Badas – tai socialinis reiškinys. Žmonija į XXIa. įžengia turėdama kosmoso įsisavinimo programas, pažangias technologijas, pasaulinį informacijos tinklą ir branduolinį ginklą. Paradoksalu, jog vis daugėja pranešimų apie skurdą, vargą, neprievalgį ir vieną baisiausių žmonijos problemų – badą.
Bado statistika:
Pasaulyje nuolat badauja ir nepakankamai maitinasi apie 1 mlrd. gyventojų.
Beveik pusė iš jų yra vaikai.
Kasmet badu miršta apie 50 mln. žmonių.
Kasdien badu miršta apie 139 tūkst., o 36 tūkst. iš jų – vaikai.
Kas 2 sekundes badu miršta 1 vaikas.
Dėl karų, teroristinių išpuolių ir bado kasmet 17 mln. žmonių tampa pabėgėliais.
Kasmet nuo vandens trūkumo ar blogos jo kokybės miršta apie 50 tūkst. žmonių.
Bado juosta
Žemėje be geografinių zonų, klimato, vertikalaus zoniškumo yra ir bado juosta. Tai – XXI a. „fenomenas“. Ši juosta driekiasi aplink visą pasaulį, aprėpia beveik penkiasdešimt valstybių. Jų gyventojai badauja arba gyvena pusbadžiu, stokoja gyvulinės kilmės baltymų.
Ši problema skaudžiausia yra Afrikoje – į pietus nuo Sacharos esančiose valstybėse. Tai vadinamoji Sahelio sritis, kuri ištisa juosta driekiasi nuo Atlanto iki Indijos Vandenyno. Badas bei neprievalgis kamuoja ir kai kurias Lotynų Amerikos ir Azijos šalis.
Maisto pakanka, tačiau žmonės badauja
Pasaulyje maisto pagaminama pakankamai, tačiau šimtai milijonų žmonių vis dėlto badauja. Kodėl taip yra? Svarbiausia bado priežastis yra ta, kad maisto produktų gamybos geografija nesutampa su vartojimo geografija.
Didžiausios maisto produktų gamintojos yra JAV, Kanada,Australija ir Vakarų Europos šalys. Jose pagamintas maistas su kaupu patenkina savų gyventojų mitybos poreikius. Daugelis šių šalių pagamina daugiau nei joms reikia, todėl ten kaupiasi maisto perteklius. Be to, kasmet sugenda tūkstančiai tonų maisto, o dalis derliaus yra sunaikinama. Bet tai būtų galima išspręsti, jei tos šalys savo nesunaudotą maisto perteklių atiduotų badaujančioms šalims. Dėl neracionalios ir gausios mitybos daug žmonių nutunka, dažnai suserga.
Bado priežastys:
Didelis gyventojų prieaugis.
Atsilikęs ekonomiškai silpnų šalių žemės ūkis.
Nepalankių gamtos sąlygų įtaka žemės ūkiui.
Stiprių šalių vyravimas žemės ūkio produkcijos prekyboje.
Monokultūrinis ūkis.
Konkurencija.
Kaip galima išspręsti darbo problemas?
Žinoma, kai kurias bado problemas galima išspręsti. Pvz.: paimkim, kad ir per didelį gyventojų skaičių. Jį galima būtų ištaisyti, jei tokiose šalyse kaip Indija ir Kinija, būtų mokamos pašalpos už vieną vaiką šeimoje, o už dviejų ir daugiau būtų griežtai baudžiama. Taip pat būtų galima padėti valstybėms kurios yra atsilikusios žemės ūkyje. Jei stiprios šalys galėtų padėti ir parodyti kaip reikia auginti kitas kultūras, tai gal būt nebebūtų tokio didelio bado. Galima būtų, kad ekonomiškai stiprios valstybės paremtų silnesniąsias, badaujančias pinigais, maistu, technika ar kuo nors panašiu kas padetų atsikratyti bado šalyje. Bet jei duotum techniką turetum ja ir išmokinti naudotis, nes jei nemokės jos tinkamai naudoti, tai bus bereikšmiška.
Kaip pamaitinti alkaną?
Yra daug projektų ir pasiūlymų, kaip išspręsti maisto problemą ir išvengti bado. Teoriškai visa tai padaryti yra visai nesunku, tačiau gerokai tai padaryti sunkiau yra realybėje.
Norint pamaitinti visus planetos gyventojus, jau XXI a. pr. Žemės ūkio gamyba turi būti padidinta du kartus, o iki amžiaus vidurio – net penkis. Apskaičiuota, kad ekonomiškai stiprių valstybių patirtis ir mokslo laimėjimai leistų pagaminti maisto produktų 12 – 15 kartų daugiau nei dabar. To pakaktų išmaitinti 10 mlrd. žmonių.
Ekonomiškai stiprios valstybės turėtų į savaitę vieną kartą badaujantiems nors kiek atgabenti kokio nors maisto, tada nors kiek badaujančiųjų būtų mažiau.
„Žalioji revoliucija“
Svarbiausias „žaliosios revoliucijos“ tikslas buvo pagerinti žmonių apsirūpinimą maistu. Siekiant padidinti derlių, buvo gausiau tręšiamos dirvos, daugiau naudojama technikos, plečiami drėkinamų žemių plotai. „Žalioji revoliucija“ davė naudos, bet tokios kaip buvo tikėtasi. Ji paliudijo, kad ir naujos technologijos kelia pavojų gamtai, o per didelis trąšų ir pesticidų kiekis gali stipriai užteršti dirvožemį ir vandenį.
Kokia gali būti pagalba?
Pagalba gali būti labai įvairi. Ji būna: finansinė, trumpalaikė – humanitarinė, mokslinė. Panašią pagalbą teikia ekonomiškai stiprių valstybių įvairios labdaros organizacijos, šalpos fondai ir pavieniai asmenys.
Daugiausiai pagalbos badaujančios šalys gauna iš labdaros fondų ir pavienių žmonių. Būna taip, kad pavieniai turtingi žmonės paukoja milžiniškas sumas.
Dešimčiai skurdžiausių Afrikos šalių ES skirs 166 mln. eurų paramą
Europos Sąjunga (ES) paskelbė dešimčiai Afrikos šalių skirsianti 166 mln. eurų (564,4 mln. litų) pagalbos paketą, teigdama, kad minint Aziją nusiaubusio cunamio metines, reikia prisiminti skurdžiausias Juodojo žemyno valstybes.
„Šiandien mes prisimename cunamio Pietryčių Azijoje aukas. Tačiau milijonams pažeidžiamų
žmonių Afrikoje gresia tokios gamtinės katastrofos kaip sausra, potvyniai ir vabzdžių platinamos infekcijos, taip pat kariniai konfliktai“,
Parama, kurią 2006 metais skirs Europos Komisija, atiteks Sudanui, Kongo Demokratinei Respublikai, Burundžiui, Čadui, Tanzanijai, Ugandai, Liberijai, Dramblio Kaulo Krantui, Madagaskarui ir Komorams.
ES, kuri jau dabar yra didžiausia pasaulyje paramos donorė, šiemet nutarė iki 2010 metų labdarai skiriamą lėšų dalį padidinti iki 0,51 proc. bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP), o iki 2015 metų – iki 0,7 proc. Ji taip pat sutarė, kad pusė išaugusios paramos atiteks Afrikai.