Azija
AZIJA – didziausias zemynas. Azijos plotas sudaro beveik 1/3 visos sausumos. Ji keturis kartus didesne uz Europa. Gyvena virs 3 mlrd. gyventoju. Del didelio ploto, gamtos ir gyventoju ivairoves, skiriami 6 Azijos regionai. Vakaruose ir pietvakariuose Azija susisiekia su Europa ir Afrika. Siaures rytuose ji prieina prie Siaures Amerikos krantu. Azija artimai siejasi su kitais zemynais arba yra netoli ju. Is ivairiu pusiu Azijos krantus skalauja keturiu vandenynu vandenys. Siaureje zemyno krantus skalauja Arkties vandenynas, rytuose – Ramusis, o pietuose – Indijos vandenynas. Is vakaru i rytus driekiasi kalnynai: Kunluno, Kaukazo, Elbruso, Hindukuso, Karakorumo, Himalaju, Pamyro, Tian Sanio, Altajaus. Azija turtinga naudingomis iskasenomis.
Azijos idomybes
Didziausi ir auksciausi kalnai – HIMALAJAI. Auksciausia kalnu virsune – DZOMOLUNGMA (8850 m). Didziausia pasaulio valstybe – RUSIJA. Didziausias ezeras – KASPIJOS (371 tukst.kv,km). Didziausias pusiasalis Zemeje – ARABIJOS (2,7 mln.kv,km). Didziausia misku sritis Zemeje – SIBIRO TAIGA. Didziausias kalnynas – TIBETAS. Placiausia upes delta – GONGO IR BRAMAPUTROS (86 tukst.kv,km ). Dregniausia Zemes vieta – CERAPUNDZIS (10 798 mm ). Giliausias ezeras – BAIKALAS (1620 M ). Labiausiai nuo juros nutolusi sausumos vieta – DZUNGARIJA. Giliausia Zemes iduba – NEGYVOJI JURA (-400 m zemiau juros lygio). Tankiausiai gyvenama valstybe (ne miestas) – BANGLADESAS (781 zm./kv,km).Siaures pusrutulio salcio polius – OIMIAKONAS (-68 laipsnio c).
Azijos regionai
Del dideles gamtos ir gyventoju ivairoves skiriami Azijos regionai: Siaures Azija, Vidurio Azija, Pietvakariu Azija, Pietu Azija, Rytu Azija ir Pietryciu Azija. Ju ribos sutartines, vedamos kalnais, upemis, juru ir vandenynu pakrantemis, valstybiu ribomis
Siaures Azija
Siaures Azija uzima didziuli plota. Daugiau kaip 7000 km ji tesiasi nuo Uralo kalnu iki Ramiojo vandenyno. Siaureje ja riboja ledu sukaustytas Arkties vandenynas, pietuose – Kazachijos kalnynas, Mongolijos ir Kinijos sienos. Sia teritorija iprasta vadinti SIBIRU (miegancia zeme). I jo miziniska plota galetu tilpti visa Europa. Jam priklauso vakaru Sibiro zemuma, Vidurio Sibiro ploksciakalnis, Rytu ir pietu Sibiro kalnynai.
Vidurio Azija
Vidurio Azija – didziule teritorija i pietus nuo Vakaru Sibiro lygumos. Vakaruose ji ribojasi su Kaspijos jura, pietuose ir pietryciuose stukso Hindukuso, Pamyro ir Tian Sano kalnai. Vidurio Azija toli nuo vandenyno, zemyno gilumoje. Auksti kalnagubriai neleidzia pasiskverbti Pietu Azijos musonams. Krituliu cia iskrenta labai mazai, pucia sausi vejai. Karsta vasara zmones vargina vandens stygius, ziema – saltis.