Autentiški lietuvių liaudies muzikos instrumentai
5 (100%) 1 vote

Autentiški lietuvių liaudies muzikos instrumentai

ĮVADAS

Grojimas muzikos instrumentais senas kaip ir daina, kaip ir pati žmonijos istorija. Manoma, kad pačiais seniausiais laikais vyravo mušamieji insrtumentai, o jais dažniausiai buvo darbo įrankiai: kultuvės, spragilai, girnos, garsiai skambantys namų rakandai.

Pagal kilmę muzikos instrumentai gali būti skirstomi į:

1. Autentiškus (vietinės kilmės);

2. Atsineštinius (atkeliavusius iš kitur).

DĖSTYMAS

AUTENTIŠKI LIETUVIŲ LIAUDIES INSTRUMENTAI:

 Styginiai — kanklės, pūslinė (lankas su pūsle);

 Pučiamieji — skudučiai, lumzdelis, švilpa, molinukas, trimitas, ragas, daudytė, birbynė, ragelis, Labanoro dūda, ožragis, tošelė;

 Mušamieji — kelmas, įvairūs būgneliai, skrabalai, tabalai, džingulis ir kt.

Kanklės — bene populiariausias lietuvių liaudies muzikos instrumentas. Kanklės minimos mįslėse, pasakose, sutartinėse, dainose, baladėse. Vadinamos jos buvo įvairiai: kanklai, kanklelė, kankleliai, kankliai, kunkliai, kanklos, kanklys. Mūsų senosios kanklės iš pažiūros atrodo kuklios, išskobtos iš vieno medžio gabalo, luotelio formos, papuoštos labai kukliai (viršutinėje plokštelėje išpjaustoma šešialapė, keturlapė arba penkialapė žvaigždutė), tačiau jų skambesys mielas lietuvio sielai.

Istoriniai šaltiniai žinių apie kankles pateikia nedaug. Pirmą kartą kanklių vardą greta kitų Lietuvoje naudojamų instrumentų mini J. Bretkūnas (1536-1602) biblijos vertimo rankraščio paskutiniajame puslapyje. T. Lepneris (1633-1691) etnografinio pobūdžio knygelėje „Prūsų lietuvis“ (Der Preusche Litauer) mini instrumentą kankel, kanklos su 9-12 varinių stygų.

P. Ruigio (1675-1749) žodyne, išleistame 1741 metais, greta kitų lietuviškų instrumentų pavadinimų yra kankliai – eine Harfe. S. Daukantas „Būde senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ (1845) taip pat mini kankles. Pirmą kartą nuosekliau instrumento konstrukciją, grojimo būdus, derinimą aprašė pedagogas ir muzikos teoretikas F. A. Gotholdas Karaliaučiuje 1847 išleistame veikale „Apie kankles ir lietuvių liaudies melodijas“ („Ueber die Kanklys und die Volksmeldien der Litauer“). Įdomūs kanklių piešiniai išspausdinti Ch. Barčo „Dainų balsai“ antrajame tome (1889). F. ir H. Tecneriai 1897 metų leidinyje „Dainos. Litauische Volksgesänge“ mini, kad kanklėmis pritardavo dainoms.

Šiuo metu dauguma apie kankles skelbiamų darbų nagrinėja kanklių kilmės, paplitimo, kanklių tipo klausimus arba pateikia žinias apie senuosius kanklininkus, kanklių gamybą.

Senieji kanklininkai dažniausiai patys darydavosi kankles. Medį, iš kurio gamindavo kankles, kirsdavo artimam žmogui mirštant. Tikėta, jog žmogus persikūnija į medį.

Seniau kankles labiausiai mėgo aukštaičiai, žemaičiai, suvalkiečiai, prūsų lietuviai. Šiaurės rytų aukštaičiai kankliuodavo tik sau ir dažniausiai vakare. Šiaurės vakarų aukštaičiai ir žemaičiai kankliuodavo taip pat ir kaimynams. Mažosios Lietuvos lietuviai kanklėmis skambindavo pjūties, švenčių, vestuvių, laidotuvių metu. Pritardami kanklėmis dainas dainuodavo ir net šviesas giesmes giedodavo. Dzūkai nekankliuodavo.

Beveik visą paskutinįjį šimtmetį senųjų kanklių populiarumas nyko. Tik pastaruosius penkiolika metų autentiškų kanklių populiarumas auga. Dabar senoji lietuviška muzika daugiausia kankliuojama 9-stygėmis ir 12-stygėmis kanklėmis. Jos paprastos, nesudėtingai derinamos. Nagingas žmogus gali jas išskobti pats.

Skudučiai — vienas iš populiariausių ir liaudies mylimiausių muzikos instrumentų. Tai paprastas ir primityvus pučiamasis instrumentais, susidedąs iš keleto įvairaus ilgio dūdelių, teišduodančių po vieną garsą. Tokia dūdelė, tinkamai nudrožta ir pritaikyta pūsti, vadinasi skudutis. Keletas tokių skudučių, tam tikru būdu suderintų, sudaro skudučių komplektą. Juo skudučiuoja, ne vienas žmogus, bet keletas: du, trys, keturi, penki, šeši, o kartais ir daugiau. Skudučiai daromi iš naujo 2-3 cm storumo ir 7-15 cm ilgumo uosio medžio. Viename gale išilgai išdeginama arba išgręžiama skylė, paliekant 2-3 mm storumo sieneles ir 2-3 cm storumo dugnelį. Kiaurasis galas iš abiejų šonų įžambiai nupjaunamas – padaromos skudučių žiotys. Skudutis pučiamas, laikant jį vertikaliai, žiotys priglaudus prie apatinės lūpos.

Skudučiai turi senas ir originalias liaudiškojo grojimo tradicijas. Skudučių komplektas nesurišamas ir pučia juos ne vienas žmogus, o būtinai grupė. Tuo būdu išgaunama originalios sekundų harmonijos daugiabalsė muzika. Skudučiais buvo grojami specialūs kūrinėliai, pritariama dainuojant sutartines arba grojant kitiems muzikos instrumentams. Senoji skudučių muzika – išimtiniai sutartinių tipo muzika. Ji pagrįsta sekundų sąskambiais ir sudaryta iš ketvirtinių-aštuntinių ritmo figūrų kartojimo. Metras dažniausiai dviejų ketvirtinių. Nors svarbiausiais skudučių muzikos elementas yra sinkopėmis pagrįsta ritmika, tačiau įvairi, turtinga ir skudučių muzikos melodika, artima lietuvių liaudies dainuojamų sutartinių melodikai. Skudučiuodavo komplektą pasiskirstę taip, kad kiekvienas muzikantas turėtų po keletą skirtingo aukštumo skudučių. Vadovaudamiesi bendru
ritmu, griežtai išlaikydami reikalingas pauzes ir savo ritmines figūras, muzikantai sukurdavo išraiškingą daugiabalsę muziką.

Prieš grojimą skudučiai būdavo derinami, grojant kokią nors gerai žinomą melodiją. Derinti jie iš klausos didžiosiomis ir mažosiomis sekundomis. Norint skudutį paaukštint, į jį buvo metami žirniai ar akmenukai arba įlašinama vaško. Skudutį žeminant, būdavo pragręžiamas dugnelis. Vėliau, jau scenos reikalams pritaikius, skudučiai imti derinti stumdant judinamą dugnelį. Į liaudies ansamblio instrumentų orkestrą skudučiai buvo įjungti 1940 metais kartu su birbynėmis ir kanklėmis, sudarydami vieną pagrindinių jo grupių.

Svarbiu ansamblio liaudies instrumentų orkestro komponentu skudučiai tapo, pirmiausia, dėl išraiškingo skambesio, kuris ansamblio pasirodymas teikė ypatingo kolorito. Be to, liaudies muzikos entuziastų dėka jie jau spėję išpopuliarėti kaip perspektyvus sceninis liaudies muzikos instrumentas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 899 žodžiai iš 2899 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.