“Austrija”
ž iš Vakarų Europos į Pietryčių Europą ir iš Šiaurės Europos į Pietų Europą. Kaip ir kaimyninė ž
Austrija yra labai panaši ir geografine padėtimi,ir gamtos pobū –
džiu), ji Austrija yra centrinėje Europos dalyje, kryžkelėje svarbių tarptautinių kelių, einančių iš Vakarų Europos į Pietryčių Europą ir iš Šiaurės Europos į Pietų Europą. Kaip ir kaimyninė Šveicarija ( į kurią Austrija yra labai panaši ir geografine padėtimi,ir gamtos pobūdžiu), ji yra sausumos valstybė, neturinti išėjimo į jūrą. Austrija nedaug didesnė už Lietuvą Alpių kalnų ir Dunojaus šalis. Ji yra tarp 46o22’ ir 49o šiaurės platumos ir tarp 9o32’ ir 17o10’ rytų ilgumos.
Austrija ribojasi su: Š- Vokietija, Čekija
R- Vengrija, Slovakija
P-Slovėnija, Italija
V- Šveicarija, Lichtenšteinu.
Oficialus pavadinimas -Austrijos respublika (Republik Osterreich)
Plotas – 83 836 km2
Gyventojai -7 918 000 (94,4 žm./km2)
Valdymo forma -federacinė respublika
Valstybinė kalba -vokiečių. (Šnekamosios kalbos – vokiečių
kalbos alemanų ir bavarų dialektai,
besiskiriantys nuo literatūrinės vokiečių kalbos).
Tikyba -katalikų, protestantų
Piniginis vienetas -Austrijos šilingas =100 grašių.
Sostinė -Viena
Kiti miestai – Gracas, Lincas, Zalcburgas, Insbrukas,
Klagenfurtas, Filachas, Sankt Pioltenas,
Velsas
Gyventojų ūkinė veikla : Žemės ūkis -3%
Pramonė -37%
Aptarnavimo sfera – 60%
yra sausumos valstybė, neturinti išėjimo į jūrą. Austrija ne –
daug didesnė už Lietuvą Alpių kalnų ir Dunojaus šalis. Ji yra tarp
46o22’ ir 49o šiaurės platumos ir tarp 9o32’ ir 17o10’ rytų ilgumos.
Austrija ribojasi su: Š- Vokietija, Čekija
S- Vengrija, Slovakija
P-Slovėnija, Italija
VI- Šveicarija, Lichtenšteinu.
Oficialus pavadinimas -Austrijos respublika (Republik Osterreich)
Plotas – 83 836 km2
Gyventojai -7 918 000 (94,4 žm./km2)
Valdymo forma -federacinė respublika
Valstybinė kalba -vokiečių. (Šnekamosios kalbos – vokiečių
kalbos alemanų ir bavarų dialektai, be –
siskiriantys nuo literatūrinės vokiečių kal-
bos).
Tikyba -katalikų, protestantų
Piniginis vienetas -Austrijos šilingas =100 grašių.
Sostinė -Viena
Kiti miestai – Gracas, Lincas, Zalcburgas, Insbrukas,
Klagenfurtas, Filachas, Sankt Pioltenas,
Velsas
Gyventojų ūkinė veikla : Žemės ūkis -3%
Pramonė -37%
Aptarnavimo sfera – 60%
Bendras valstybės sienų ilgis – 2 637km.Dalis jų yra natūralios ribos – upės ir kalnai. Tačiau didesnė dalis valstybės sienų yra ne natūralios, o istoriškai susidariusios ribos. Austrija sudaro 0,9% vi-
so Europos žemyno. Jos teritorija išsitęsusi į platumą. Šalies ryti –
nės, kompaktiškesnės dalies kontūrai beveik ovalo pavidalo. O va –
karinė jos dalis yra ilgas, siauras (apie 225 km ilgio ir 50-60 km plo-
čio) iškyšulys, įsispraudęs tarp Vakarų Vokietijos ir Italijos.
Federaciją sudaro 9 žemės (Žemutinė Austrija, Aukštutinė Austrija, Zalcburgas, Štirija, Karintija, Tirolis, Forarlbergas, Burgenlandas),
kitados buvusios atskiros kunigaikštystės.
Austrija – įspūdingų kalnų, derlingų slėnių, dainingų žmonių ir turiz-
mo kraštas.
ISTORINĖ PRAEITIS
996m. buvo pirmąkart paminėtas Austrijos (Ostarrichi) pavadini –
mas. Dabartinė Austrija susikūrė 1918 metų lapkričio mėn., suski –
lus Austrijos – Vengrijos imperijai. Austrijos respublikai teko iš Habsburgų imperijos aštuntoji dalis teritorijos ir gyventojų. Pagal
1919metų San – Žermeno taikos sutartį į Austrijos sudėtį įėjo dau –
giausia tiktai senosios austrų žemės. 1921metais į jos sudėtį buvo
įjungta taip pat nedidelė vakarinės Vengrijos dalis su joje vyraujan-
čiais gyventojais austrais (Burgenlando provincija).
1938m. kovo 12d. Austrija buvo okupuota fašistinės Vokietijos ir
dalyvavo Antrajame pasauliniame kare Vokietijos pusėje. Šalyje į-
sigalėjo teroro rėžimas.
1945m.pavasarį Raudonoji armija išvadavo rytinę Austriją su sos-
tine Viena. Kitą Austrijos dalį išvadavo anglai ir amerikiečiai.
JAV, Anglijos, TSRS ir Prancūzijos 1945metų liepos 4d. susitari –
mu Austrijoje buvo sukurta keturių valstybių aukščiausioji valdžia ir šalis padalyta į keturias okupacines zonas.
Austrijos sostinė Viena (1937 metų ribos) buvo keturių valstybių ginkluotųjų pajėgų bendrai okupuota ir padalyta į keturis sektorius, išskiriant centrinį Vienos rajoną, kuris neįėjo nė į vieną
sektorių; jį kontroliavo visos okupuojančios valstybės kartu.
Austrijoje veikė 1929metų konstitucija, kurią Austrijos vyriausybė
1945metais vėl priėmė.
1955 05 15 – nepriklausomos ir demokratinės valstybės atkūrimas.
1955 10 26 – neutraliteto paskelbimas – nacionalinė šventė.
GAMTA
Austrija yra kalnų šalis. Kalnai ir priekalniai, užimantieji beveik 80%
teritorijos, priklauso daugiausia Alpių sistemai. Rytinių Alpių kalna –
gūbriai driekiasi per visą šalį nuo Šveicarijos sienos vakaruose beveik iki Vengrijos sienos rytuose ir šiaurės rytuose pasiekia Du –
nojų. Austrijoje Rytų Alpės žemesnės ir platesnės už Vakarų Alpes.
Rytinės Alpės susideda iš eilės platuminių kalnagūbrių, jie suraižyti
gilių išilginių ir skersinių slėnių, kuriais teka greitos vandeningos upės (Inas, Zalcachas, Ensas, Muras, Drava, Traunas ir kt.). Ryti –
nės Alpės, tame tarpe ir jų dalis, esanti Austrijos teritorijoje, yra da-
lijamos į tris išilgines juostas: Šiaurines Klintines Alpes,Centrines Kristalines Alpes ir Pietines Klintines Alpes. Susiformavusios iš kietų kristalinių uolienų – gneisų, granitų ir žėrutinių skalūnų.
Centrinės Kristalinės Alpės sudaro pagrindinę Rytinių Alpių ašį. Jos yra ypatingai aukštos, ypač vakaruose – Ectalio bei Cilertalio Alpių ir Aukštojo Tauerno masyvai.
Vidutinis tos šalies kalnagūbrių aukštis 500 – 1500m., o aukščiausia viršūnė Grosglokneris (siekia 3797m).Šitų kalnagūbrių keteras dengia sniegynai, jų šlaitais šliaužia ledynai, kurių didžiausias yra 10km ilgio. Čia neretai pasitaiko sniego griūčių, kurios sunaikina pastatus, kelius ir pražudo žmones. Daugiamečio sniego linija eina 2500 – 2800m aukštyje.
Rytų Alpes kerta tuneliai, kuriais nutiesti geležinkeliai ir geri plentai.
Perėjos yra 900 – 1300m aukštyje. Vienintėlė patogi perėja vakarinėje Austrijos Alpių dalyje – Breneris (1 370m). Ši perėja yra Tirolyje, Italijos pasienyje. Per Brenerį eina svarbus tarptautinis ke-
lias iš Centrinės Europos į Viduržemio jūrą.
Į rytus nuo Aukštojo Tauerno Centrinės Kristalinės Alpės praplatė-
ja, pažemėja ir palaipsniui virsta kalvota lyguma.
Į šiaurę nuo Centrinių Kristalinių Alpių, lygiagrečiai joms, tęsiasi Šiaurinės Klintinės Alpės, pasibaigiančios prie pačios Vienos Viner-
valdo (Vienos Miško) kalvomis. Šiaurinės Klintinės Alpės, sudarytos iš mažiau kietų uolienų (klinčių, skalūnų ir smiltainių), yra žemesnės už Kristalines Alpes (svarbiausia viršūnė Dachšteinas – beveik 3000m), bet gražesnės už jas, kontūrai vaizdingesni, viršūnės įvairesnės, šlaitai statesni, slėniai gilesni.
Pietinės Klintinės Alpės, esančios daugiausia šiaurės rytų Italijoje, Austrijos teritorijoje užima nedidelį plotą ir siauru ruožu tęsiasi Karintijos provincijos pietuose, Italijos ir Jugoslavijos pasieniu.
Per Austriją teka dvi didžiausiuos Europos upės: vakaruose, Švei-
carijos pasienyje, – neilga Reino atkarpa, o šiaurėje – 350km ilgio
Dunojaus dalis.Šalies šiaurės rytuose yra kalvota Padunojo lyguma, kuri netoli Vengrijos ir Čekoslovakijos sienos virsta žemuma. Padu-
nojo lygumai būdingos derlingos liosinės dirvos; dėl to ji yra vienas iš svarbiausių šalies aruodų.
Į pietryčius nuo Vienos, dešniajame Dunojaus krante, yra nedidelė dauba, vadinama Vienos baseinu.Kylio pavidalu, kuris siaurėja į pietus nuo Dunojaus, Vienos baseinas įsiterpęs tarp dviejų neauk-