Baimė ir nerimas
5 (100%) 1 vote

Baimė ir nerimas

PLANAS

Arne Ohman. Baimė ir nerimas: raidos, kognityvinės ir klinikinės perspektyvos

I. Emociniai baimės bei nerimo fenomenai: klinikinė perspektyva

a. Pagrindiniai nerimo ir baimės komponentai

b. Baimės ir nerimo atskyrimas

c. Baimės ir nerimo rūšys

II. Situacinis baimės ir nerimo kontekstas:

a. Traumuojančios situacijos

b. Situacijos, kuriose paprastai bijoma ir kurios yra potencialiai keliančios fobiją

c. Paniką keliantys stimulai

III. Teoretinė perspektyva: nesąmoningų procesų reikšmė nerimo ir baimės procesuose (Teoretinės struktūros, reikalingos nerimo fenomenui suprasti)

a. Funkcinė nerimo perspektyva

b. Automatinė informacijos apdorojimo grėsmei atrasti tvarka

c. Eksperimentinis modelio tikrinimas: nesąmoninga fobijų aktyvacija

d. Informacijos apdorojimo tendencijos nerimo procese

IV. Teoretinė integracija

a. Požymių detektoriai

b. Reikšmingumo įvertinimo sistema

c. Sužadinimo sistema

d. Lūkesčių sistema

e. Suvokta grėsmė ir įveika

V. Baigiamasis aptarimas

Colin MacLeod. Nerimas ir nerimo sutrikimai

I. Įvadas

II. Dėmesio tendencijos nerimo procese

III. Tendencinga nuomonė ir interpretacija nerimo atveju

IV. Atminties tendencijos nerimo procese

V. Aiškinant pastebėtus ryšius tarp selektyvaus informacijos apdorojimo ir nerimo pažeidžiamumo

Arne Ohman. Baimė ir nerimas: raidos, kognityvinės ir klinikinės perspektyvos

NERIMO IR BAIMĖS FENOMENAI: klinikinė perspektyva

Pagrindiniai nerimo ir baimės komponentai

Žvelgiant iš klinikinės perspektyvos, baimės/nerimo emocija aprašoma kaip “neišreiškiamas ir nemalonus nuojautos jutimas”; ji susijusi su kūniškais pakitimais, įskaitant ir somatines, ir autonomines jų apraiškas. Susiję elgesio aspektai yra pabėgimas, išvengimas ir šalinimasis. Šie trys baimės ir nerimo aspektai – subjektyvi patirtis, atspindėta verbaliniuose duomenyse, fiziologinės reakcijos ir vengimo elgesys – turėtų būti laikomi dalomais, atskiriamais ir laisvai susiejamais nerimo reakcijų komponentais.

Baimės ir nerimo atskyrimas

Pagal Diagnostinio ir Statistinio Protinių Sutrikimų Žodyno ketvirtą leidimą (DSM-IV; APA, 1994) terminas ‘nerimas’ reiškia “baimingą ateities pavojų laukimą arba nesėkmę, lydimą disforijos jutimo ar somatinių įtampos simptomų ” (p.764). Baimė skiriasi nuo nerimo pirmiausia tuo, kad turi atpažįstamą ją sukeliantį stimulą. Svarbus skirtumas tarp šių dviejų sąvokų yra tai, kad nerimas dažnai yra “prestimulas” (t.y., numatomi (daugiau ar mažiau realūs) grėsmingi stimulai), tuo tarpu baimė yra “poststimulas” (t.y., sukelta apibrėžto baimės stimulo). Kaip tvirtino Epstein (1972), išoriniai stimulai yra nepakankami baimei nuo nerimo atskirti. Jis teigė, kad baimė susijusi su įveikos (coping) elgesiu, ypač su vengimu bei šalinimusi. Kai pastangos įveikti baimę žlunga (pvz., todėl, kad situacija yra nekontroliuojama), baimė virsta nerimu.

Baimės ir nerimo rūšys

Baimė ir nerimas gal būti sutelkti į išorinius šaltinius, kaip yra fobijų atveju, arba baimė ir nerimas gali būti situaciškai nesutelkti, kaip kad sklandančio (free-floating) nerimo atveju.

Baimė ir nerimas gali būti laikomi emocinėmis būsenomis, sukeltomis tam tikrame kontekste ir turinčiomis ribotą trukmę. Jie taip pat gali būti traktuojami kaip asmenybės bruožai, charakterizuojantys individualybę laike ir situacijose. Klinikiniai bei normalūs baimė ir nerimas skiriasi tuo, kad pirmuoju atveju baimė ir nerimas yra labiau pasikartojantys ir pastovūs, jų intensyvumas yra nepagrįstai didelis atsižvelgiant į objektyvų pavojų ar grėsmę.

SITUACINIS BAIMĖS IR NERIMO KONTEKSTAS

Traumuojančios situacijos

Kraštutiniai pavojai, keliantys pavojų žmogaus gyvybei (arba artimųjų gyvybėms), sukelia didžiulį išgąstį ir gali turėti ilgalaikes pasekmes potrauminio streso sutrikimo forma. Jei po traumos susergama potrauminio streso sutrikimu, traumuojantis įvykis yra pastoviai vėl ir vėl išgyvenamas; vengiama stimulų ar įvykių, kurie asocijuojasi su trauma. Kai kurie įvykiai, tokie kaip kankinimas, dažniausiai vėliau sukelia potrauminio streso sutrikimą, tuo tarpu kiti, pvz., natūralios nelaimės ar automobilio avarijos, šį sutrikimą sukelia tik retkarčiais.

Situacijos, kuriose paprastai yra bijoma ir kurios yra potencialiai keliančios fobiją

Išlikimo aplinkybės, žvelgiant iš laiko ar evoliucijos perspektyvų, yra svarbios kalbant apie daugumą situacinių žmogaus baimių aspektų. Arrindell, Pickersgill, Merckelbach, Ardon, ir Cornet (1991) pateikė plačią apžvalgą duomenų, gautų tiriant paties žmogaus apibūdinamas baimes faktorių analizuojančiu klausimynu. Jie atrado, kad 194 faktoriai ir komponentai, identifikuoti šiuose tyrimuose, gali būti suklasifikuoti išskiriant keturis faktorius. Pirmasis faktorius buvo “tarpasmeninių, visuomeninių įvykių ir situacijų baimės”. Jis apėmė kritikos ir socialinės sąveikos, atmetimo, konfliktų ir įvertinimo baimes. Antrasis faktorius buvo “baimės, susijusios su mirtimi, sužeidimais, ligomis, krauju ir chirurginėmis procedūromis”. Trečiasis faktorius, “gyvūnų baimės”, apėmė įprastų naminių gyvūnų baimes; kitų mažų, dažnai nekenksmingų, gyvūnų baimes ir šliaužiančių, knibždančių gyvūnų, tokių kaip vabzdžiai bei reptilijos, baimes.
Ketvirtasis faktorius buvo “agarofobinės baimės”. Jis apėmė viešų vietų baimes, minios baimę, taip pat uždarų vietų (tokių kaip liftai, tuneliai, teatrai ir bažnyčios) baimę.

Šie keturi faktoriai reprezentuoja žmogaus evoliucijai svarbias situacijas. Pvz., žmonių istorija pilna pavyzdžių, kaip socialiniai konfliktai, kurių nevaldomai daugėjo, sukelia potencialiai mirtiną pavojų, nekalbant apie socialinę grėsmę pralaimėjimo ir pažeminimo aspektais. Taigi nenuostabu, kad kartais bijoma socialinės sąveikos.

Arrindell et al. (1991) išskirti faktoriai atitinka keturis aiškius fobijų tipus: socialinę fobiją, kraujo fobiją, gyvūnų fobiją ir agarofobiją.

Žmonės turi polinkį asocijuoti baimę su situacijomis, kurios kėlė grėsmę jų protėvių išlikimui. Šis polinkis turi būti užkoduotas genuose ir galima tikėtis genetika paremtos variacijos atskirais fobijų atvejais. Tai patvirtina elgesio genetikos duomenys, kurie rodo, jog gyvūnų baimės yra sąveikos tarp genetinio elemento, bendro visoms fobijoms, ir specinių aplinkos poveikių rezultatas. Taigi, nors žmonės paprastai linkę tam tikras baimes įgyti lengvai (pvz., gyvačių baimę), kai kurie žmonės ypač linkę įgyti tokias baimes. Tai, ar išsivysto fobija, ar ne, priklauso nuo aplinkos.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 964 žodžiai iš 3130 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.