Kas tai yra baimė? Emocija kylanti biologiniam ar socialiniam individo gyvavimui pavojingose situacijose, susijusi su tikru ar įsivaizduojamu pavojaus šaltiniu. Nuo skausmo ir kitų kančių, kurias sukelia realus gyvavimui pavojingų veiksnių poveikis, skiriasi tuo, kad atsiranda juos nujaučiant, jų tikintis. Išgyvenimo stiprumas ir specifika priklauso nuo pavojaus pobūdžio ir yra įvairaus diapazono ( baiminimasis, būgštavimas, išgąstis, siaubas ). Būsena, kylanti, kai pavojaus šaltinis yra neaiškus arba nesuprantamas, vadinama nerimu. Perspėja subjektą apie gresiantį pavojų, leidžia sutelkti dėmesį į jo šaltinį, skatina ieškoti būdų pavojui išvengti. Kai išauga iki efekto, ji gali nulemti elgesio stereotipą ( sprukimas, apstulbimas, apsauginė agresija ). Socialinėje žmogaus raidoje reiškiasi kaip viena auklėjimo priemonių, pvz. Būti pasmerktam yra elgesio reguliavimo veiksnys. Kai visuomenėje individą gina teisė ir kiti socialiniai institutai, per didelis žmogaus polinkis bijoti praranda prisitaikymo reikšmę ir tradiciškai vertinamas neigiamai. Susidūrusios reakcijos yra palyginti pastovios ir gali ištikti netgi suvokiant jų beprasmiškumą. Todėl paprastai stengiamasi išugdyti žmogaus sugebėjimą tvardytis, apėmus, o ne apsaugoti žmogų nuo jos. Neadekvačių reakcijų kyla sergant įvairiomis psichinėmis ligomis ( Fobijos ).
Baimė kartais pasireiškia nerimu
Nerimas – tai vienas iš nemaloniausių emocijų. Kartais ją dar vadina baime arba nervingumu. Žodis ,,nerimas’’ apima daugelį sutrikimų, pavyzdžiui, fobijas ( tam tikrų dalykų ar situacijų, pavyzdžiui, aukščio, liftų, vabzdžių, skridimo lėktuvu, baimė ), panikos priepuolis ( stiprus nerimo jutimas, kurio apimtiems žmonėms atrodo, kad tuoj mirs ar išprotės ), potrauminius stresinius sutrikimus ( vis apimantys didžiulės kančios lydimi baisių traumų prisiminimai ), obsesinius – kompulsinius sutrikimus arba įkyrias būsenas ( galvojimas apie tą patį arba tų pačių veiksmų kartojimas ) ir bendrąjį nerimastingumą ( didžiumą laiko juntamų rūpesčių ir nerimo simptomų mišinys ). Žodžiu ,,nerimas’’ taip pat apibūdiname trumpus nervingumo ar baimės laikotarpius, kuriuos išgyvename susidūrę su sunkiais gyvenimo išbandymais.
Dauguma nerimastingų žmonių puikiai pažįsta fizinius nerimo simptomus – tai susierzinimas, įtampa, prakaituoti delnai, galvos svaigimas, kvėpavimo sutrikimas, dažnesnis širdies plakimas, įraudę skruostai. Nerimas tuo panašus į depresiją.
NERIMO POBŪDIS
Fizinės reakcijos Mintys
Prakaituoja delnai Pavojaus pervertinimas
Įsitempia raumenys Nepakankamas sugebėjimo įveikti vertinimas
Greitai plaka širdis Nepakankamas pagalbos įmanomumo vertinimas
Įrausta skruostai Nerimas ir katastrofiškos mintys
Svaigsta galva
Elgesys Nuotaikos
Vengimas su nerimu susijusių situacijų Nervinga
Pasitraukimas, vos tik ima rastis nerimas Irzli
Stengimasis viską padaryti tobulai arba Nerimastinga
mėginimas kontroliuoti įvykius, siekiant Paniška
išvengti pavojaus
BAIMĖS VISUOMENĖ
Bausmėmis paremta visuomenė – baimės visuomenė. Tokioje visuomenėje savigarba ir savęs vertinimas – pagrįsti žinojimu, kad kažką gali pagąsdinti. Kuo daugiau žmones ir kuo stipriau galiu pagąsdinti, tuo geriau jaučiuosi ir tuo labiau save vertinu. Tuo pačiu paremta ir pagarba – žmogus tuo gerbiamesnis , kuo didesnis jo ,, gąsdinimo potencialas‘‘. Pagarba suprantama, kaip paklusimas.
Pats gąsdinimas, žinoma, paremtas galia. Baimės visuomenėje niekas nėra saugus ir galia tampa pagrindine vertybe. Nes valdžia reiškia, kad turiu daugiau jėgos už kitus, jie negali man nieko padaryti, manęs pagąsdinti, o aš galiu bet ką pagąsdinti ir bet ką sunaikinti. Tačiau net ir turėdamas visą valdžią, aš nesu laisvas nuo baimės. Aš bijau prarasti valdžią. Kiti bijo manęs ir jausis saugūs, tik iš manęs atėmę valdžią. Mūsų visų baimė pagrįsta. Ratas įsisuka. Sambūvį apibūdina ,,vištidės principas“: ,,užkapoti šalia tupintį ir apteršti žemiau tupintį‘‘.
Baimės visuomenė atkuria pati save. Baimėje užaugę žmonės baimėje augina savo vaikus. Nes tai vienintelis auklėjimo būdas, kurį jie žino.
Baimės visuomenė yra stipri, nes joje gyventi tam tikra prasme lengviau. Lengviau yra priversti ir paklusti, nei susitarti. Lengviau yra paklusti, nei pasirinkti ir prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimą.
Baimės visuomenė yra stipri, nes baimė yra stiprus jausmas ir stipri motyvuojanti jėga. Baimę visuomenėje nugalėti yra sunku. Tačiau įmanoma ir verta. Nes baimės nugalėjimas yra vienas didžiausių visuomenės potencialų ir vystymosi resursų.
Baimė glaudžiai susijusi su konkurencija. Kuo daugiau baimės, tuo daugiau konkurencijos, kuo stipresnė konkurencija, tuo daugiau baimės. Visa tai gesina bendradarbiavimą. Bendradarbiaujant nenaudojami resursai kovai, vadinasi, daugiau jų galima panaudoti naudos / gerovės / produkto kūrimui. Nesant kovos / grėsmės / baimės sumažėja
stresas, vadinasi, sustiprėja imuninė sistema, pagerėja sveikata ir pailgėja gyvenimas, nes didelė ligų dalis, kurios mūsų laikas nusineša daugiausiai, gyvybių, yra glaudžiai susijusios su stresu ( pvz. vėžys, širdies ligos ). Galiausiai nugalėję baimę, mes gyventume daug geresniame / mielesniame / malonesniame pasaulyje. Pasaulyje, kuriame vertikalią struktūrą pakeistų horizontali struktūra, ribas – bendravimas, konkurenciją – bendradarbiavimas, prievartą – susitarimas, baimę – ramybė.
GALIMOS BAIMĖS PASEKMĖS
1. Panika – tai didžiausio intensyvumo nerimas ar baimė. Panikos priepuolį sudaro tam tikras emocijų ir fizinių siutimų derinys. Dažnai panikos priepuoliai būdingi kūno ar psichinių pojūč2. ių pokyč3. iai, pavyzdžiui, ima greitai plakti širdis, muša prakaitas, darosi sunku kvėpuoti, atsiranda springimą ar dusima primenantys pojūč4. iai, kreč5. ia šaltis, sunku orientuotis.
Nors daugelis žmonių panikos priepuolį išgyvena bent vieną kartą gyvenime, kai kuriems atsiranda panikos sukeltas sutrikimas. Juos dažnai kamuoja panikos priepuoliai. Kiekvieno priepuolio metu jiems atrodo, kad tuoj mirs. Šio panikos sukelto sutrikimo kamuojamų žmonių pagrindinės mintys – tai katastrofiškas ir neteisingas fizinių ar psichinių pojūčių interpretavimas. Pavyzdžiui, greitą širdies plakimą kartais neteisingai interpretuoja kaip širdies priepuolį, trumpai trunkantį orientacijos praradimą – kaip ėjimą iš proto. Neretai pasitaiko, kad panikos sukelto sutrikimo kamuojami žmonės keliauja į ligonines priimamąjį, kur sužino, kad yra sveiki ir kad jiems niekas negresia.
Panikos sukeltu sutrikimu sergantys žmonės pakliūva į u-burtą ratą. Jame fiziniai simptomai, emocijos ir mintys veikia vienas kitą, jų intensyvumas greitai didėja. Pavyzdžiui, jeigu į panikos priepuolius linkusi moteris pastebi, kad širdis ima plakti greičiau negu paprastai, jai į galvą gali ateiti mintis: ,, O gal man širdies priepuolis? ‘‘ Ši mintis sukelia baimę ir nerimą, skatina adrenalino išsiskyrimą. Išsiskyręs adrenalinas savo ruožtu spartina širdies ritmą, o tai įtikina ją, kad prasidėjo širdies priepuolis. Mintys apie fizinius pojūčius gali iš tikrųjų tuos pojūčius suintensyvinti. Katastrofiškos mintys ir dėl to atsirandančios intensyvesnės fizinės bei emocinės reakcijos skatina vengti tokių veiklos rūšių ir situacijų, kuriose anksčiau apimdavo panikos priepuoliai.6. Depresija. Tarp svarbiausių depresijos simptomų paminėtini neviltis ir abejingumas. Žmogus jauč7. iasi tušč8. ias, tarsi suakmenėjęs; jis nepajėgia net liūdėti – nesisieloja netgi tuomet, kai šeimą ištinka nelaimė. Blokuojami ne tik jausmai, bet ir stimulai ( apatija ). Nebelieka iniciatyvos, polėkio ar įkvėpimo, viskas krinta iš rankų, bet koks darbinis nerimas, pasireiškiantis neproduktyviais karštligiškais judesiais, beprasmiu blaškymusi ( nerimu, arba ažituota, depresija ). Intelektas ir sąmonė nesutrikę. Mąstymas neproduktyvus, galvojama tik apie tam tikrus dalykus. Žmogus jauč9. iasi kaltas, niekam tikęs, bijo susirgti, prarasti tai, ką turi, bijo, kad kažkas nepavyks. Kamuoja nuovargis, mieguistumas, slegia krūtinę, gumulas gerklėje, sunki galva, nėra apetito, užkietėja viduriai.