Automobiliu šalia dubysos
5 (100%) 1 vote

Automobiliu šalia dubysos

TURINYS

I. ĮŽANGA. 2

1. Kodėl? 2

2. Kam skirta? 2

3. Trumpas apibūdinimas. 2

II. MARŠRUTAS. 4

1. Pažintis su vietove. 4

2. Organizacinė informacija. 4

3. Objektų lankymas. 6

a. Lyduvėnai. (1) 6

b. Skaraitiškės dvaras. (2) 7

c. Bernotai, Pasandravys. (3) 8

d. Maslauskiškio kaimas. (4) 9

e.Betygala. (5) 10

f. Ugioniai. (6) 11

g. Rociškės piliakalnis. (7) 13

h. Pašventupys. (8) 14

III. PABAIGOS ŽODIS. 15

IV. INFORMACIJOS ŠALTINIAI. 16

V. VAIZDINĖS MEDŽIAGOS SĄRAŠAS. 17

I. ĮŽANGA.

1. Kodėl?

Šis savarankiškas darbas tai pirmas bandymas sukurti turistinį maršrutą Lietuvos teritorijoje.

Kur jį daryti? Gal aprodyti visus Kauno barus, restoranus? Manau ne – kiekvienoje šalyje jų pilna, ir dar geresnių. Gal paskraidyti nuomuotu lėktuvu? Nemanau – brangu, bent jau daugeliui Lietuvos gyventojų. Gal apvažiuoti visus Kauno fortus, kuriuos kadaise bergždžiai buvo bandoma paversti neįveikiama gynybine sistema? Na, gal kiek niūroka.

Tačiau yra gausybė vietų, kur nuvykęs žmogus kiekvieną kartą gali pamatyti ir atrasti sau vis naujų vaizdų, įspūdžių, patirties ir džiaugsmo. Tai mūsų tėvynės gamta. Lietuvos gamta dar nėra taip stipriai sužalota vis labiau besivystančios civilizacijos kaip daugelyje pasaulio šalių. Mūsų šalyje žmogaus raka taip pat padarė, ir vis dar daro gamtai daug žalos. Netoli Trakų, visai šalia Trakų istorinio – nacionalinio parko ribos jau beveik nebeliko erdvės visiems: visur šviečia perspėjamieji ženklai su užrašais „privati nuosavybė“, o tose privačiose valdose žmonės elgiasi su gamta kaip kas išmano – iš aukštumų daromos lygumos, o iš lygumų aukštumos, statomi autodromai ir lėktuvų nusileidimo takai. Taip yra, tačiau mes vis dar galime pasididžiuoti puikiu savo šalies kraštovaizdžiu, kultūriniu paveldu bei gan draugiškais žmonėmis.

Būtent todėl šiam savarankiškam darbui pasirinktas turistinis maršrutas gamtoje, o tiksliau, siūloma automobiliu nuvažiuoti prie Dubysos ir apžiūrėti puikią šių vietovių gamtą bei aplankyti kelis muziejus, atskleidžiančius Lietuvių kultūros bruožus.

2. Kam skirta?

Kodėl žmonės keliauja? Kodėl atsisakę civilizuoto gyvenimo patogumų leidžiasi į tolimus negyvenamus kraštus, rizikuoja sveikata ir net gyvybe? Norėdamas atsakyti į šį klausimą, žinomas anglų keliautojas ir alpinistas Krisas Boningtonas bandė analizuoti žymiausių XX a. jūrininkų, poliarininkų, alpinistų, upeivių ir kitų keliautojų psichologiją, motyvus, paskatinusius šiuos drąsius, stiprios dvasios vyrus ir moteris atlikti sunkius, dažnai net didvyriškus žygius laukinėje gamtoje. Sukaupta medžiaga vos sutilpo į storą knygą „Nuotykių beieškant“, tačiau vienareikšmiško atsakymo į iškeltą klausimą autorius nesurado. K. Boningtonas tik priėjo prie išvados, kad potraukis keliauti, patirti nuotykius, rizikuoti slypi pačioje žmogaus prigimtyje. Rusų geologas ir rašytojas, „Čiukčijos Džekas Londonas“ Olegas Kuvajevas teigia, kad vieni žmonės tiesiog turi šį potraukį, ir nieko čia nepakeisi; kiti jo neturi, ir keisti tą jų būdo savybę nėra prasmės.

Taigi, tie žmonės, kurie turi tą potraukį keliauti, patirti nuotykius, rizikuoti, gali šią vietovę apžiūrėti plaukiant baidarėmis ar plaustais, važiuojant dviračiu ar tiesiog einant pėsčiomis. O štai tiems, kurie lyg ir norėtų pamatyti gražias vietas, pasigrožėti Lietuvos gamta, atitrūkti nuo miesto šurmulio, tačiau neturintiems laiko, sveikatos vaikščioti pėsčiomis ar tiesiog tingintiems ir siūlau šį maršrutą automobiliu.

Taigi šis maršrutas skirtas praktiškai visiems:

ü Dirbantiems penkias darbo dienas per savaitę

ü Vaikams

ü Senyviems žmonėms

ü Negalias turintiems žmonėms

ü Trumpam į Lietuvą atvykusiems turistams

ü Šiaip laiko neturintiems žmonėms

3. Trumpas apibūdinimas.

Kelionė šiuo turistiniu maršrutu truks nepilnas dvi dienas. Vyksime automobiliu. Gyvenvietėse palikę automobilį pėsčiomis pasivaikščiosime po miestelius, kaimelius, apylinkes. Kelionės metu pamatysime daug gražių ir įžymių vietovių, legendinių mūsų senovės vietų.

Turistinis maršrutas jungia šias vietoves:

1. Lyduvėnai

2. Skaraitiškės dvaras

3. Bernotai, Pasandravys

4. Maslauskiškio kaimas

5. Betygala

6. Ugioniai

7. Ročiškės piliakalnis

8. Pašventusio kaimelis

1 Vietovės planas

II. MARŠRUTAS.

1. Pažintis su vietove.

Dubysa – viena gražiausių ir populiariausių Lietuvos upių. Labai įspūdingas plačiadugnis stačiašlaitis Dubysos senslėnis, išraižytas intakų, slėnių ir vingių. Upės kilpos ir senvagės, miškais apaugę šlaitai, salpinės pievos, vandeningi ir sraunūs intakai, tekantys giliais slėniais, sudaro savitą ekosistemą, turtingą augalų ir gyvūnų rūšių. 1992m. įsteigtas regioninis parkas, siekiant išsaugoti Dubysos erezinio slėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Parko teritorija – 10 571 ha, 5651 ha iš jų auga miškai. Dubysa parko teritorijoje vingiuoja apie 46 km, iš abiejų pusių į ją suteka 13 vidutlnių ir mažų upelių, be to, nuo slėnio šlaitų suteka apie 50 nedidelių (1 – 3 km), vasarą dažniausiai išdžiūstančių upokšnių. Dubysos
slėnio lyguminėje dalyje yra apie 12 neilgų (100 – 200 m) senvagės atkarpų. (5a)

Parke yra penki draustiniai:

Lyduvėnų kraštovaizdžio,

Betygalos kraštovaizdžio,

Plauginių botaninis – zoologinis,

Kaulakių geomorfologinis,

Pasandravio memorialinis.

2 Dubysos slėnis

Dubysos regioniniame parke įdomu keliauti dviračiais, pėsčiomis, labai malonu sėsti į baidares ir leistis upe žemyn, Nemuno link. Tačiau šį kartą mes pasivažinėsime ir aplankysime Dubysos apylinkes automobilio pagalba.

2. Organizacinė informacija.

Kelionė šiuo turistiniu maršrutu truks nepilnas dvi dienas. Išvyksime iš Kauno miesto 10.00 val.. Tam, kad į šią kelionę galėtų vykti ir dirbantys žmonės, geriausia išvykti šeštadienį.

Maždaug 11.30 val. (apie 100 km.) nuvyksime į Lyduvėnus (1), kur ir pradėsime mūsų maršrutą.

Čia aplankysime:

– Danutės piliakalnį;

– Lyduvėnų tiltą;

– Šv. Petro ir Povilo bažnyčia;

– pasivaikščiosime po patį miestelį, pasigrožėsime gausiai pastatytais kryžiais ir koplytėlėmis.

Toliau vyksime į netoli Padubysio esantį Skaraitiškės dvarą (2).

Čia aplankysime:

– apžiūrėsime dvarą;

– pasivaikščiosime ūksmingo parko alėjomis;

– apžiūrėsime išlikusius užtvankos ir seno malūno fragmentus.

Pakeliui link sekančių objektų 14.30 val. sustosime, išsimaudyti, šiek tiek pailsėti ir užkąsti Padubysio miško („Lakštingalos“) poilsiavietėje.

Pasistiprinę ir pailsėję 16.00 val. išvyksime į Bernotus, Pasandravį (3), Maironio numylėtas, išvaikščiotas vietas.

Čia aplankysime:

– Pasandravio memorialinį draustinį, etnografinėje sodyboje;

– pasivaikščiosime poeto 125-ųjų gimimo metinių proga pradėtu sodinti ąžuoliukų taku;

– apžiūrėsime Lietuvos tautodailininkų padovanotus kryžius ir koplytėles, įamžinančius sudėtingą dvasininko ir poeto kelią;

– apvaikščiosime visą Pasandravio sodybvietę;

– apžiūrėsime klevus Sandravos atšlaitėje;

– pasiklausysime paukščių balsų.

Pabuvojus čia nesunku patikėti ir suprasti, kad tik tokios vietos galėjo įkvėpti ir išugdyti didį poetą.

Po valandėlės, 17.00 val. išvyksime į Maslauskiškio kaimą (4).

Čia aplankysime:

– apžiūrėsime bene įspūdingiausią vandens malūną.

Čia ir apsistosime nakčiai turistams skirtuose kambariuose. Norintiems pailsėti nuo miesto čia tikrai patiks.

Ryte, 10.00 val. papusryčiavę vėl pajudėsime mūsų maršrutu. Šį kartą į Betygalą (5).

Čia aplankysime:

– pasivaikščiosime po miestelį, kur apžiūrėsime paminklas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui;

– apžiūrėsime Betygalos Šv. Mikalojaus bažnyčią;

– įkopsime (jei turėsite jėgų) į du greta vienas kito abipus Vaškutės upelio esančius Betygalos piliakalnius.

12.30 val. nuvyksime į Ugionius (6).

Čia apslankysime:

– Šventąjį šaltinį;

– Ugionių bažnyčią;

Šiame miestelyje užeisime į vietinę maitinimo įstaigą ir papietausime.

Po kelių valandėlių būsime prie Ročiškės piliakalnio (7).

Čia apslankysime:

– užkopsime 5 piliakalnį ir pasigrožėsime puikiu vaizdu atsiveriančiu nuo jo viršaus.

Apžiūrėję apylinkes nuo piliakalnio aukštumų pajudėsime į paskutinį mūsų kelionės tikslą ir apie 16 val. būsime Pašventusio kaimelyje (8).

Čia aplankysime:

– apžiūrėsime ir užlipsime pasigrožėti apylinkėmis ant kalvos vadinamos Kaukazu;

– pabuvosime prie rekonstruotos pagoniškos šventyklos – astronominės stebyklos.

17.30 val. išvažiuosime iš Pašventusio kaimelio namų link.

Kita informacija:

– apsirengimas: pagal orą;

– maistas: sumuštiniai pirmos dienos pietums;

– pinigai: pirmos dienos vakarienei ir antros dienos pietums – apie 30Lt; nakvynei – suaugusiems apie 20Lt, vaikams apie 10Lt..

3. Objektų lankymas.

a. Lyduvėnai. (1)

Mūsų maršrutas prasideda Lyduvėnuose. Lyduvėnai – dešinėje Dubysos pakrantėje, žemutinėje slėnio terasoje, pasklidęs miestelis. Legenda byloja, kad čia kitados stovėjusi pilis, saugojusi gyventojus nuo kryžiuočių puldinėjimo. Miestelio pavadinimas kildinamas iš žodžių „liūdžiu viena“. (1, 2, 3)

Pietinėje miestelio dalyje stūkso Danutės piliakalnis, nuo kurio kuorų buvo matyti Girgždutės, Veliuonos, Ariogalos ir kitos pilys. Vyrams išjojus atremti kryžiuočių antpuolių, moterys liūdėdavo savo mylimųjų, verkdavo taip, kad iš jų ašarų Lyduvos upelis susidaręs, neišdžiūstantis net sausrų metu, nors yra tik griovio platumo. Kitas vietovės aiškinimas siejamas su iškirsto miško lydymu. (1, 2, 3)

Virš upės nuo aukšto slėnio krantų nusitiesęs geležinkelio tiltas – vienas aukščiausių ir ilgiausių tiltų Lietuvoje. Šis tiltas – pagrindinis miestelio akcentas nuo 1916 m., kada vokiečiai pastatė vieną iš didžiausių tuo metu pasaulyje medinių tiltų. Dėl aukštumo ir didumo jis nebuvo tvirtas ir netiko geležinkeliui, todėl 1919 m. pastatytas monolitinis geležinis tiltas (inžinierius Hindenburgas). Buvo numatyta, kad tilto ilgis bus 570 m, aukštis – apie 45,5 m. Prie tilto iki 1932 m. buvo paminklas, bylojantis apie tilto statybą. Besitraukdami vokiečiai 1944 m. tiltą su-sprogdino, per 29 dienas buvo pastatytas laikinas medinis, o 1952 m. – dabartinis tiltas, kurio ilgis – 599 m, aukštis – 42,5 m. (1, 2,
3 Lyduvėnų tiltas

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1560 žodžiai iš 5106 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.