Bacillus anthracis juodligės sukėlėjas
5 (100%) 1 vote

Bacillus anthracis juodligės sukėlėjas

Bacillus anthracis

(Juodligės sukėlėjas)

Įvadas

Mikrobiologija – mokslas, nagrinėjantis labai mažus, plika akimi nematomus gyvus organizmus, kurių dydis matuojamas mikrometrais ir nanometrais. Mikroorganizmai yra viena iš seniausių gyvybės formų žemėje, atsiradusi prieš 3 – 4mlrd. metų. Mikrobiologija skirstoma į atskiras šakas:

 Bendroji mikrobiologija

 Medicinos mikrobiologija

 Ekologinė mikrobiologija

 Veterinarijos mikrobiologija

 Pramonės mikrobiologija

 Žemės ūkio mikrobiologija

Klinikinė mikrobiologija yra medicinos mikrobiologijos dalis, nagrinėjanti infekcinių ligų etiologiją, patogenezę, diagnostiką, gydymą ir profilaktiką. Svarbiausias mikrobiologinės diagnostikos tikslas – infekcijos sekėlėjo nustatymas. Klinikinės mikrobiologijos žinios būtinos visų medicinos ir sveikatos priežiūros sričių specialistams.

Darbo tikslas: išmanyti antropozoonozinių infekcijų sukėlėjų ekologiją, epidemiologiją ir patogeniškumo veiksnius. Taip pat išmanyti juodligės sukėlėjų biologines savybes bei mikrobiologinės diagnostikos principus.

Darbo uždaviniai: apibūdinti juodligės sukėlėjo, Bacillus anthracis morfologines, kultūrines, fermentines, antigenines savybes, patogeniškumo veiksnius, atsparumą išorinės aplinkos poveikiui, epidemiologiją, sukeliamas ligas. Pateikti mikrobiologinės diagnostikos metodiką.

Juodligė – tai ūminė gyvulių, ypač raguočių, infekcinė liga, kuri žmonėms dažniausiai pasireiškia odos pažeidimu, karbunkulu arba opa, padengta juodu kaip anglis šašu. Tarybų Sąjungoje juodligė vadinama Sibiro opa, nes seniau ji labiausiai buvo paplitusi Sibire. S. Andrejevskis 1788 m . Sibire tyrinėjo juodligės epizootiją ir nurodė ryšį tarp gyvulių ir žmonių susirgimų. Žmogus nuo žmogaus šia liga neužsikrečia. Vėliau L. Pasteras, I. Mečnikovas, N. Cenkovskis daug nuveikė tirdami imunitetą juodligei. N. Cenkovskis pagamino profilaktinius skiepus. L. Pasteras pagamino vakcinas nuo juodligės.

Ligos sukėlėją Bacillus anthracis atrado ir ištyrė R. Kochas (1876 m.)

Juodligė (Bacillus anthracis)

Bacillus anthracis priklauso Bacillus genčiai.

Juodligę sukelia stambus mikrobas. Infekcijos šaltinis yra žolėdžiai gyvuliai. Jų liga pasireiškia viduriavimu kraujingomis išskyromis, kraujo užkrėtimu. Sergantys gyvuliai, išskirdami juodligės lazdeles su išmatomis ir šlapimu, užkrečia dirvožemį ir žolę, taip užkrėsdami kitus besiganančius žolėdžius.

Žmonės dažniausiai užsikrečia tiesioginio kontakto su gyvuliu metu, todėl susirgimai neretai susiję su melžėjo, veterinaro, skerdiko, odos, kailio, vilnos apdirbėjo profesijomis. Įmanoma užsikrėsti valgant sergančio gyvulio produktus, įkvepiant užkrėsto oro, įgėlus kraują siurbiančiam vabzdžiui (juodligės židinyje). Juodligės sukėlėjai gali būti naudojami kaip bakteriologinis ginklas: infekcija pavojinga gyvuliams ir žmonėms, lengvai platinama įvairiais būdais. Patekęs į organizmą sukėlėjas dauginasi, išskiria nuodingas medžiagas, patenka į kraują ir formuoja atokius uždegimo židinius.

Ekologija: sergantys gyvūnai išskiria sukėlėją į aplinką. Juodligės sukėlėjo sporos dirvožemyje gyvybingos išlieka dešimtmečius. Sporos atsparios aukštai temperatūrai, virinant išlieka gyvybingos 15 – 20 min., o autoklave, esant 110°C temperatūrai, žūva tik per 5 – 10min., 1% formalino tirpale – per 2 valandas.

Morfologija: Tipiškos gramteigiamos ląstelės, nejudrios, 1,0 x 3.0 x 4.0 µm dydžio, užapvalintais galais, turi kapsulę. Išsidėsto ilgomis grandinėlėmis, panašiomis į bambuko stiebą. Sporos yra ląstelės centre. Sporos žūva garų kameroje 120ºC temperatūroje per 0,5 valandos. Gana gerai, nors lėtai, dezinfekuojamai veikia stiprūs chloramino bei chlorkalkių tirpalai. Užkrėstuose audiniuose grandinėlės trumpesnės, sporos nesusidaro, kapsulė ryškesnė. Kapsulės vidinis sluoksnis (glikokaliksas) pjūviuose panašus į siūlus. Ląstelės sienelės storis 36 – 40nm, citoplazmoje matomos stambios vakuolės. Nukleoidas yra ląstelės centre, DNR G+C yra 32 – 62 mol%. Naujas ląstelės dalijimaisi prasideda dar senajam ne-pasibaigus, todėl ir susidaro grandinėlės. Juodligės lazdelė jautri penicilinui ir tetraciklinu.

Būdingos biologinės savybės: Bacillus anthracis – aerobas ir fakultatyvinis anaerobas. Optimali augimo temperatūra (kaip ir daugumos žmogaus bei šiltakraujų gyvūnų parazitų) – 37 – 38ºC, kraštutinės temperatūros ribos – 12 – 45ºC. Gerai auga įprastinėse terpėse (mėsos peptono agare, kraujo agare, maitinamajame buljone), pH 7,2 – 7,6. Užauga per 18 – 20 val. MPA sudaro apvalias, nelygiais kraštais R formos kolonijas, kurios, šviečiant išsklaidytai šviesai, panašios į sudaužytą stiklą. S formos kolonijos bakterijos organizme nesudaro kapsulių ir grandinėlių, todėl šios padermės nėra virulentiškos. Virulentiškumą lemia: kapsulės sudėtinės medžiagos (apsprendžia antifagocitinį pajėgumą), baltyminiai egzotoksinai: edemos toksinas, letalinis toksinas (nekrotoksinas). Buljone susidaro nuosėdos, panašios į vatos gumulėlius, pats buljonas lieka skaidrus. Standžioje terpėje sudaro kolonijas, kurios primena liūto karčius. Hemolizė nebūdinga (kaip ir kitoms baciloms, išskyrus B.
anthracoides). Skaido želatiną, auga joje „apverstos eglutės“ forma. In vivo sudaro kapsulę. Nuo kitų bacilų atskiriama iš kapsulės, judrumo, hemolizės, patogeniškumo laboratoriniams gyvūnams. Gyvulio organizme inkapsuliuojasi.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 787 žodžiai iš 2568 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.