Turinys
1. Įvadas………………………………………………………………………………………………………….2
2. Azartinių lošimų mokestis……………………………………………………………………………..3
3. Azartinių lošimų mokesčio įstatymo privalumai ir trūkumai………………………………4
4. Ar sunku pradėti azartinių lošimų verslą………………………………………………………….5
5. Azartinių lošimų mokesčio vaidmuo Lietuvos biudžete…………………………………….7
6. Ar pasikeitė situacija valstybės biudžete legalizavus azartinius lošimus………………8
7. Išvados………………………………………………………………………………………………………..10
8. Literatūra…………………………………………………………………………………………………….11Įvadas
Lietuvos mokesčių sistema apima mokesčius, mokamus į valstybės (savivaldybių) biudžetus bei fondus. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme yra nurodyti šie mokesčiai ir valstybės rinkliava: pridėtinės vertės mokestis; akcizai; gyventojų pajamų mokestis; įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis; žemės mokestis; mokestis už valstybinius gamtos išteklius; loterijų ir azartinių lošimų mokestis ir kiti.
Mokesčius ir kitas įmokas į biudžetus bei fondus reglamentuoja atitinkami Lietuvos Respublikos įstatymai. (1)
Kaip ir kasmet, valstybės iždą papildo surenkami įvairiausi mokesčiai, kurie šaliai padeda klestėti. Šiuo metu vykdoma mokesčių politika yra nusistovėjusi, bet tai tik gerina, didina Lietuvos ekonominį lygį. Tad ir mano šio darbo tikslas išsiaiškinti azartinių lošimų mokesčio
Darbo objektas – azartinių lošimų mokestis.
Darbo tikslas – azartinio lošimo mokesčio svarba valstybei
Darbo uždaviniai : įvertinti esamą padėti azartinių lošimų sektoriuje, išsiaiškinti azartinių lošimų mokesčio įstatymo trūkumus bei privalumus, atlikti situacijos analizę.
Azartinių lošimų mokestis
Kaip ir bet koks mokestis, turi turėti įstatymus, jog būtų įteisinta tvarka, reglamentai pagal kuriuos ir turi orientuotis mokesčių mokėtojai (šiuo atveju Juridiniai asmenys, kalbant apie azartinių lošimų mokesčius), jog viskas vyktų įstatymo nustatytais punktais, atvejais.
Azartinių lošimų mokesčio įstatymas priimtas Seime 2001 I m. gegužės 17 dieną, įsigaliojo 2001 m. liepos I dieną (Valstybės žinios, 2001, Nr. 43-1496), 0 vėlesni jo pakeitimai įsigaliojo nuo 2002 m. rugsėjo 1 dienos (Valstybės žinios, 2002, Nr. 72-3011).
Mokesčio mokėtojai – Juridiniai asmenys, organizuojantys loterijas pagal Loterijų įstatymą ir organizuojantys azartinius lošimus pagal Azartinių lošimų įstatymą.
Šio mokesčio objektas:
• gautų įplaukų, atėmus faktiškai išmokėtus laimėjimus, suma, – organizuojant bingą, totalizatorių ir lažybas;
• lošimo įrenginys (lošimo automatas, ruletė, kortų arba kauliukų stalai), – organizuojant lošimus automatais, stalo lošimus.
Mokesčio tarifai:
• 15 procentų mokesčio bazei, organizuojant bingą, totalizatorių ir lažybas.
• Fiksuotas dydis už kiekvieną lošimo įrenginį, organizuojant lošimus automatais, stalo lošimus:
• už A kategorijos lošimo automatą – 1800 litų per ketvirtį;
• už B kategorijos lošimo automatą – 600 litų per ketvirtį;
• už ruletes, kortų arba kauliukų stalą -12 000 litų per ketvirtį.
Mokesčio apskaičiavimo reikalavimai
Organizuojant bingą, totalizatorių, lažybas, lošimų mokestis apskaičiuojamas, lošimų mokesčio bazei taikant 15 proc. lošimų mokesčio tarifą.
Organizuojant stalo lošimus ir lošimus automatais, už kiekvieną įrengtą ruletės, kortų arba kauliukų stalą ir įrengtą lošimo automatą (įskaitant ir tą mėnesį, kai šie lošimų įrenginiai buvo pradėti naudoti: buvo išduotas (papildytas) leidimas atidaryti lošimo namus (kazino), lošimo automatų saloną) lošimų mokestį apskaičiuojamas, taikant nustatytus fiksuoto dydžio mokesčius.
Mokesčio sumokėjimas
Kalendorinių metų ketvirčiui pasibaigus iki kito ketvirčio 15 dienos, organizuojant bingą, totalizatorių, lažybas.
Ne vėliau kaip per 5 dienas nuo kalendorinių metų ketvirčio pradžios, organizuojant stalo lošimus (ruletės, kortų, kauliukų lošimus) ir lošimus automatais.
Pirmasis mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis, kurį išduodamas, papildomas arba pakeičiamas leidimas atidaryti automatų, Bingo saloną arba lošimo namus (kazino).
Pirmąjį mokestinį laikotarpį mokestis sumokamas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo leidimo atidaryti automatų, Bingo saloną arba lošimo namus (kazino) išdavimo, papildymo arba pakeitimo dienos.
Mokestis sumokamas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio teritorijoje yra įregistruotas juridinis asmuo.
Apibendrinant galima paminėti, jog 2001-05-17 LR Azartinių mokesčio įstatymas Nr.IX-326 reglamentuoja mokesčių apskaičiavimus, deklaravimo ir sumokėjimo tvarką.
Azartinių lošimų mokesčio įstatymo privalumai ir trūkumai
Lošimo namai (kazino) – vieta, kurioje pagal patvirtintus lošimo reglamentus organizuojami stalo lošimai (ruletė, kortų, kauliukų lošimai), lošimai A kategorijos
automatais.
Lošimo automatas – elektroninis prietaisas, sukurtas ir pagamintas lošimo tikslais, kurį naudojant atsitiktinai laimimi ir pralaimimi pinigai. Lošimo įrenginys apibūdinamas taip pat kaip ir lošimo automatas, išskyrus tai, kad pastarasis gali būti ir mechaninis prietaisas. (2)
Lošimų verslą reglamentuojančių įstatymų kaita žalinga valstybei. Neseniai sukako daugiau nei trys metai nuo tos dienos, kai Lietuvoje vėl pradėjo veikti legalūs lošimo namai. Per šį laikotarpį Azartinių lošimų ir lošimų mokesčio įstatymai buvo keičiami net 10 kartų. Dabar Seime užregistruota eilinė įstatymo pataisa Lietuvą gali nublokšti į situaciją, kuri buvo iki 2001 metų, kai įsigaliojo Azartinių lošimų įstatymas.
Žinoma, kai kurie įstatymo pakeitimai neduoda naudos, pvz.: kad tik praėjusių metų rudenį rinkoje dirbančios lošimų verslo įmonės buvo priverstos pertvarkyti savo verslą – įstatymo pataisos atėmė galimybę steigti neriboto išlošimo automatų salonus. Anksčiau įsteigtus salonus reikėjo uždaryti arba pertvarkyti, tam papildomai skiriant nenumatytų lėšų. Paskutiniai Azartinių lošimų įstatymo taisymai įsigaliojo pačioje praėjusių metų pabaigoje. Rodėsi, kad pagaliau bus stabilu. Iš lošimų verslo valstybės biudžetas praėjusiais metais gavo beveik 9 mln. litų mokesčių ir šis skaičius nuolat auga.