Azijos nagrinėjimas
5 (100%) 1 vote

Azijos nagrinėjimas

Azija

Azija, didžiausias pasaulio žemynas ( ~30% viso sausumos ploto). Čia gyvena apie 60% viso pasaulio gyventojų. Su Europa sudaro Eurazijos žemyną.

Plotas ~43,4 mln.km². Tolimiausi Azijos sausumos taškai yra: šiaurėje- Čeliuskino kyšulys, pietuose- Piajo kyšulys, rytuose- Dežniovo kyšulys.

Šiaurėje Aziją skalauja Arkties, rytuose- Ramusis, pietuose- Indijos vandenynas, pietvakariuose- Viduržemio, Egėjo, Marmuro, Juodoji ir Azovo jūros. Beringo sąsiauris skiria Aziją nuo Amerikos. Sueco sąsmauka jungia Aziją su Afrika (riba tarp jų eina Sueco kanalu).

Didžiausi Azijos pusiasaliai: Jamalo, Taimyro, Čiukčių, Kamčiatkos, Korėjos, Indokinijos ir Malakos, Indostano, Arabijos, M. Azijos.

Didžiausios salos: Š. Žemė, N. Sibiro, Vrangelio, Komandoro, Kurilų, Sachalino, Japonijos, Riukaus, Taivano, Chainano, Andamanų, Šri Lankos, Kipro.

Azijoje yra aukščiausia pasaulio viršūnė Džomolungma (8848m, Himalajuose), giliausios įdubos, užlietos vandeniu, Baikalo ežeras (gylis 1620m), Negyvoji jūra (-395 m) ir sausa Turfano įduba (-154m). Didysis Kamčiatkos geizeris

Reljefas

Azijos paviršiuje vyrauja kalnai ir plokščiakalniai. Azijos kalnai sudaro dvi didelias juostas. Pirmoji juosta prasideda nuo M. Azijos, Armėnijos, Irano kalnynų ir eina į rytus per Pamyrą, Karakorumą, Tibetą ir aukščiausius Azijos kalnus- Himalajus, pasuka į pietus ir pietryčius ir Arakano kalnais pereina į Malajų salyną. Ties Pamyru nuo šios juostos į rytus atsišakoja Kanlūno, Nanšano ir Cinlingo kalnagūbriai. Antroji juosta šiaurės rytų kryptimi eina per Tian Šanį, Pietų Sibiro kalnus (Altajų, Sajanus, Stano kalnyną), Stano kalnagūbrį, Džiugdžiūrą, Kolymos kalnyną iki Čiukčių pusiasalio. Šiaurės vakaruose prie jos šliejasi Vidurio Sibiro plokščiakalnis, atsišakoja Čerskio ir Verchojansko kalnagūbriai.

~1/4 Azijos ploto užima lygumos. Didžiausia lyguma- Vakarų Sibiro, pietuose pereinanti į Turano žemumą. Kitos lygumos užima jūrų pakrantes (Š.Sibiro, Janos- Indigirkos, Kolymos, Didžiosios Kinijos) arba priekalnių įdubas (Mesopotamijos, Indo-Gango). Aukščiau iškilusios centrinės ir vidurinės Azijos lygumos- Kašgarijos, Džungarijos, Gobio, Caidamo, Ferganos).

Pagrindiniai Azijos kalnų ir lygumų bruožai susiformavo mezozojinės ir alpinės kalnodaros metu. Dabartinis reljefas susidarė dėl senovinių denudacijos procesų, vertikaliųjų ir horizontaliųjų Žemės plutos judesių neogene ir kvartere, nuosėdų kaupimosi. Didelę įtaką reljefo formavimuisi turėjo vulkanizmas. Dabar vulkanų daugiausia Rytų Azijos salose, Kamčiatkoje, Filipinuose, Didžiosiose ir Mažosiose Sundos salose.

Naudingosios iškasenos

• Akmens anglies daugiausia yra Kazachijoje, Sibire, Kuznecko ir Minusinsko baseinuose, Kinijos rytuose, Indokinijos rytuose, vidurio Azijoje, Kansko-Ačinsko baseine, Tolimuosiuose rytuose, Vietname, Japonijoje, Sachaline.

• Naftos- Užkaukazėje, V.Sibire, Turkmėnijoje, Mangyšlake, Pakaspyjije, Sachaline, Saudo Arabijoje, Kuveite, Irake, Irane, Kinijoje, Sumatroje, Indijoje, Japonijoje.

• Gamtinių dujų- Uzbekijoje, V.Sibiro žemumoje.

• Geležies rūdos- Kazachijoje (Kustanajaus sr.), Sibire (prie Angaros ir Ilimo, Aldano skyde), Kinijoje, Šiaurės Korėjoje, Indijoje.

• Mangano, chromo rūdos- Kazachijoje, Turkijoje, Filipinuose, Irane.

• Nikelio- Sibire (ties Norilsku).

• Vario rūdos- Kazachijoje (Džezkazgane, Kounrade), Japonijoje.

• Polimetalų- vidurio Azijoje, Rūdineme Altajuje, Japonijoje, Kinijoje, Mianmare, Vietname.

• Žėručio- palei Baikalą (Sliudiankos kasyklos).

• Boksito- prie Krasnojarsko, Indijoje, Mianmare.

• Alavo- R.Sibire, Tolimuosiuose Rytuose.

• Stibio, gyvsidabrio- Kinijoje.

• Volframo- Mianmare, Tailande, Indonezijoje.

• Aukso- pagal Aldano ir Lenos upę, Primorėje, Uzbekijoje, Šiaurės Korėjoje, Japonijoje.

• Akmens druskos- Sibire, Pakistane, Irake, Pakaspyjije.

• Fosforitų- Karatau kalnyne, Kazachijos pietuose.

• Deimantų- Jakutijoje, Urale.

Klimatas

Azija įeina į visas šiaurės pusrutulio klimato zonas, o Malajų salynų pietų pakraštys įsiterpia į pietų pusrutulį. Didesnioji Azijos dalis yra vidurinėje juostoje, kurioje vyrauja vidutinių platumų kontinentinis oras. Jūrinis oras iš Atlanto pasiekia Aziją jau pavirtęs kontinentiniu, o Ramiojo vandenyno įtaka jaučiama tik Azijos rytų pakraštyje. Iš šiaurės kartais patenka arktinis oras; į žemyno gilumą jis neprasiskverbia, nes užstoja lygiagrečių krypties kalnagūbriai.

Vidutinėje juostoje žiemą, atšalus sausumai, virš šiaurinės ir centrinės Azijos susiformuoja aukšto atmosferos slėgio sritis (Azijos anticiklonas) su giedrais, šaltais ir be vėjo orais. Jo centras būna virš Mongolijos. Žemiausia oro temperatūra iki -70°C yra buvusi Azijos šiaurės rytuose (Verchojanske, Oimiakone).

Vidaus vandenys

Upių tinklas Azijos teritorijoje nevienodo tankumo. Drėgnose srityse teka didžiulės, vandeningos upės, o sausose Centrinės ir Pietvakarių Azijos srityse upių nedaug ir jos nevandeningos. Didesnė dalis didžiųjų upių išteka iš aukštų kalnų ir teka įvairiomis kryptimis į jūras, skalaujančias Azijos krantus. Azijos viduryje yra
didelių nenuotakių sričių, kur upės nepasiekia jūrų, o įteka į sūriuosius ežerus arba išnyksta smėlynuose.

Daug didelių upių teka Šiaurės Azijoje. Didžiausios iš jų- Obė, Jenisiejus ir Lena. Kiekviena šių upių yra ilgesnė už didžiausią Europos upę- Volgą. Didžiausias Obės intakas- Irtyšius, o Jenisiejaus- vandeningoji Angara.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 784 žodžiai iš 1522 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.