Autizmas
5 (100%) 1 vote

Autizmas

Įvadas

Dėl iš vakarų plintančių modernių, demokratinių idėjų įtakos Lietuvoje vis dažniau pasisakoma už neįgalių asmenų integraciją į visuomenę. Jau priimti Invalidų integracijos ir Specialiojo ugdymo įstatymai, aktyviai veikia nevyriausybinės organizacijos, žiniasklaida atvirai rūpinasi neįgaliaisiais, prasidėjo jų integracija į bendrojo lavinimo sistemą. Šie ir kiti faktai rodo, jog iš esmės suvokta, kad pilietinėje visuomenėje neturėtų būti atstumtųjų.

Šiandien šalyje propoguojama humanizmo ir besąlygiškos pagarbos kitam žmogui idėja. Deja, tenka pripažinti, jog palankios nuostatos į negalę rodomos tik politiniu deklaratyviu lygiu arba išimtinai individualiai. Nepalankios nuostatos atvirai nedemonstruojamos, bet dažnai, nepaisant žmogaus išsilavinimo ar socialinio statuso, neigiamas požiūris į negalę, neįgaliuosius ir jų socialines – edukacines perspektyvas yra gana nepalankus ir kritiškas. Deklaruojamas požiūris tampa nepalankus tiesiogaiai susidūrus su neįgaliaisias.

Akivaizdu, jog, nepaisant išties gerų iniciatyvų neįgaliųjų socialinės integracijos srityje, yra tam tikrų psichosocialinių kliūčių, dėl kurių, ko gero, neįgaliųjų įsiliejimas į visuomenę vis dar yra problema.

Kas yra autizmas?

Autizmas yra sudėtingas raidos sutrikimas, pasireiškiantis socialinės sąveikos, verbalinio ir neverbalinio bendravimo, vaizduotės, interesų ir pan. nenormalumais. Lietuvoje apie autistus, plačiau pradėta kalbėti prieš 8 – 9 metus. Literatūros apie šį sindromą yra nedaug, tačiau užsienio specialiojoje literatūroje autizmo sindromas aprašytas gana plačiai. Pirmieji jį aprašė H. Aspergeris (1939m.) ir L. Kaneris (1943 m. ). Tačiau autizmo priežastys nurodomos labai skirtingos

Terminas autizmas reiškia “būti užsidariusiam savyje”. Palyginti su Dauno sindromu autizmas pasireiškia rečiau. Dažniausiai šia liga serga berniukai. Autistai, pagal savo bendravimą su žmonėmis labai skiriasi nuo žmonių, sergančių Dauno liga. Pirmieji vengia kontaktų, mėgsta būti vieni, linkę į atsiskyrėliškumą. Jie nesugeba reikšti emocijų, todėl jų gestai ir mimika – “negyvi”, jie vengia kitų žvilgsnio.

Autizmas – mąstymas, visiškai priklausantis nuo aktualių individo poreikių, psichinių būsenų, praradimas realaus santykio su tikrove; pataloginis uždarumas, noro bendrauti nykimas; ryšių su artimaisiais ir aplinka silpnėjimas (Vaitkevičienė, 2001).

Autizmas – tai įvairiapusis raidos sutrikimas, apimantis percepcinę, kalbinę, intelektinę, elgesio ir kitas sferas, dėl kurio keičiasi žmogaus santykis su pasauliu ir gebėjimas jį pažinti.

Autizmo sindromą turinčių žmonių išvaizda, mastymo būdas bei judesiai yra tokie, kad jie atrodo sustingę. Autistai daugiausia vengia švelnumo (motina sako: “Jis visas išsitempia”). Grupėje jie visai nebendrauja arba mažai bendrauja su kitais. Jis visų šalinasi ir būna dėkingas, jeigu jį palieka ramybėje. Jokiu būdu negalima jo versti bendrauti ar naudoti jėgą, tai nieko nepadės, bus tik blogiau. Dažnai pasitaiko, jog autizmo sindromą turintys asmenys kuo nors ypatingai susidomi, tačiau ne bendravimu su žmonėmis, o greičiau negyvosios gamtos fizikiniais procesais arba skaičiais. Kartais galima pastebėti juos atliekant stereotipinius judesius arba monotoniškai žaidžiant su besisukančiais daiktais ar virvute. Šie dažnai būna “įpročio fanatikai”. Jie labai nemėgsta permainų. Intelekto požiūriu pasitaiko įvairių autizmu sergančių žmonių: ir labai talentingų, ir napaprastai atsilikusio intelekto. Maždaug du trečdaliai autistų yra protiškai atsilikę, vienas trečdalis – su normaliu intelektu. Ypatingi gabumai pasireškia kai kuriose srityse (pvz., muzikoje, aritmetikoje, nors šiaip gali būti tipiška oligofrenija). Sugebėjimas kalbėti – labai nevienodas. Du trečdaliai ligonių kalbėti išmoksta, o trečdalis – ne. Pusė vaikų turinčių autizmo sindromą kalbėti išmoksta daug vėliau.

Autizmo priežasčių aiškinimo teorijos

Pirmieji autizmą aprašę H. Aspergeris (1939 m.) ir L. Kaneris (1943 m.). nurodo šias autizmo priežastis:

• ankstyvas smegenų pažeidimas, kartu specifinių aplinkos sąlygų poveikis (emocinių kontaktų stoka) ir polinkis susiformuoti šizoidinei asmenybei (kaip tik tokiam autizmui galima priskirti L. Kanerio aprašytąjį);

• būdas su autizmo bruožais gali išsivystyti pirmaisiais gyvenimo metais organizmo polinkio į šizoidinę asmenybės struktūrą pagrindu, veikiant tam tikriems aplinkos dirgikliams (“autistinė psichopatija” pagal H. Asbergerį);

• autizmo sindromas gali būti šizofrenijos išraiška (retai pastebima vaikystėje).

Nusakyti autizmo priežastis yra gana sudėtinga. Dabartinių laikų mokslininkai išskiria tokias autizmo aiškinimo teorijas: 1) psichologinė; 2) biologinė; 3)organinė – neurologinė; 4) genetinė.

1) Psichologinės autizmo aiškinimo teorijos šalininkai teigia, kad dėl vaiko raidos ir elgesio sutrikimų kalti tėvai. Netinkama šeimos aplinka laikoma autizmą sukeliančiu pagrindiniu veiksniu. Vienas žymiausių šios teorijos šalininkų yra B.Bettelheim (1976). Jis manė, kad tėvai nepakankamai skiria dėmesio vaikams, slopina jų socialinį elgesį ir bendravimą. Manoma, kad autistai suvokia save kaip
labai šaltą grėsmingą ir priešišką. Nuo tokios aplinkos jie apsiriboja ir užsidaro, tai lyg reakcija į nepalankias tėvų asmenybes ar kitas priešiškas aplinkybes (įvairūs šeimos stresai ir pan.).

2) Biologinės autizmo priežastys – tai įvairūs biocheminiai nenormalumai. Jie aiškinami taip: smegenys susideda iš daugybės ląstelių – neuronų, kurie priima ir perduoda informaciją cheminiais elementais, vadinamais neuroperdavėjais. Tų cheminių elementų pusiausvyros sutrikimas ir esanti pagrindinė autizmo priežastis. Vieni iš grupės cheminių elementų, priimančių ypatingus pranešimus, yra monoaminiai., kurie randami smegenų srityse, kontroliuojančiose emocijas ir elgesį. Taip pat manoma, kad autizmo priežastys gali būti epineprino ir norepineprino kiekio pakitimas. Šios medžiagos reikšmingos tuo, kad padeda reguliuoti kvėpavimą, atmintį, dėmesį. Tačiau tyrimų rezultatai nėra pakankami ir patikimi. Kitas aiškinimas – tai padidėjęs opioido kiekis. Vaiko smegenys pagamina per daug šios medžiagos, dėl jo pertekliaus atsiranda nuolatiniai šabloniški judesiai, socialinio intereso stoka, bei kiti sutrikimai. Manoma, kad ir norkomanai tėvai skatina vaikų autizmą.

3) Organinės – neurologinės priežastys – įvairūs smegenų susirgimai (uždegimai), fizinės traumos, išsigimimai. Dėl šių priežasčių atsiranda disfunkcija, sukelianti autizmą. ( Ivoškuvienė R.; 2003, p.411). kartais manoma, kad autizmo priežastis yra smegenų lateralizacijos disfunkcija. Autizmo atveju rišys tarp abiejų pusrutulių yra sutrikęs. Pasak R. Simpson ir P. Zionts (1992), smegenys nebeatlieka sensorinės informacijos priėmimo funkcijos, todėl iškyla pažinimo, kalbos ir socialinės sąveikos problemų. Organinių pažeidimų priežastys, anot C. Gillberg ir M. Coleman (1992), F. Happe (1994), R. Simposon, P. Zionts (1992), gali būti infekcinės ligos. Dažnesnė iš jų raudonukė – virusas, įgytas pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Jis paveikia smegenis, dėl to gali rastis protinis atsilikimas, kurtumas, aklumas, tai pat ir autizmas.

4) C. Gillberg, F. Happe, R. Simpson, G. Wirth, P. Ziots bei kiti autoriai nurodo, jog viena iš žinomiausių autizmo priežasčių yra genetiniai pakitimai, kurie gali būti paveldėti iš tėvų ar tolimesnių giminaičių.

Neretai įvairios autizmą nulemiančios priežastys susipina . Pvz., organinės-neurologinės priežastys gali būti susijusios su psichosocialinėmis ir pan. priežasčių žinojimas yra reikšmingas įvairių sričių specialistams ir iš dalies sutrikimo prognozei.

Autizmo atpažinimo kriterijai

Autististų socialinės sąveikos ir elgesio ypatumai. Dėl socialinio elgesio kokybinių nukrypimų nuo normos iškyla įvairių socialinių problemų. St. Edelson nurodo, jog socialinio elgesio sutrikimai yra raktas autizmui nustatyti. Jis skiria tris socialinių problemų grupes:

• Socialinis vengimas – tai žmonių vengimas ir nenoras su jais bendrauti. Bendras socialinio vengimo požymis yra pyktis arba “bėgimas šalin”.

• Socialinis abejingumas. Asmenys, kurie apibūdinami kaip “socialiai abejingi”, neieško socialinės sąveikos su kitais ir vengia socialinių situacijų.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1242 žodžiai iš 4118 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.