Austrijos ir letuvos lyginamoji
5 (100%) 1 vote

Austrijos ir letuvos lyginamoji

Turinys

ĮVADAS 3

ŠALIES APIBŪDINIMAS………………………………………………………………………………………………4

IKIMOKYKLINIS UGDYMAS………………………………………………………………………………………6

PRADINIS MOKYMAS…………………………………………………………………………………………………6

PRIVALOMAS VIDURINIS MOKYMAS……………………………………………………………………….7

BENDROJO LAVINIMO PILNASIS VIDURINIS MOKYMAS…………………………………………9

PROFESINIS MOKYMAS…………………………………………………………………………………………….10

AUKŠTASIS MOKSLAS………………………………………………………………………………………………11

PEDAGOGŲ RENGIMAS…………………………………………………………………………………………….14

SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMAS……………………………………………………………………………………….14

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………………….17

NAUDOTA LITERATŪRA……………………………………………………………………………………………18

PRIEDAI………………………………………………………………………………………………………………………19

Įvadas

Kiekvienos pasaulio šalyje yra skirtinga švietimo sistema. Tad šiame referate stengsiuosi pažvelgti ir įžvelgti tarp Austrijos ir Lietuvos didžiausius skirtumus. Švietimo sistema parodo kiekvienos šalies lygį. Tik nuo švietimo sistemos priklauso šalies ateitis, nes tik nuo to, kokias galimybes jaunuoliai turi mokytis, koks mokymo lygis, priklauso busimų specialistų parengimas, ir kaip jie pabaigę dirbs savo darbą.

ŠALIES APIBŪDINIMAS

Austrija

Austrija – valstybė Europos centrinėje dalyje, užimanti 84 tūkstančių kvadratinių kilometrū plotą ir turinti 7,5 milijonų gyventojų. Nuo 1156 metų, kurie laikomi austrijos valstybės įkūrimo metais, įvairūs istoriniai posūkiai ne kartą keitė šalies veidą. Nuo XIII amžiaus Austrija juto Vokietijos tiesioginę įtaką – ir viešpataujant habsburgų dinastijai, ir 1867 metais susikūrus dualistinei Austrijos – Vengrijos monarchijai,žlugusiai po Pirmojo pasaulinio karo. 1929 – 1933 metais, Austriją palietus ekonomikos krizei, pasukama fešizmo įsigalejomo keliu. Bandymas jį sustabdyti 1938 metais baigėsi nesėkmingai ir pagreitino vokiečių kariuomenėsįžengimą į Austriją. Po Antrojo pasaulinio karo (1945 metais) Austrija buvo padalyta į keturias okupacines zonas(JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir SSRS) ir tik 1955 metais atgavo nepriklausomybę.

Šių dienų Austrija- neutrali, išsivysčiusi šalis, gaminanti vos ne dešimtadalį visos Europoje pagaminamos produkcijos. Austrija – federacinė respublika, suskirstyta į devynias žemes. 92 procentai yra austrai. Valstybinė kalba – vokiečių; dauguma tikinčiųjų – katalikai.

Austrijoje švietimo uždaviniai ir įstatiminis pagrindas. Austrijos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinta kiekvieno piliečio teisė į bet kurio lygio sugebėjmus atitinkantį išsilavinimą. Šios teisės įgyvendinimą užtikrina šalies valstybinė švietimo sistema, kurios teisinis pagrindas yra konstitucinio pobūdžio įstatymai.

Privalomasis mokymas šiuo įstatymu pratęstas nuo 6 – 8 metų.

Bendrojo lavinimo mokykla tapo realiai prieinama 10-14 metų vaikams ir iš žemesnių socialinių sluoksnių. Turintiems fizinių ir psichinių sutrikimų vaikams įsteigtos specialiosios mokyklos.

Mokyklos Įstatyme skelbiama: „Tinkamu ugdymu padėti jaunimui išplėtoti savo polinkius ir gabumus, perimant Tiesos, Gėrio ir Grožio vertybes, išaugti sveikiems, darbingiems, turintiems atsakomybės jausmą, savarankiškai mąstantiems demokratinės Austrijos piliečiam, sugebantiems dalyvauti savo šalies, Europos ir pasaulio ekonominiame ir kultūriniame gyvenime“. Labai panašūs švietimo uždaviniai formuluojami dabartinėje Lietuvos, kuriančios demokratinę visuomenę, švietimo konsepcijoje.

7 – o dešimtmečio pabaigoje Austrijoje iškolo mokyklų naujos reformos būtinybė. Iš esmės tai sąlygoja trys momentai:

• Sparti ekonominė šalies raida;

• Tuometinės mokyklos veiklos visuomeninio politinio pobūdžio problemos;

• Nauji pedagogikos mokslo laimėjimai ir edukacinių tyrimų rezultatai.

Svarbiausias impulsas reformuoti Austrijos mokylą buvo intensyvi šalies ekonominė raida, iškėlusi naujus reikalavimus aukštesnės kvalifikacijos darbo jėgai.

„Ugdymo planavimas ir ekonominė plėtra 1965 – 1975 metais“. Šis pranešimas tapo vienu svrbiausiu mokyklos atnaujinimo konceptualiu pagrindu.

1970 metais Austrijoje Kanclerio padarytame vyriausybiniame pareiškime paskelbta Švietimo sistemos pertvarkymo koncepcija, taip pat numatytas atskirū struktūrinių ir kitokių švietimo sistemos pakeitimų išbandymas eksperimento forma.

Taip pat buvo išleisti ir šie įstatymai:

• Profesinio lavinimo įstatymas;

• Mokyklos įstatymo papildai(1971-1980)
;

• Mokyklinio mokymo įstatymas;

• Bendrasis aukštojo mokslo įstatymas(1966 metais) ;

• Universiteto organizacijos įstatymas(1975 metais) ;

1979 metais Austrijos Kanclerio padarytame naujame vyriausybės pareiškime išdėstyti tolesni švietimo politikos reikalavimai ir uždavinaiai:

• Kurti modernią ir humanišką Austrijos mokyklą: skatinančią asmenybės tobulėjimą, rengiančią profesinei veiklai, mokančią įveikti gyvenimo sunkumus, teikiančią džiaugsmą, prisiderinančią prie vaiko galimybių, realizuojančią partnerystės principą

• Visiškai įgyvendinti “ lygių mokymosi galimybių“ politikąt.y. sudaryti vienodas galimybes mokytis miesto bei atokių kaimo vietovių, į vairių socialinių sluoksnių vaikams – ir mergaitėms bei berniukams;

• Kaip vieną svarbiausių švietimo sistemos plėtros ir atnaujinimo priemonių pasitelkti mokyklos eksperimentą;

• Dar labiau išplėtoti profesinio lavinimo sistemą, padaryti ją lygiaverte švietimo sistemos dalimi;

• Itin rūpintis suaugusiųjų švietimu, kooperuoti jį su mokykla, jaunimo ugdymu ir kultūra.

Svarbiausias austrijos švietimo uždavinys yra sveiko ir darbštaus, atsakomybės jausmą turinčio ir savarankiškai mąstančio, sugebančio dalyvauti visuomenės gyvenime piliečio ugdymas. Pagrindines mokyklos funkcijas – mokymo, auklėjimo ir socialinę – siekiama realizuoti remiantis humanizmo ir demokratiškumo principais.

Ikimokyklinis ugdymas

Pirmoji parengiamoji švietimo grandis apima vaikų darželių tinklą ir eksperimento stadiją praėjusias parengiamąsias klases. Pastarosios sudarytos tik mokyklai nepakankamai subrendusiems vaikams ir egzistuoja vaikų darželių ir mokyklų bazėje. Skirtingai negu visos kitos mokymo įstaigos, funkcionuojančios federacinės švietimo ministerijos žinioje, vaikų darželiai neturi vientisos valdymo sistemos: valdymas žemių lygyje; vaikų darželius išlaiko municipalitetai(70 procentų) , įvairios religinės bendruomenės, organizacijos ir privatūs asmenys(30 procentų).

Mokestis už darželių lankimą gana aukštas; ypač privačiuose darželiuose, kuriuos lanko 37 ℅, ikimokyklinio amžiaus vaikų. Vaikų lavinimas orientuotas į bendrąjį ugdymą ir pažintinio aktyvumo plėtotę, naujų įgūdžių formavimą Tam naudojamos 3 mokymo formos: žaidimas, mokymas ir darbas.

Į parengiamųjų klasių ir grupių mokomąją programą įtraukta vienuolika įvairaus tipo užsėmimų: 1) religija, 2) „susitikimas su aplinkinio pasaulio daiktais“; 3) eismo taisyklių mokymasis; 4) gimtoji kalba ir kalbejomo įgūdžių lavinimas; 5) ankstivasis matematinis parengimas; 6) dainavimas ir muzika; 7) ritmika; 8) darbo; 9) fizkultūra; 10) meninis auklėjimas; 11) žaidimas.

Austrijos specialistai pažymi kad, parengiamosios grandies įvedimas leido leido pasiekti aukštesnį vaikų ugdymo lygį bei išryškinti startines jų galimybes.

Pradinis mokymas

Visi vaikai Austrijoje mokyklą pradeda lankyti nuo 6 metų. O Lietuvoje nuo 7 metų.

Šalia pagrindinių pradinės mokyklos tikslų – suteikia elementarius pradinius rašymo, skaitymo ir skaičiavimo įdūdžius – naujajame mokymo plane – labai detalus moksleivių užklasinio laiko planavimas( žaidimas, vaikų kūryba, fizinis lavinimas).

Paskutiniu metu pastebima tendencija jau pradinėje mokykloje skirstyti mokymo medžiagą į privalomąjį ir neprivalomąjį.

Privalomieji dalykai: matematika, vokiečių kalba, religija (pastaruoju metu vyresniems kaip 13 metų suteikiama teisė atsisakyti lankyti religines pamokas, tačiau faktiškai religijos pamokos vyksta visur(, vaizdinis mokymas, muzikinis auklėjimas, meninis ugdymas, fizkultūra, darbas.

Neprivalomieji dalykai: choras, muzikiniai žaidimai, vaidyba, fizinė kultūra beifakultatyviniai užsiėmimai.Labai didelis dėmesys skiriamaskomunikacinių įgūdžių bei emociolumo ugdymui.

Visoje Austrijoje 8-e dešimtmetyje vyko plačios diskusijos dėl pradinių mokyklų struktūros bei paties pavadinimo(liaudies mokykla) pakeitimo. Tačiau pavadinimas išliko nepakitęs.

Baigę 4 klases vaikai, priklausomai nuo jų sugebėjimų, interesų, gyvenamosios vietos, tėvu socialinės padėties, pradeda mokytis įvairaus tipo mokyklose. Gavę aukštus testavimo balus, jie patenka į prestižinę mokymo įstaigą: vidurinę bendrojo lavinimo mokyklą – gimnaziją.

Kiti pradeda mokytis arba pagrindinėje mokykloje, srba aukštesniosios pakopos liaudies mokykloje. Abu mokyklų tipai apima 5-8 klases.

Atskirai reikia paminėti specialiąją mokyklą, skirta vaikams, turintiems fizinių ir psichinių sutrikimų. Baigus pradinę specialiąją mokyklą, toliau mokslas tęsiamas aukšteniojoje specialios mokyklos pakopoje. Šio mokyklos Austrijoje labai gerai įrengtos, privalomasis mokslas čia atitinka vaikų fizinį ir psichinį pajėgumą. Šalyje veikia specialiosios kurčnebilių, aklųjų ir silpnaregių, turinčių kalbos, fizinių trūkumų, sunkiai auklėjamų vaikų mokyklos.

Privalomasis vidurinis bendrasis lavinimas

Privalomasis vidurinis bendrasis mokymas trunka 5 metus: 1) pagrindinė mokykla:

a)aukštesniosios pakopos liaudies mokykla;

b)aukštesniosios pakopos specialioji mokykla;

c)žemesnioji gimnazijos pakopa;

2) politechnikos kursas(1 metai)

Aukštesnioji liaudies mokyklų pakopa – tai 5-8 kalsės. Jų daugiausia yra kalnų rajonuose arba nedidelėse gyvenvietėse, kur dėl mažo
skaičiaus nėra galimybių sukuri pagrindinės mokyklos.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1226 žodžiai iš 4001 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.