Auto tarša
5 (100%) 1 vote

Auto tarša

XX amžius- automobilių amžius. Jų ekspansija stulbinanti. 1900-aisiais visame Pasaulyje automobilių buvo tik 11 tūkstančių, 1940-aisiais – 46 milijonai, o dabar jau apie pusė milijardo. Neabejotinas automobilizacijos lyderis yra JAV: 1000 gyventojų tenka per 650 automobilių. Dar 20-tyje šalių automobilių skaičius 1000 gyventojų viršija 300. Jas sparčiai vejasi iš socializmo pabėgę Rytų Europos šalys, jų tarpe ir Lietuva.

Per šimtmetį automobiliai esmingai pakeitė žmogaus gyvenimą ir jo aplinką. Susiformavo ištisos industrijos šakos, nes jiems reikia ne tik labai daug kuro, metalo, plastmasių, elektronikos, tankaus autokelių tinklo, stovėjimo aikštelių, garažų, bet ir aptarnavimo, remonto, apsaugos, reklamos, tyrimo, projektavimo, prekybos, utilizavimo ir kitų institucijų. Automobilizuotose šalyse automobilis tapo būtinu atributu, nes taip organizuota aplinka ir veikla. Tai paranku automobilių pramonei.

Gausėjant automobilių vis dažniau grūmoja kitas lazdos galas. Štai keturios pagrindinės automobilio „nuodėmės“:

– aplinkos teršimas ir jo neigiamas poveikis sveikatai, gamtai, statiniams;

– kraštovaizdžio nuskurdinimas, kultūros paveldo naikinimas;

– autoavarijų pasekmės;

– nesveikas gyvenimo būdas.

AUTOMOBILIŲ KELIAMOS ORO TARŠOS MASTAI IR MAŽINIMO PRIEMONĖS

Automobilių tarša tai: kenksmingi kuro degimo produktai, kuro nutekėjimai, nugaravimai, atitarnavę tepalai, agregatai bei atliekos po aptarnavimo, padangų ir kelių dangos nusidėvėjimo dulkės, triukšmas. Didžioji teršalų dalis iš kuro degimo. Automobilio variklyje, sudegant 1 kg benzino, kartu sudega apie 14 kg oro, o į atmosferą išmetama apie 15 kg įvairių dujų mišinio. Vadinasi, vienas automobilis, per metus nuvažiuodamas 10 tūkst. km ir sunaudodamas po 7 kg benzino 100 km, išmeta apie 10 tonų įvairių dujų mišinio.

Transporto oro taršos aktualumą įspūdingai iliustruoja didžiųjų miestų tarša tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Juose transportas vidutiniškai į atmosferą išmeta apie 70% bendro oro teršalų kiekio, taip pat apie 95% anglies monoksido. Pavyzdžiui, Meksike autotransportas į aplinkos orą išmeta apie 2 mljn. tonų anglies monoksido, tuo tarpu pramonė – 16282 tonas CO, energetika – 63205 tonas CO, kiti teršėjai – 27362 tonas CO.

Dominuoja tarša angliavandeniliais. Priklausomai nuo to, ar daug transporto su dyzeliniais varikliais, daugėja sieros dvideginio (SO2) kiekis ore (Meksike – 45000 tonų SO2, Rio de Žaneire – 4760 tonų SO2 ir pan.). Kalbant apie azoto oksidus, NO2 daugiausia išmeta autotransportas. Pavyzdžiui, Meksike išmetama 133691 tona NO2 iš automobilių ir tik 32000 tonų išmeta pramonė.

Išmetamų toksinių dujų kiekis bei sudėtis labai priklauso nuo variklio tipo, kuro rūšies, važiavimo režimo, degimo sureguliavimo. Įvertinant įvairių tyrimų rezultatus ir mūsų automobilių parko nusidėvėjimą bei vairavimo kultūrą, galima teigti, kad vidutinis šalies automobilis, sudegindamas vieną toną kuro, išmeta vidutiniškai 600 kg anglies monoksido, 75 kg angliavandenilių, 30 kg azoto oksidų, 15 kg aldehidų. Vadinasi, kasmet Lietuvos autotransporto „sąžinę“ prislegia apie 400 tūkstančių tonų pavojingų teršalų. Be jų, yra dar ir nepageidaujamas anglies dvideginis, kuris, kaip žinia, sparčiai gausėdamas jau kelia realų „šiltnamio efekto“ pavojų visam pasauliui.

Vertinant toksinių medžiagų poveikį gamtai ir žmogaus sveikatai, mūsuose dažniausiai minimas švino poveikis. Ačiū Dievui, jo mažėja. Tačiau švinas nėra pavojingiausias. Antai, benzpirenas (vienas iš keliolikos automobilio išmetamų policiklinių angliavandenilių) yra gerokai toksiškesnis. Didžiausia leistina jo koncentracija ore yra viena milijoninė miligramo dalis (švino 300 kartų didesnė). Pasak vokiečių mokslininkų, benzpirenas sukelia ir skatina piktybinius plaučių ir gerklės auglius. Lietuvos Fizikos instituto duomenimis, benzpireno koncentracijos Lietuvoje prie intensyvaus eismo magistralių viršija didžiausias leistinas koncentracijas 15-20 kartų, o kur bloga ventiliacija, dar daugiau. Daržovių užterštumas benzpirenu net už 60-70 metrų nuo Vilniaus – Kauno magistralės keliolika kartų viršija didžiausias leistinas koncentracijas. Benzpirenas kaupiasi samanose, daugiausia Tauragės miškuose, Klaipėdos, Kėdainių, Kauno, Kačerginės, Varėnos, Alytaus plotuose. Tam labai didelės įtakos turi galinga balistinė raketų bazė Tauragėje, Kaune esantis poligonas ir kiti taršos šaltiniai.

Lietuvoje automobilių taršumas paprastai vertinamas tik pagal išmetamo anglies monoksido kiekį. Kitų 60 toksinių komponentų „puokštės“ sudėtis lieka nežinoma. O žinoti šių medžiagų kiekį ir sudėtį būtų labai svarbu, nes jų neigiamas poveikis ne tik individualus, bet atskirais atvejais dar ir sumuojasi. Atmosferoje formuojasi nauji junginiai – fotooksidantai. Pavyzdžiui, azoto oksidai formuoja rūgštų lietų, nuo kurio labai kenčia gamtinė aplinka, kultūros paveldo objektai.

1993 – 1994 metais Kauno miesto Kelių policijos automobilių techninių apžiūrų punkte buvo atlikti Lietuvoje naudojamų lengvųjų automobilių aplinkos oro taršos anglies monoksidu tyrimai. Ištyrus 241 Rusijos firmų bei 216 Vakarų šalių firmų automobilių su “Otto“ tipo varikliais anglies monoksido emisiją variklio išmetamosiose
dujose, nustatyta, kad apie 20% vakarų firmų automobilių ir apie 35% Rusijos firmų automobilių naudojami esant anglies monoksido koncentracijai variklių išmetamosiose dujose didesnei kaip 3%. Ne didesnė kaip 1% anglies monoksido emisija nustatyta apie 52% vakarų firmų bei apie 28% Rusijos firmų automobilių išmetamosiose dujose.Tyrimų rezultatai rodo, kad vakarų firmų lengvųjų automobilių daugėjimas labai pagerino ekologinę būklę Lietuvos miestuose ir gyvenvietėse. Tyrimo laikotarpiu didžiausia leistina CO koncentracija karbiuratorinių variklių išmetamosiose dujose buvo 1,5%. Šią ribą viršijo 55,6% Rusijos firmų automobilių bei 36,6% vakarų šalių firmų automobilių. 1996 m. kovo 22 dieną įsigaliojo naujas normatyvinis dokumentas, reglamentuojantis CO kiekį „Otto“ tipo variklių išmetamosiose dujose. Šiuo normatyviniu dokumentu nustatyta didžiausia leistina CO koncentracija automobilių variklių išmetamosiose dujose yra tokia: automobiliams, pagamintiems iki 1986 09 30 – 4% išmetamųjų dujų tūrio, o pagamintiems po šios datos – 3%. Įvedus šiuos pakeitimus, sumažėjo ekologiškai netvarkingais laikomų automobilių: vakarų šalių firmų – nuo 36,6% iki 20%, Rusijos firmų automobilių – nuo 55,6% iki 35,7%. Per laikotarpį nuo 1995 iki 1997 metų labai išsiplėtė automobilių ekologinio tvarkingumo kontrolė, tačiau automobilių savininkams individualios automobilių kontrolės galimybių nepadaugėjo.

Nepadaugėjo ir inžinerinių paslaugų firmų, gerinančių automobilių ekologinį tvarkingumą. Sušvelninus normatyvinius reikalavimus, tokių paslaugų poreikis neišvengiamai sumažėjo. Priimtas nutarimas teigiamos įtakos automobilių ekologiniam tvarkingumui gali turėti esant strateginei aplinkos saugos nuostatai – periodiškai mažinti didžiausių leistinų kenksmingų medžiagų automobilių išmetamose dujose kiekį. Daugėjant vakarų firmų lengvųjų automobilių, Lietuvos miestų bei gyvenviečių ekologinė būklė gerėja. Šis efektas galėtų būti dar didesnis, jei automobiliai būtų sukomplektuoti jų konstrukcijoje numatytais kenksmingų medžiagų neutralizatoriais. Siekiant gerinti aplinkos oro būklę Lietuvoje, rekomenduotina psichologiškai skatinti gyventojus naudoti ekologiškai tvarkingus automobilius, plėsti automobilių ekologinio patikimumo gerinimo paslaugų tinklą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1051 žodžiai iš 3341 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.