Badas žmonijos problema
5 (100%) 1 vote

Badas žmonijos problema

Kai kurios bado priežastys:

· Didelis gyventojų prieaugis.

· Atsilikęs ekonomiškai silpnų šalių žemės ūkis.

· Nepalankių gamtos sąlygų įtaka žemės ūkiui.

· Stiprių šallių vyravimas žemės ūkio produkcijos prekyboje.

· Monokultūrinis ūkis.

Žmonija į XXI amžių žengia turėdama kosmoso įsisavinimo programas, pažangias technologijas, pasaulinį informacijos tinklą ir branduolinį ginklą. Paradoksalų, kad tuo pačiu metu vis dažnėja pranešimų apie skurdą, vargą, neprievalgį ir badą.

Žmogaus mitybai yra svarbu maisto sudėtis ir kiekis. Mediciniškai žmogui reikia 2300 – 2600 kcal arba 70 – 100 g baltymų per parą. Tačiau šis kiekis skiriasi nuo gyvenamosios vietos, žmogaus masės, ūgio, įpročių. Svarbiausias gyvybinių procesų reguliatorius ir naujų ląstelių statybinė medžiaga yra baltymai. Jų žmogui per para vidutiniškai reikia 25 – 30 g per parą. Mokslininkai yra nustatę, kad vaikystėje patirtas baltymų trūkumas palieka žmogų invalidu – smegenyse sumažėja medžiagų, skatinančių atmintį, vaizduotę, reakcijos greitį ir kt.

Žemėje be geografinių zonų, klimato ir kt juostų yra bado juosta. Ji juosia visą pasaulį ir apima apie 50 valstybių. Jų gyventojai badauja arba gyvena pusbadžiu. Ši problema opiausia Afrikoje – į pietus nuo Saharos esančiose valstybėse – vadinamoje Sahelio srityje. Pasaulyje maisto pagaminama pakankamai tačiau badaujančiose šalyse jo trūksta, nes ekonomiškai stipriose valstybėse yra maisto perteklius. Stiprių valstybių ūkininkai pagamina maisto 50 – 150 žmonių, o atsiliekančiųjų tik 2 – 5 žmonėms.

Norint pamaitinti visus pasaulio žmones reikia padidinti žemės ūkio gamybą. Tačiau silpnose šalyse tai padaryti sunku, nes čia reikia daug investuoti norint sukurti ūkį. Taip pat reikalinga modernesnė technika ir technologijos kurie padėtų padidinti žemės ūkio produkciją. Taip pat būtų galima maisto ieškoti vandenynuose, tačiau atsilikusios valstybės neturi modernaus laivyno, o ir pasaulio vandenyno žuvų laimikio riba yra pasiekta.

Daug pasaulio stiprių valstybių skyria pagalbą badaujančioms šalims, tačiau šios pagalbos nepakanka. Geriau būtų leisti badaujantiesiems patiems užsiauginti maisto kuriant naujus ūkius.

Spalio 16 – Pasaulio maisto diena

(FAO Food and Agriculture Organisation – Maisto ir žemės ūkio organizacijos iniciatyva);

Kasmet Jungtinių Tautų atstovė – Maisto ir žemės ūkio organizacija spalio 16-ają dieną pažymi Pasaulio maisto dieną, kuri buvo sukurta 1945 metais. 2003 m. šios šventės šūkis „Tarptautinis Aljansas prieš badą“ kviečia suvienyti pastangas visų, kas neabejingas šiai skaudžiai pasaulio problemai.

Visais laikais milijonai žmonių kenčia nuo bado. Daugiau nei 840 milijonų pasaulio žmonių turi rimtų sveikatos sutrikimų dėl nepakankamos mitybos. Maisto produktų ir žemės ūkio organizacija savo veiklos pagrindiniu tikslu iškėlė tikslą iki 2015 m. – dvigubai sumažinti badaujančiųjų žmonių skaičių visame pasaulyje. Sėkmingam šios veiklos koordinavimui plačioji visuomenė nusprendė susivienyti į Tarptautinį Aljansą prieš badą, kuris turi užtikrinti pagrindinę žmogaus teisę – teisę būti nepriklausomam nuo bado.

Plėtojantis civilizacijai ryškėja, kad mūsų Žemė ne tokia didelė kaip anksčiau atrodė, kad jos maisto ištekliai nėra beribiai. XXI a. prognozuojamas planetos gyventojų skaičiaus padvigubėjimas. Amžiaus pabaigoje šis skaičius sieks 10 mlrd. Todėl pasitinkant naują tūkstantmetį pasaulio mokslo visuomenė ir visų valstybių vadovybės susirūpino žmonių išmaitinimo problema, kuri tampa ne atskirų šalių vidaus problema, bet globaline, viena reikšmingiausių visos civilizacijos išlikimo problema. Ar išmaitins mus žemė XXI amžiuje?

Lietuvoje bei kitose šalyse atliktais tyrimais nustatyta, kad apie 60-70% visų lėtinių susirgimų, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas bei vėžį, kyla dėl netinkamos mitybos. 2002 m. Kauno medicinos universiteto atlikto „Suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo“ duomenimis, per praėjusius aštuonerius metus smarkiai pasikeitė Lietuvos gyventojų mityba. Maistui gaminti pardėtas vartoti augalinis aliejus, sumažėjo sviesto vartojimas. Žmonės dažniau pradėjo valgyti šviežias daržoves ir vaisius.

„Mes esame tai, ką mes valgome,“ – šis senų laikų posakis teigia, kad visa, kas gyva, susideda iš to, kuo minta. Mūsų kūno cheminė sudėtis – tai mūsų maisto sudėtis, mūsų mityba – tai mūsų sveikata. Saugokime savo sveikatą!

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 664 žodžiai iš 2207 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.