Autistų socializacijos problematika
5 (100%) 1 vote

Autistų socializacijos problematika

Turinys

Įvadas………………………………………………………………………………………………2

Autizmo apibūdinimas, priežastys ir simptomatika……………………………….3

Vaikų socializacija…………………………………………………………………………… 5

Autistinių asmenų socialinės sąveikos ypatumai………………………………… 6

Šeimos vaidmuo autistinių asmenų socializacijoje………………………………..7

Asmenų, pasižyminčių autizmo sindromu, ugdymas………………………………9

Autistinių asmenų kalbos ugdymo perspektyvos…………………………………11

Alternatyvus autizmo gydymo būdas delfinais…………………………………….13

Išvados……………………………………………………………………………………………14

Literatūra………………………………………………………………………………………..16



Įvadas

Autizmas yra raidos sutrikimas, kuris paprastai lemia nepakankamą vaiko socialinių įgūdžių, kalbos ir elgesio išsivystymą ar šio vystymosi sulėtėjimą. Autizmo lemiami raidos sutrikimai apima tam tikrą spektrą, todėl autizmas pasireiškia skirtingai kiekvienam individui. Pavyzdžiui, kai kurie vaikai gali kalbėti, tuo tarpu kiti kalba sunkiai arba visiškai nekalba. Ne tokie sunkūs autistiško raidos sutrikimo atvejai diagnozuojami kaip įvairiapusis raidos sutrikimas arba Aspergerio sindromas (asmenų, kuriems nustatytas Aspergerio sindromas, kalba normali, tačiau jie patiria daug autistiškų socialinių bei elgesio problemų).

Jei autizmas ar autizmo spektro raidos sutrikimas negydomas, daugelis autistų vaikų neišvysto pakankamų socialinių įgūdžių: jie gali neišmokti kalbėti ir deramai elgtis. Tik labai nedaug vaikų visiškai atsistato be jokio gydymo. Gera naujiena yra tai, kad egzistuoja įvairūs efektyvios pagalbos būdai. Tačiau jų poveikis vaikams skirtingas: kai kurie metodai gali lemti didelį pagerėjimą, o kiti – beveik jokio. Nėra tokio gydymo metodo, kuris padėtų kiekvienam autistui.

Priešingai nei buvo tvirtinama iki šiol, autizmas gali būti gydomas. Autistai gali vystytis ir tobulėti! Svarbu kuo anksčiau pradėti teikti jiems efektyvią pagalbą, gydyti ir ugdyti vaiką autistą. Kuo anksčiau šie vaikai gauna tinkamą pagalbą, tuo geresnės prognozės. Jų pažanga gyvenime tikriausia bus kiek lėtesnė, bet jie tikrai galės gyventi laimingą ir vaisingą gyvenimą.

Autizmo apibūdinimas, priežastys ir simptomatika

Autizmas – tai vystymosi sutrikimas, turintis kai kuriuos tik jam būdingus požymius (visiškas atsiribojimas, savęs stimuliavimas, pažinimo sferos trūkumai, kalbos sutrikimai; pirmieji požymiai yra pastebimi vaikui dar nesulaukus 30 mėnesių (Hallahan P.D., Kauffman J.M.,2003)). Tarptautinis šio sutrikimo kodas DSM III r 299900. „Sutrikimų klasifikacijoje“ autizmas priskiriamas kalbos ir komunikacijos sutrikimų grupei. Taip pat nurodoma, jog autizmas gali būti priskiriamas trečiajai grupei, t.y. emocijų ir elgesio (psichologinės adaptacijos)sutrikimams. V.Kagan, K.Lebedinskaja autizmą aiškina kaip savitą variantą psichinės disontogenezės, kurios išskirtinis požymis yra patologinė heterochronija – nesavalaikis, netolygus, asinchroniškas įvairių centrinės nervų sistemos struktūrų ir funkcijų subrendimas (Ambrukaitienė A.J., Ivoškuvienė R.,1997). Pagrindiniai autizmo požymiai – socialinės sąveikos bei komunikacijos sutrikimai, riboti interesai arba veiklos sritys.

Autizmui būdinga, kad dažniausiai nebūna ankstesnio visiškai normalaus vystymosi periodo. Pažeidžiamas socialinis bendravimas. Vaikas netinkamai supranta socialinius- emocinius signalus: jis nepakankamai reaguoja į kitų žmonių emocijas, savo elgesiu netinkamai prisitaiko prie socialinės situacijos.Be to,būdingas skurdus socialinių signalų vartojimas ir silpna socialinių, emocinių ir komunikacijos įgūdžių integracija, ypač socialinio ir emocinio bendravimo stoka. Taip pat gali būti nepakankamas socialinis turimų kalbinių įgūdžių vartojimas, pažeisti sugebėjimai žaisti imitacinius bei socialinius žaidimus, blogas sinchroniškumas ir subtilaus sugebėjimo bendrauti trūkumas pokalbio metu, nelanksti kalbos išraiška ir kūrybingumo bei fantazijos stoka mąstymo procesuose. Šiems vaikams būna pažeista balso moduliacija ir kalbą lydinčių gestų, padedančių pabrėžti mintis, stoka. Jų emocinė reakcija į kitų žmonių bandymus užmegzti kontaktą nepakankama (http: //www.psichoterapija.ot.lt/ Paklausk/autizmas/ autizmas.htm ).

Autizmas pasireiškia būdingais kokybiniais socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio sutrikimais.Tokie vaikai savo išvaizda nesiskiria nuo sveikų, tačiau dėl komunikacijos ir elgesio skirtumų autizmo sutrikimą turinčių vaikų aplinkiniai dažnai nesupranta, nes jie atrodo užsidarę, nesuprantami, grubūs, nebendraujantys arba keistai bendraujantys. Tačiau tokie vaikai nėra nejautrūs arba atsiriboję. Autizmą lemiama intuicijos ir empatijos stoka apsunkina šių vaikų kontaktą su aplinkiniais, o ir jiems patiems sukelia didelį nerimą socialinėse situacijose. Jie dažniausiai turi autizmui būdingą siaurą ir labai savitą interesų ratą, kitaip bendrauja, kitaip suvokia save ir
aplinkinius, savotiškai juos ir piešia. Autizmo nulemti bendravimo sutrikimai labai riboja šių vaikų raidos, mokymosi, socialinės adaptacijos galimybes. Iki šiol nagrinėjama, kiek vaikas, turintis autizmo sutrikimą, gali suprasti jį supančią aplinką bei jos reikalavimus, kaip ją suvokia. Tai svarbu tam, kad būtų galima rasti būdus jo kontaktui su aplinka palengvinti (Lesinskienė S.,Vilūnaitė E., Paškevičiūtė B.,2002).

Leo Kanner stebėti vaikai elgėsi labai skirtingai ir turėjo unikalių simptomų. Atkreiptas dėmesys, kad pakeitus aplinką vaikai labai jaudindavosi, juos apimdavo nerimas. Jie nekalbėjo arba kartojo kitų asmenų kalbą. Leo Kanner išskiria tokius autizmo požymius: vaikų santykių su kitais asmenimis problemos; kalbėjimo ir kalbos problemos; protinio vystymosi sulėtėjimas; neadekvačios (dažniausiai neigiamos) reakcijos į aplinkos pasikeitimą; stereotipiški, pasikartojantys ir kiti keistoki motoriniai judesiai. Svarbesni autizmo bruožai, padedantys laiku nustatyti šį sutrikimą, yra šie: sunkiai bendrauja su kitais žmonėmis; nesupranta instrukcijų; priešinasi mokytis; nebijo realių pavojų; vengia ką nors keisti; neturi poreikio rodyti gestais; ne vietoje juokiasi ar kikena; reikalauja to paties objekto; ribotas akių kontaktas; keistai žaidžia (pvz., sukioja daiktus) ir kt. (Ambrukaitienė A.J., Ivoškuvienė R.,1997). Tai gali būti polinkis nelankstumui ir griežtai tvarkai daugelyje kasdienės veiklos situacijų, tai atsitinka tiek atliekant naujus užsiėmimus, tiek gerai žinomus. Ypač ankstyvoje vaikystėje gali būti specifinis prisirišimas prie neįprastų, dažniausiai kietų daiktų.vaikai gali reikalauti ypatingų nefunkcinio pobūdžio ritualų, gali būti specifinis susidomėjimas datomis, tvarkaraščiais ir kt. Dažnai pastebimas specifinis susidomėjimas nefunkciniais daiktų elementais – kvapas ar pojūtis palietus. Gali būti priešinimąsis nustatytos tvarkos ar asmeninės aplinkos pokyčiams, pvz.: baldų perstatymui namuose.Greta minėtų požymių, autiskitški vaikai dažnai turi kitų nespecifinių problemų: baimės, miegojimo ir valgymo sutrikimai, įniršio priepuoliai ar agresyvus elgesys. Gali būti autoagresija (pvz.: riešų kandžiojimas), ypač jei autizmą lydi protinis atsilikmas. Daugeliui autistų trūksta spontaniškumo, iniciatyvos ir kūrybingumo organizuojant laisvalaikį, jie sunkiai apsisprendžia. Vaikams augant, specifinių autizmo požymių išraiškos kinta, tačiau trūkumų išlieka ir suaugus. Šie trukumai sukelia panašaus pobūdžio socializacijos, komunikacijos ir pomėgių problemų (http://www.psichoterapija.ot.lt/Paklausk/autizmas/autizmas.htm).

Dauguma autizmo sindromu pasižyminčių asmenų yra sutrikusio intelekto. Todėl pirmiausia ir konstatuojamas protinis atsilikimas. Manoma, kad tik apie 10- 11% yra normalaus intelekto, apie 11% -ribinio ir apie 80% -sutrikusio intelekto. Aukšto intelekto autistai dar įvardijami kaip Aspergerio sindromu pasižymintys vaikai.

Asmenys, pasižymintys autizmo sindromu, panašūs į ligonius, sergančius šizofrenija. Ligoniams sunku susikaupti ir ką nors suprasti, todėl nesiseka mokytis, intensyviai dirbti protinį darbą, juos apima nemiga, jie užsisklendžia, pasidaro šaltesni su artimaisiais. Pakinta interesai, ima domėtis abstrakčiomis ir nerealiomis problemomis. Kartais domisi savo kūnu – tyrinėja savo veidą, išorę. Dažnai sutrinka suvokimas (būna iliuzijų ir haliucinacijų), sugenda nuotaika (apima liūdesys, neviltis, kartais nuotaika būna pakili). Ligonis nenuosekliai mąsto, susieja nesuderinamus dalykus; kartais pamiršta mintį. Emocijos neatitinka aplinkybių, susilpnėja valia. Ligonius apima priešingi jausmai; nuolat kartoja judesius, kuri pasidaro stereotipiški, neatlieka užduočių, liguistai jaudinasi, kartais visai nejuda (tęsiasi ilga katatonija, sustingimas). Žmogus atrodo šaltas ir pašaipus, originaliai mąsto. Kartais jiems būdingas visiškas uždarumas, atitrūkimas nuo tikrovės, netikėtas arba labai vienodas elgesys, keistos emocijos (autistas gyvena savo minčių, svajonių, fantazijų pasaulyje; domisi tik savo poreikiais ir norais, kurie dažniausiai patenkinami vaizduotėje (Psichologijos žodynas, 1993)). Vaikas ar suaugęs pasyvus, vienodas, pedantiškas, tiki, kad jo fantazijos – tai tikrovė. Iš glausto šizofrenijos apibūdinimo matyti, kad autizmo sindromas turi panašumų, o kai kurie požymiai net tapatūs.

Vaikų socializacija

Socializacija (antropologijoje dar vadinama inkultūracijos terminu), – procesas, kurio metu visuomenės kultūra mikroaplinkos ir makroaplinkos sąlygomis perduodama vaikams, siekiant formuoti iš kūdikio individualybę, paklūstančią tam tikroms kultūros tradicijoms ir socialinėms normoms. Šiuo atžvilgiu socializacija yra būtina kiekvienos visuomenės funkcionavimo sąlyga, viso socialinio gyvenimo esmė tiek kultūros, tiek socialiniu atžvilgiu, ji pasireiškia ir pagrindinėmis, ir dalinėmis formomis. Kaip pažymėjo T. Parson ir R. Bales, socializacija, prasidėjusi šeimoje ir kitose socialinėse grupėse, institucijose ir erdvėse, kiekvieną individą integruoja į visuomenę skirtingai ir drauge sudaro galimybes kurti savo individualybės bruožus ir vertybes .

Socializacijos procesas skirtingais žmogaus amžiais vyksta netolygiai. Tai lemia biologiniai žmogaus brendimo veiksniai, socialinė aplinka ir paties
santykis su aplinka. Pasak psichologo G. Valicko, nuo pat pirmųjų kūdikio gyvenimo akimirkų prasideda jo socializacijos procesas, kurį galima apibūdinti kaip egzistuojančių elgesio normų ir vertybių sistemų, socialinių vaidmenų interiorizaciją, socialinės patirties perėmimą bei atgaminimą asmenybės veiklos ir bendravimo metu. Socializacijos pobūdį lemia gausybė veiksnių, kuriuos santykinai galima skirstyti į kryptingą auklėjimą ir mokymą, atsitiktinius ir stichiškus aplinkos poveikius bei individualius asmenybės bruožus (Kvieskienė G., 2003).

Autistinių asmenų socialinės sąveikos ypatumai

Kai nėra socialinės sąveikos ar socialinės adaptacijos, vaikas, pasižymintis autizmo sindromu, pasitraukia iš aplinkos į savo uždarą pasaulį. Pirmiausia sutrinka santykiai tarp vaiko ir jo šeimos. Jis vengia bet kokios veiklos su kitais asmenimis, žaidžia dažniausiai atsiskyręs nuo vaikų ar suaugusiųjų. Autistai nesuvokia santykių tarp žmonių ir santykių tarp savęs ir aplinkos. Vaikams nesusiformuoja būtini įgūdžiai dėl aplinkinių veiksmų mėgdžiojimo, imitavimo stokos. Jie nesupranta veiksmo būtinumo. Manoma, kad neimituojama dėl to, kad vaikas nemato veiksmo visumos, o tik atskiras jo dalis, nesugeba įgytų mokėjimų pritaikyti naujoje nežinomoje aplinkoje. Jis yra bejėgis savarankiškai tvarkytis. Vaikas neplanuoja savo veiklos, nežino, ką reikia daryti, todėl sėdi ir nieko neveikia. Kartais guli ant pilvo ir rėkia arba kokiu nors būdu save stimuliuodamas, bando nusiraminti. Planuodamas veiklą, nesupranta laiko ir veiksmų nuoseklumo. Autisui sunku suprasti, kad darbas turi pradžią ir pabaigą.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1698 žodžiai iš 5362 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.