Azijos kultura ir ugdymas
5 (100%) 1 vote

Azijos kultura ir ugdymas

TURINYS

ĮVADAS 1

1 KULTŪROS SĄVOKOS APIBRĖŽIMAS 2

2 UGDYMO SAMPRATA 3

3 INDIJOS IR PIETRYČIŲ AZIJOS ŠALIŲ KULTŪRINIAI YPATUMAI IR UGDYMAS 4

3.1 INDIJA 4

3.2 PIETRYČIŲ AZIJA 5

3.2.1 INDONEZIJA 6

3.2.2 MALAIZIJA 6

3.2.3 TAILANDAS 7

3.2.4 FILIPINAI 7

3.2.5 VIETNAMAS 8

3.2.6 KINIJA 8

3.2.7 KORĖJA 9

3.2.8 JAPONIJA 9

IŠVADOS 11

LITERATŪRA 12

ĮVADAS

Šiuo metu labai populiaru lyginti kultūras. Daugeliui žmonių keliauti po tolimas šalis tapo prieinama galimybe, o ir informacijos apie kitus kraštus ir kultūras yra be galo daug.

Mes, lietuviai, geriausiai esame susipažinę su vakarietiška kultūra. Tačiau visada labai domino ir rytietiška kultūra, kuri visame pasaulyje daro didelę įtaką ir yra itin populiari.

Šio darbo tikslas pateikti Indijos ir Pietryčių Azijos šalių kultūrinius ypatumus.

Keliami tokie uždaviniai:

1. Išanalizuoti kultūros sąvoką.

2. Pateikti ugdymo sampratą.

3. Išanalizuoti Indijos ir Pietryčių Azijos šalių kultūrinius ypatumus ir jų įtaką ugdymui.

Darbe analizuojama lietuvių ir užsienio autorių darbai, internetiniai šaltiniai.

1 KULTŪROS SĄVOKOS APIBRĖŽIMAS

Kultūros sąvoka yra viena iš sudėtingiausių, išsiskirianti prasmių įvairove. XX amžiuje kultūros sąvoka dažniausiai siejama su specifine žmogaus kūrybinę prigimtį simboliais, ženklais, dirbiniais įprasminančia sritimi. Čia iškeliamos sudėtingos žmogaus ir jį supančio pasaulio, arba, kitais žodžiais tariant, „kultūros“ ir „gamtos“, „kultūros“ ir „istorijos“ santykių problemos, kadangi, kurdama kultūrą, žmonija keičia natūralius gamtos dėsnius.

Kita vertus, kultūra aiškinama kaip įvairių vertybių, dirbinių, elementų: simbolių sistema, išsaugojanti savo sąlyginį savarankiškumą istorijos atžvilgiu. [Andrijauskas A. 2000. – P. 13]

Kultūros sąvoka rodo kokybinį žmogaus būties ir veiklos skirtumą. Ji organiškai jungia tradicijas, ritualus, religinius tikėjimus, raštą, meno kūrinius, moralės normas, filosofines idėjas, politinės valdžios apraiškas, teisės kodeksus, mokslo laimėjimus ir gausybę kitų žmogaus sukurtų ir jį supančių dirbinių. [Andrijauskas A. 2000. – P. 14]

Kultūra yra ne tik žmogaus sukurti materialūs objektai, o ir socialinės normos, papročiai, idėjos, vaizdiniai, simbolių prasmių pasaulis, pasireiškiantis įvairiose dvasinėse vertybėse, žmonių santykiuose, požiūriuose į gamtą, į kitus žmones ir kitas kultūras. [Andrijauskas A. 2000. – P. 18]

Ji kartu yra ir elgesys, kuris motyvuojamas bei reguliuojamas ne biologinių, o tik žmonėms būdingų socialinių interesų, poreikių, visuomenėje nusistovėjusių gyvenimo normų. Todėl kultūra ne paveldima, o perprantama gyvenant visuomeninį gyvenimą ir ugdant. [Andrijauskas A. 2000. – P. 13]

2 UGDYMO SAMPRATA

Žymus Lietuvos pedagogas L. Jovaiša teigia, kad ugdymas yra žmogaus veikdinimas, formuojantis naujas jų savybes švietimo, mokymo, prusinimo ir lavinimo, aprūpinimo, globos ir auklėjimo procese. [Jovaiša L. 2002. – P. 13]

Taigi matome, kad ugdymas yra labai plačiaaspektis procesas, kuris apima daugybę funkcijų.

B. Bitinas teigia, kad vienas svarbiausių ugdymo tikslų yra dorinis ugdymas, kuriame pagrindinį vaidmenį vaidina vertybių perdavimas. Autorius išskiria tris vertybių lygmenis:

1. Pradinis, kuomet vertybės dalyvauja asmens socializacijos procese. Čia svarbiausios vertybės, kurios yra reikšmingos tai kultūrai, kuriai rengiamas ugdytinis.

2. Antrasis, kai vertybės tampa ugdymo tikslu. Pavyzdžiui – lavinimo turinys, traktuojamas kaip ugdymo tikslas, tuo pat metu yra ir vertybė, nes kitaip mokiniai nesimokytų, o mokytojai nemokytų.

3. Trečiasis, kai mokiniai vertina vertybes, tai yra patys sprendžia apie jų reikšmingumą ir vertingumą. [Bitinas B. 2000. – P. 174]

Vertybes B. Bitinas įvardina, kaip savarankišką ugdymo proceso komponentą.

Taigi ugdymas šiam autoriui, vertybių internalizacijos proceso valdymas ir nuolatinė sąveika.

T. H. McLaughlin teigia, kad ugdymas neįmanomas be vertybių ugdymo. Neatsiejamas ugdymo ir mokymo veiklos vertybių ryšys remiasi ne tik prielaida, kad laimėjimai ir rezultatai yra vertingi. Įvairūs mokykloje vykstantys procesai taip pat glaudžiai susiję su vertybėmis. Edukacinės vertybės yra labai įvairios, jos apima ne vien moralines vertybes. [McLaughlin T. H. 1997. – P. 17]

V. Rajeckas kalbėdamas apie mokymo ir ugdymo turinį teigia, kad tai turi būti specialiai atrinkta svarbiausioji žmonijos kultūros dalis, prieinama ir būtina moksleiviams, kad jis galėtų pasirengti gyvenimui ir darbui. [Rajeckas V. 1999. – P. 16]

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 663 žodžiai iš 2108 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.