B dvarionas
5 (100%) 1 vote

B dvarionas

Balys Dvarionas

Kompozitorius, pianistas, dirigentas, pedagogas ir muzikas  visuomenininkas Balys Dvarionas. Jis gimė 1904 m. birželio 19 d. Liepojoje muzikos instrumentų meistro šeimoje. Gausioje Dvarionų šeimoje muziką mėgo visi. Trys kompozitoriaus broliai tapo muzikais profesionalais, sesuo Julija, baigusi Peterburgo koncervatoriją, iki mirties dirbo Kauno valstybės teatre operos soliste.

Muzika suvaidino svarbų vaidmenį, formuojantis jauniausiojo Dvarionų šeimos vaiko – Balio – asmenybei. Būdamas šešerių metų, jis pradeda mokytis skambinti fortepionu, smuikuoti, nuo dešimties metų Balys jau remia šeimą materialiai, grodamas nebyliajame kine, padėdamas tėvui vargonuoti bažnyčioje. Dvylikametis berniukas jau veda Liepojos lietuvių jaunimo chorą. Žengti pirmuosius žingsnius iš meninės saviveiklos į profesionalizmą jaunam muzikui padėjo tuo metu Liepojoje gyvenęs latvių muzikos klasikas A.Kalninis.

1820 m. B.Dvarionas įstoja į Leipcigo koncervatoriją, kurioje lanko specialiojo fortepiono klasę pas R.Teichmiulerį; be to, studijuoja ir kompozicijos teoriją. Koncervatorijoje jis studijavo tuo pat metu su kitais lietuvių muzikais – J.Gruodžiu, J.Čiurlionyte, J.Bendoriumi ir kt. Studijuodamas B.Dvarionas domėjosi Leipcigo muzikiniu gyvenimu, lankė universitete skaitomas muzikologijos paskaitas, lankė teatrus, susipažino su grožine literatūra.

Dar būdamas studentas, Dvarionas pradeda savo atlikėjišką veiklą. 1921 m. jis koncertuoja su “Dainos” draugijos choru Palangoje, akomponuodamas chorui ir pasirodydamas kaip solistas; po dvejų metų pasirodo kaip pianistas, paskambindamas keletą M.K.Čiurlionio preliudų ir akomponuodamas solistams Kaune, o 1924 m., baigęs Leipcigo koncervatoriją ir atvykęs į Kauną, surengia pirmąjį rečitalį, kuriame, be kitų kompozitorių kūrinių, skambina M.K.Čiurlionio, J.Gruodžio ir J.Talat-Kelpšos kūrinius. Tų pačių metų rudenį B.Dvarionas išvyko tobulintis į Berlyno aukštąją muzikos mokyklą, kur dvejus metus tęsė studijas pas įžymųjį pianistą E.Petrį, vieną talentingiausių J.S.Bacho, V.A.Mocarto, F.Listo kūrinių atlikėjų.

1926 m. B.Dvarionas pakviečiamas vesti specialiojo fortepiono klasę Kauno valstybinėje muzkos mokykloje. Be fortepiono specialybės, jis šioje mokykloje vedė ir kitas – orkestro, kamerinio ir operos ansamblio – klases. Tačiau pagrindinė disciplina, kuriai jis mokykloje pašventė savo energiją ir sumanymą, buvo specialusis fortepionas.

Greta pedagoginio darbo Dvarionas aktyviai įsijungė į koncertinį gyvenimą, pasirodydamas solo ir kamerinių ansamblių koncertuose. Jis skambina su tokiais įžymiais instrumentalistais, kaip violončelistai F.Fojermanas, M.Marešalis, P.Berkavičius, dalyvauja koncerte su Kaune gastroliuojančiu S.Prokofjevu, atlikdamas Vakarų Europos ir rusų kompozitorių kūrinius. Daug ir įtemptai dirbdamas Balys parengia viešai atlikti tokį sudėtingą kūrinį, kaip J.Gruodžio sonata fortepionui cis-moll.

1928 m. prasidėjo B.Dvariono gastrolės užsienyje, aplankyta Prancūzija, Vengrija, Švedija, Šveicarija, Vokietija, Latvija, Estija ir kitos valstybės, kur, be kitų, skambinami ir lietuvių kompozitorių fortepioniniai kūriniai.

Reikšmingi B.Dvariono, atlikėjo, veikloje buvo 1932 metai, kai į Kauną atvyko koncertuoti F.Šopeno konkurso laureatas jaunas pianistas A.Jochelesas. Užsimezgusios draugystės rezultatas buvo ne tik bendras abiejų koncertas Kaune, bet ir B.Dvariono gastrolės kitais metais. Šio lietuvių pianisto gastrolės Maskvoje ir Leningrade buvo didelio masto įvykis lietuvių meno gyvenime.

Atkūrus Lietuvoje Tarybų valdžią, Balys Dvarionas daugiausia kūrybinės energijos atidavė kompozicijai. Pokario metais jis, kaip pianistas, pasirodydavo rečiau, daugiausia skambindamas savo paties fortepijoninius kūrinius. Be to, kaip ir anksčiau jį traukė kita interpretacinio darbo sritis – dirigavimas.

Nusipelnęs rimto menininko vardą ir visuomenės pagarbą, Balys 1934 m. kviečiamas vadovauti neseniai įsteigtos Kauno valstybinės koncervatorijos studentų orkestrui, o sekančių metų rudenį jis su savo auklėtinių būriu nueina dirbti į Kauno valstybinį radiofoną. Ten buvusį instrumentinį ansamblį jis per trejus darbo metus ušaugino į brandų simfoninį orkestrą.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 601 žodžiai iš 1110 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.