Automobiliu kuras
5 (100%) 1 vote

Automobiliu kuras



Vidaus degimo varikliuose vyksta dvigubas energijos pasikeitimas. Iš pradžių degalų cheminė energija paverčiama šilumine, po to šiluma – mechaniniu darbu. Skystus degalus sudeginti galima tik išgarintus. Todėl degalų garus dar būtina sumaišyti su oru, tai yra paruošti degųjį mišinį. Pagal degiojo mišinio ruošimo būdą varikliai skirstomi į karbiuratorinius, kuriuose degalai išgarinami ir sumaišomi su oru dar prieš patekdami į cilindrą. Variklio galia ir ekonomiškumas priklauso nuo degalų šilumingumo ir jo panaudojimo efektyvumo. Karbiuratoriniuose varikliuose tik ketvirtadalis degalų šiluminės energijos paverčiama naudingu darbu – didesnė dalis šilumos išmetama su deginiais ( 30 % ), perduodama aušinimo skysčiui (30 % ) , sunaudojama trinčiai įveikti ir pagalbiniams mechanizmams varyti (10 % ) bei išspinduliuoja į aplinką ( 5 % ). Naudingumo koeficientui padidinti imamasi įvairių priemonių – vienos iš jų skirtos variklio konstrukcijai tobulinti, kitos – degalų kokybei gerinti. Gali būti , pavyzdžiui, tobuliausias karbiuratorius, tačiau ir jis neišgarins netikusios kokybės benzino ir, atvirkščiai, geriausių savybių benzinas nesudegs variklyje visiškai, kai blogas karbiuratorius.

Karbiuratorinių variklių degalai yra benzinas. Jis sudarytas iš angliavandenilių, turinčių nuo 6 iki 11 anglies atomų (C – ). Vidutiniškai benzine yra 85% anglies, 14.9% vandenilio, 0.05% sieros bei 0.05% azoto ir deguonies. Benzino tankis = 720-770 kg / m³, šilumingumo Qż= 43.9 – 44.8 MJ/kg, klampa υ = 0.5-.07 mm², išgarinimo temperatūra – 35 – 195 º C,

Karbiuratorinio variklio maitinimo schema :1-bakas, 2- rupusis filtras, 3- siurblys, 4- smulkusis filtras, 5- karbiuratorius, 6- oro filtras, 7- įsiurbimo kolektorius, 8- variklio cilindras, 9- duslintuvas, /- degalų tiekimo linija, //-mišinio paruošimas karbiuratoriuje, ///- mišinio sudegimas cilindre, /- deginių pašalinimo linija, a- oras, b- benzino čiurkšlė, c- benzino lašeliai, d- benzino plėvelė.

Maitinimo sistemoje vykstančius procesus galima suskirstyti į keturias grupes:

1. – degalų tiekimas iš bako į karbiuratorių;

2. – jų išgarinimas ir sumaišymas su oru karbiuratoriuje;

3. – degiojo mišinio sudeginimas variklio cilindre;

4. – deginių pašalinimas;

Kad kiekvienas procesas vyktų sėkmingai, kartu, kad variklis dirbtų didele galia, veiktų ekonomiškai patikimai ir nenuodytų aplinkos, benzinui privalomos tokios sąvybės:

1. – geras tekumas, kad bet kokiomis aplinkos oro ir variklio darbo sąlygomis nenutrūktų tiekimas iš bako į karbiuratorių;

2. – didelis garingumas, kad visiškai išgaruotų ir gerai susimaišytų su oru karbiuratoriuje;

3. – geras degumas, kad visiškai sudegtų ir degdamas nesukeltų detonacijos ir kaitrinio uždegimo cilindre;

4. – didelis šilumingumas, kad mažiau jo reikėtų sudeginti;

5. – švarumas, kad neužterštų prielipais ir nekoroduotų variklio detalių;

6. – stabilumas ir saugumas laikant;

7. – mažas toksiškumas – tiek benzinas, tiek jo degimo produktai neturi būti nuodingi.

Benzino tekumas:

Benzino tiekimas iš bako į karbiuratorių gali sutrikti susidarius tiekimo vamzdeliuose garų kamščiams, esant vandens arba mechaninių priemaišų. Kai benzine daug lengvųjų frakcijų, jos, sušilus varikliui, ima garuoti pačiuose benzino tiekimo vamzdeliuose, todėl juose garų kamščiai gana dažni. Geriausios garavimo sąlygos yra benzino siurblyje, nes jame siurbimo metu susidaręs išretėjimas pažemina benzino virimo temperatūrą. Garų kamščiai greičiau susidaro, kai yra aukštesnė temperatūra, mažesnis slėgis, kai vasarą naudojamas žieminis benzinas. Tarp siurblio ir karbiuratoriaus garų kamščiai retesni, nes čia būna didesnis slėgis.

Benzino virimo temperatūra priklauso nuo sočiųjų garų slėgio ir frakcinės sudėties. Garų kamščių galimybė tuo didesnė, kuo didesnis sočiųjų garų slėgis. Vasarinio benzino sočiųjų garų slėgis turi būti ne didesnis kaip 66.7 kPa, žieminio – 66.7- 93.3 kPa ribose. Tokia apatinė riba nustatoma tam, kad nebūtų sunku paleisti variklį. Kai benzine daug lengvųjų frakcijų, garų kamščių sudarymo tikimybė yra didesnė. Lengvųjų frakcijų kiekis įvertintas dviem temperatūromis : virimo temperatūra pačioje mišinio distiliavimo pradžioje ir temperatūra, kurioje verda mišinys, iš kurio jau nudistiliuota 10 % bendro mišinio kiekio. Kuo daugiau benzine lengvųjų frakcijų, tuo šios temperatūros būna žemesnės. Pavyzdžiui, vasarinio benzino virimo pradžios temperatūra, kad nesusidarytų garų kamščių, neturi būti žemesnė kaip 35ºC. Žieminių benzinų ji neribojama, nes žiemą degalai per daug neįkaista.

Vandens benzine tirpsta šiaip labai nedaug (0.04 – 0.08%), tačiau, esant aukštesnei temperatūrai, didesniam atmosferos slėgiui ir oro drėgmei, tirpumas padidėja. Patekus į benziną daugiau vandens, gali susidaryti stabili emulsija – benzinas tampa drumzlinas. Vėstant vanduo atsiskiria. Taip atšalus gali susiformuoti ledo kristalai, kurie užkemša benzino imtuvo tinklelį arba filtrus. Jei benzino bake susikaupia daug vandens, žiemą tiekimo vamzdelius užkemša ledo kamščiai.

Nuo benzine esančių mechaninių priemaišų gali užsikimšti bei greičiau išdilti karbiuratoriaus degalų žikleris.

Tik ką
pagamintame benzine vandens ir mechaninių priemaišų paprastai nebūna, tačiau jų pamažu atsiranda transportuojant, laikant bei naudojant benziną. Todėl iš benzino cisternų, automobilių bakų ir filtrų periodiškai reikia išleisti susikaupusį vandenį ir kitas nusėdusias priemaišas.

BENZINO GARINGUMAS

Mišinio ruošimo procesas. Degiojo mišinio ruošimo procesas vadinamas karbiuracija, o prietaisas, kuriame mišinys ruošiamas – karbiuratoriumi. Karbiuracijos procesas yra labai sudėtingas. Jis prasideda karbiuratoriuje ir baigiasi variklio cilindre.

Įsiurbimo takto metu variklio cilindre susidaro išretėjimas, todėl oras ir benzinas, veikiami slėgių skirtumo, veržiasi į cilindrą. Oro srovės greitis būna apie 25 kartus didesnis negu benzino judėjimo, todėl oras susmulkina benzino čiurkšlę į lašelius. Lašeliai garuoja ir dar labiau, juos skaido oro srautas, ir jie vis mažėja. Galiausiai visas benzinas virsta garais, kurie, susimaišę su oru, ir sudaro degųjį mišinį.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 912 žodžiai iš 2859 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.