Automobiliai
5 (100%) 1 vote

Automobiliai

Automobilis (gr. Autos – pats + lot. mobilis – judamas), variklio varoma

ratinė mašina keleiviams ir kroviniams vežti. Automobilius pradėta kurti

XVIII a., ratiniam akliniam vežimui pritaikius mechaninį variklį. Garo

mašiną savaeigiams vežimams 1769 m. Pritaikė Ž. Kunjo ( J. Cugnot,

Prancūzija); toks garo automobilis vežė 2,5 t krovinį 2-4 km/h greičiu.

Garinį automobilį konstravo V. Merdokas (W Murdoc), Dž. Vatas (J. Watt, abu

iš D. Britanijos), O. E. Evansas (JAV) K. Henšelis (Henschel). 1831 m.

Britanijoje tarp miestų pradėta vežioti keleivius gariniais automobiliais

(omnibusais) su priekabomis, jų greitis ~30km/h.

[pic]

  Pirmaisiais automobilių išradėjais laikomi vokiečių inžinieriai Karlas

Bencas (Karl Benz) ir Gotlybas Daimleris (Gottlieb Daimler), kurie niekada

nebuvo susitikę ir net nebuvo pažįstami, sukonstravo pirmuosius savaeigius

ekipažus su vidaus degimo varikliais. K. Benco automobilis buvo triratis su

0.55 kW varikliu, G. Daimlerio – dviem ratais – šiuolaikinio motociklo

(pasižiūrėkite) prototipas. 1886 m. G. Daimleris paties sukonstruotą vidaus

degimo variklį pritaikė keturratei karietai. Jie abu laikomi automobilio

išradėjais, o automobilio tėvyne – Vokietija.

[pic]

  Šiandien pirmieji Benco ir Daimlerio automobiliai mus gerokai stebina:

dideli siauri ratai, virbalų storio stipinai, vairas – plieninis iš grindų

styrantis strypas su rankena, variklis įtaisytas po vairuotojo sėdyne…

Tačiau automobilio išvaizda greitai keitėsi: panašumas į karietą vis

mažėjos, variklis buvo perkeltas į priekį, padarytas apvalus vairas.

 Automobilio tėvynė – Vokietija, tačiau vokiečiai nepripažino šio naujojo

išradimo ir nė nemanė naujojo „technikos stebuklo“ pirkti. Bandyti

automobilius buvo leidžiama tik naktį, toli už miesto, gatvėse mašinų

greitis ribojamas iki 10 km/h Tačiau kitose šalyse, ypač Prancūzijoje,

automobiliai plito. Prancūzai ne tik pirko Benco automobilius, bet įsigiję

licenziją Daimlerio varikliui sukūrė pirmuosius savo automobilius ir net

suorganizavo pirmąsias automobilių lenktynes Paryžius – Ruanas. 1898 m.

Įvyko pirmoji automobilių paroda Paryžiuje.

  Nuo mažens K. Bencas (1844-1929) labai domėjosi varikliais ir galima

sakyti, visą gyvenimą atidavė automobiliui. Pirmasis Benco triratis

automobilis buvo sukonstruotas iš plieninių vamzdžių, svėrė 263 kg ir

turėjo užpakalyje įtaisytą keturtaktį vieno cilindro vandeniu aušinamą

benzininį variklį, kuris per diržinę pavarą, diferencialą ir grandines suko

ratus. Užpakaliniai ratai buvo labai dideli, priekinis – mažesnis ir tik

vienas, kad automobilį būtų lengviau vairuoti. Be to, po grindimis buvo

įtaisytas labai didelis smagratis, kuris turėjo saugoti ekipažą nuo

vibracijos važiuojant.

 Dėl aistros automobiliams K. Bencui ne kartą teko patirti finansinių

sunkumų, rizikuoti visu savo turtu, kuris, kol jo automobiliai neturėjo

paklausos, ir taip buvo nedidelis. 1894 m. Jis pradėjo serijomis gaminti

prieš metus sukurtą „Viktoriją“, o 1897 m. sukonstravo dviejų cilindrų

„Kontramotorą“.

  Inžinierius išradėjas G. Daimleris, sulaukęs 48 metų staiga nusprendė

visiškai pakeisti savo gyvenimo būdą. Nusipirko Bankanštate namą su sodu, o

sodo daržinę pavertė dirbtuve – garažu. Į naująją sodybą Daimleris

pasikviečia seną savo draugą ir buvusį bendradarbį Vilhelmą Maibachą

(Wilhelm Maybach). Abu draugai užsidarę nuo pašalinių akių dienų dienas

kažką dirbdavo. Prasidėjo apkalbos, kad Daimleris savo sode įsirengęs

nedidelį fabrikėlį ir kala netikras monetas. Vietinė policija surengė

pasalą ir nusprendė nusikaltėlius sučiupti. Vėlyvą naktį, kuomet suburzgia

Daimlerio variklis, policininkai įsibrauna į dirbtuvę, tačiau išvysta visai

ne tai, kas buvo kuriama jų vaizduotėje: du rimti, iš pažiūros visai

padorūs žmonės, palinkę prie nematyto griausmingai tratančio aparato. Nors

ir kaip stengėsi Daimleris su Maibachu išaiškinti neprašytiems svečiams

savo variklio paskirtį ir būsimą panaudojimą, jie nieko nesuprato ir neradę

padirbtų pinigų išėjo labai nusivylę. Vėliau tas vidaus degimo variklis

Daimlerį iš tikrųjų padarė labai turtingu.

  Po keliolikos sunkaus darbo mėnesių abu draugai daržinėje pagamina

variklį su gulsčiu horizontaliu cilindru. Jis galėjo daryti 250 sūkių per

minutę. 1883 m. gauna už jį patentą. Daimleris šiuo varikliu dar nebuvo

patenkintas ir ėmėsi vėl ieškoti. Nusprendžiama variklio cilindrą įtaisyti

vertikaliai, patobulinama kuro padavimo bei uždegimo sistema. Naujas

variklis jau gavosi mažesnis, lengvesnis ir 1885 m. Daimleris įmontuoja

savo variklį į dviratį ekipažą, panašų į šiandieninį motociklą. Lapkričio

10 konstruktoriaus sūnus Paulius nuvažiuoja juo 3 km. Pavyko!

  1886 m. Daimleris įmontuoja savo variklį į paprastą keturratį arklių

vežimą, kurio užpakalinius ratus variklis suka diržine pavara.

  Norėdamas įsitikinti didelėmis vidaus degimo variklio pritaikymo

galimybėmis, Daimleris jį įrengia ir kitose transporto priemonėse:

motorinėje valtyje (1886 m.), lunaparko geležinkelyje ir tramvajuje (1888

m.), gaisrininkų vežime (1892 m.) ir kt.

  Daimleris variklius visą laiką

tobulino,kad jie galėtų padaryti daugiau

sūkių: nuo 250 sūkių/min jų skaičius padidėjo iki 900. 1889 m. Daimleris

gavo dviejų cilindrų 3.75 arklio jėgos galios variklio patentą.

  Daimlerio varikliai labai išgarsėjo. 1890 m. įkuriama Daimlerio

automobilių bendrovė (Daimler Motoren-Gesellschaft), gaminanti automobilius

su Daimler varikliais.

  Daimlerio padėjėjo ir bendraminčio Maibacho indėlis i automobilio

sukūrimą ir plėtojimą taip pat yra nemažas. Daimlerio garsas šiek tiek

užgožė šio iš prigimties kuklaus žmogaus vardą ir darbus. Tačiau Maibacho

techninės pažiūros, konstrukciniai sprendimai buvo tokie tobuli, kad galima

drąsiai tvirtinti: jeigu nebūtų buvę Maibacho ir jo darbų, nebūtų ir

Daimlerio variklio, nei Daimlerio automobilių. Maibachas dirbo

konstruktoriumi. Darbą dirbtuvėse abu išradėjai buvo pasidalinę: Daimleris

projektavo ir kūrė viso variklio ar atomobilio apmatus, o Maibachas,

pasižymėjęs nepaprastu kruopštumu, ieškojo atskirų detalių ir mazgų

konstrukcinių sprendimų. Išradimų patentų Maibachas su daimleriu turi

beveik po lygiai, tik Daimleris daugiausia pasiimdavo užbaigtų automobilių

ar jų variklių patentus, o Maibachas – atskirų automobilio ar variklio

detalių elementų, pavyzdžiui, pavarų dėžės, važiuoklės pakabos,

pasiskirstymo mechanizmo ir kt.

  Daimlerio bendrovė turėjo savo skyrius įvairiose valstybėse. Šios firmos

prekybos atstovas Prancūzijoje buvo Emilis Jelinekas (Jellinek) didelis

automobilių ir automobilių sporto entuziastas. 1900 m. kai buvo pagamintas

Maibacho sukonstruotas naujas Daimlerio automobilio modelis, Jelinekas

reklamos sumetimais pasiūlė jį pavadinti „Mercedes“ (vietoje jau šiek tiek

atsibodusio „Daimler“). Tai buvo gražuolės Jelineko dukters vardas. Nuo to

laiko pagaminta tiek daug mersedesų, kad net pamiršta, jog tai iš tikųjų

gyvenusios merginos vardas!

  1926 m. Daimlerio automobilių firma susijungė su tokia pat garsia Benco

firma ir iki šiol gyvuoja ir gamina mersedesus.

  Modernesnius automobilius imta gaminti nuo XX a. 7-8 dešimtmečio, juose

buvo įtaisyta nepriklausoma priekinių ratų pakaba, automatinė sankaba,

šildomas kėbulas, hidrauliniai stabdžiai (be stiprintuvo), antiblokavimo

sistema, šviesos signalizacija, radijo ryšys. Didžiausias greitis 100-120

km/h. 9-tame dešimtmetyje ėmė plisti automobiliai su dyzeliniu ir dujiniu

varikliu, turintys oro kondicionierių, vairo, stabdžių stiprintuvus,

naudojantys bešvinį benziną, atsirado patogių automobilinių traukinių su

šaldytuvu, televizoriumi.

  Nuo 1990-ųjų kito automobilio išvaizda, įtaisomi reguliuojamo įtempimo

saugos diržai, oro pagalvės, magnetofonai, pritaikomas kompiuteris benzino

įpurškimui į automobilio variklį valdyti, imta naudotis palydoviniu ryšiu.

  Lietuvoje pirmasis automobilis užregistruotas 1896 m. Daugiau jų imta

importuoti nuo 1920 –tųjų metų.

[pic] Klausimas – ar iš tikro Karlas Benzas ir Gotliebas Daimleris išrado

automobilį, daug kam gali pasirodyti netikėtas. Bet atsakymas gali būti dar

mažiau lauktas. Jie nebuvo nei pirmieji, nei vieninteliai savaeigių

ekipažų, kuriuos vėliau pavadino automobiliais, išradėjai.

Prisiminus ankstesnių konstrukcijų ekipažus, judėjusius vidaus degimo

variklio pagalba, tektų paminėti Isako de Rivazo (1807), Žano Lenuaro

(1864), Zigfrido Markuso (1887), Eduardo Delamar-Debutevilio (1884) vardus,

nes jų kūriniai pasirodė anksčiau, bet neginčijamas vokiečių išradėjų

nuopelnas yra tas, kad jie sukūrė pirmuosius automobilius. Ir 1886 metų

sausio 29 diena, kada K.Benzas gavo patentą DRP-37435 motoriniam

vežimėliui, laikoma automobilio gimimo diena. Tų pačių metų vasarą

Gotliebas Daimleris ir su juo dirbęs kitas talentingas inžinierius

Wilhelmas Maybachas organizavo pirmąją kelionę savos konstrukcijos

savaeigiu vežimėliu. Prasidėjo automobilių era! Tai, kad beveik vienu metu

atsirado dvi skirtingos tos pačios paskirties konstrukcijos, negali

pavadinti atsitiktinumu. Vidaus degimo variklių vystymasis paskatino

išradėjus panaudoti juos transporto priemonėse.

K.Benzas, sukūręs vieno cilindro keturtakčio benzininio variklio

konstrukciją, toliau mastė apie motorinę transporto priemonę. Kad

neužtruktų, spręsdamas keturračio ekipažo vairo mechanizmo problemą, savo

pirmąjį automobilį jis padarė triratį, kurio specialiai sukonstruota

važiuoklė harmoningai sujungta su varikliu.

Daimleriui ir Maybachui svarbiausias uždavinys buvo įrodyti universalią jų

variklio paskirtį. Jie paeiliui pritaikė variklį motorinei valčiai,

tramvajaus vagonui, pirmajam motociklui ir, pagaliau, Daimlerio žmonai

nupirktam lengvam žirgo traukiamam vežimėliui.

Šitos improvizuotos konstrukcijos sėkmė paskatino juos sekti Benzo

pavyzdžiu: sukurti specialias važiuoklės, transmisijos, kėbulo

konstrukcijas. Techninis progresas toje srityje – variklio galingumo

didinimas, dviejų ar daugiau cilindrų variklio, keleto vairo mechanizmo

tipų sukūrimas, susijęs su Benzo, Daimlerio ir Maybacho vardais.

Klasikinės automobilio konstrukcijos – su varikliu priekyje ir

užpakaliniais varančiaisiais ratais – sukūrimo garbė tenka prancūzams Renė

Panhardui ir Emiliui Levassorui. Beje, prancūzai pirmieji įvertino naujoves

iš Vokietijos. Pamačius
Daimlerio automobilį, netrukus atsirado jo pasekėjų

– Armanas Peugeot, Emilis Levassoras, Renė Panhardas.

1891 metais pasirodo automobilis su „Daimler“ varikliu priekyje ir

užpakaliniais varančiaisiais ratais – garsus „Panhard-Levassor 4CV“, kurio

konstrukcija tokia sėkminga, kad be didesnių pakeitimų automobilis

gaminamas iki 1896 metų, o firma „Panhard-Levassor“ tampa pasaulio lydere.

Ir tik po to Daimleris ir Benzas taip pat sukuria klasikinės komponuotės

automobilius.

Vokiečių ir prancūzų konstruktorių darbai „stumtelėjo“ inžinerinę mintį į

priekį ir kitose šalyse. 1891 metais savo automobilį kuria šveicarai

broliai Hanriot, o 1893 metais – amerikietis Charlesas Diurea. Anglas

F.Lanchesteris savo automobilį sukūrė 1895, o 1896 metais visos Rusijos

pramonės parodoje buvo eksponuojamas pirmasis rusų automobilis, sukurtas

Jakovlevo ir Frezės.

Amžių sandūroje, 1900 metais, W.Maybachas, Emilio Ellineko paskatintas,

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1645 žodžiai iš 5452 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.