantriausia “kapucino” kava su pienu ar grietinėle, pabarstyta kakavos milteliais ar šokolado trupiniais.
Austrijoje yra daug švenčių. Daugelis rengia gimtadienių ir vardadienių pobūvius su šokiais ir dainomis. Panašiai kaip Lietuvoje minimi visi Šventieji ir Vėlinės. Austrai buriasi į susivienijimus pagal profesijas ir aktyviai juose dalyvauja: sportuoja, švenčia, sprendžia darbo problemas. Toli už krašto ribų garsėja kalniečių dainos ir šokiai, pritariami liaudies instrumentų: gitaros, fleitos, smuiko, cimbolų. Savitos Tirolio dainos – jodleriai. Visiems žinomi Vienos valsai.
Miestai
Be sostinės, Austrijoje tik 5 – 6 didesni miestai.
Vienoje gausu sodų ir parkų, architektūrinių ir senovės paminklų.
Praterio saloje yra stambiausias Vienoje parkas, tradicinė liaudies pasilinksminimų vieta. Iš Vienos architektūrinių paminklų išsiskiria viduramžiais statyta gotiška Šventojo Stefano katedra, Šenbruno rūmai ( buvusi Habsburgų vasaros rezidencija), Belvederio rūmai ir kt. Vienoje yra daug teatrų, muziejų, aukštųjų mokyklų, mokslo ir švietimo įstaigų; nuo seno ji garsėjo kaip muzikos miestas.
Antrojo pasaulinio karo metu Vienos butų fondui ir miesto transportui buvo padaryti dideli nuostoliai. Buvo sugriauta daugiau kaip 5 tūkstančiai pastatų, susprogdinti beveik visi Dunojaus tiltai. Sugriautieji gyvenamieji ir visuomeniniai namai atstatomi nepaprastai lėtai. Vienos opera, kuri buvo sudeginta 1945 metų pradžioje, baigta atstatyti tik 1955m.
Po Vienos stambiausi miestai yra: Štirijos sostinė Gracas (226 tūkst. gyventojų), Aukštutinės Austrijos sostinė Lincas (185 tūkst.), Zalcburgas – svarbiausias to paties pavadinimo provincijos miestas (100 tūkst.), Tirolio sostinė Insbrukas (95 tūkst.), Karintijos sostinė Klagenfurtas (63 tūkst. gyventojų).
Gracas yra Štirijos Alpių pietryčių pusėje, prie Muro upės. Tai gana stambus pramonės centras su išvystyta mašinų gamyba ir svarbus transporto mazgas.
Kairiajame upės krante yra viduramžiais statyta Šlosbergo tvirtovė ir senasis miestas, kurį supa nauji gyvenamieji kvartalai; dešiniajame krante – fabrikų priemiesčiai.
Lincas – senovinis miestas; jame daug baroko stiliaus architektūrinių paminklų. Didžioji miesto dalis yra dešiniajame Dunojaus krante. Linco ekonominę reikšmę praeityje apspręsdavo tai, kad jis buvo senųjų prekybos kelių mazge. Dabartiniu metu Lincas – stambus transporto mazgas ir pramonės centras. Miesto pakraštyje yra didelis metalurgijos kombinatas.