Baimė
5 (100%) 1 vote

Baimė

Kas tai yra baimė? Emocija kylanti biologiniam ar socialiniam individo gyvavimui pavojingose situacijose, susijusi su tikru ar įsivaizduojamu pavojaus šaltiniu. Nuo skausmo ir kitų kančių, kurias sukelia realus gyvavimui pavojingų veiksnių poveikis, skiriasi tuo, kad atsiranda juos nujaučiant, jų tikintis. Išgyvenimo stiprumas ir specifika priklauso nuo pavojaus pobūdžio ir yra įvairaus diapazono ( baiminimasis, būgštavimas, išgąstis, siaubas ). Būsena, kylanti, kai pavojaus šaltinis yra neaiškus arba nesuprantamas, vadinama nerimu. Perspėja subjektą apie gresiantį pavojų, leidžia sutelkti dėmesį į jo šaltinį, skatina ieškoti būdų pavojui išvengti. Kai išauga iki efekto, ji gali nulemti elgesio stereotipą ( sprukimas, apstulbimas, apsauginė agresija ). Socialinėje žmogaus raidoje reiškiasi kaip viena auklėjimo priemonių, pvz. Būti pasmerktam yra elgesio reguliavimo veiksnys. Kai visuomenėje individą gina teisė ir kiti socialiniai institutai, per didelis žmogaus polinkis bijoti praranda prisitaikymo reikšmę ir tradiciškai vertinamas neigiamai. Susidūrusios reakcijos yra palyginti pastovios ir gali ištikti netgi suvokiant jų beprasmiškumą. Todėl paprastai stengiamasi išugdyti žmogaus sugebėjimą tvardytis, apėmus, o ne apsaugoti žmogų nuo jos. Neadekvačių reakcijų kyla sergant įvairiomis psichinėmis ligomis ( Fobijos ).

Baimė kartais pasireiškia nerimu

Nerimas – tai vienas iš nemaloniausių emocijų. Kartais ją dar vadina baime arba nervingumu. Žodis ,,nerimas’’ apima daugelį sutrikimų, pavyzdžiui, fobijas ( tam tikrų dalykų ar situacijų, pavyzdžiui, aukščio, liftų, vabzdžių, skridimo lėktuvu, baimė ), panikos priepuolis ( stiprus nerimo jutimas, kurio apimtiems žmonėms atrodo, kad tuoj mirs ar išprotės ), potrauminius stresinius sutrikimus ( vis apimantys didžiulės kančios lydimi baisių traumų prisiminimai ), obsesinius – kompulsinius sutrikimus arba įkyrias būsenas ( galvojimas apie tą patį arba tų pačių veiksmų kartojimas ) ir bendrąjį nerimastingumą ( didžiumą laiko juntamų rūpesčių ir nerimo simptomų mišinys ). Žodžiu ,,nerimas’’ taip pat apibūdiname trumpus nervingumo ar baimės laikotarpius, kuriuos išgyvename susidūrę su sunkiais gyvenimo išbandymais.

Dauguma nerimastingų žmonių puikiai pažįsta fizinius nerimo simptomus – tai susierzinimas, įtampa, prakaituoti delnai, galvos svaigimas, kvėpavimo sutrikimas, dažnesnis širdies plakimas, įraudę skruostai. Nerimas tuo panašus į depresiją.

NERIMO POBŪDIS

Fizinės reakcijos Mintys

Prakaituoja delnai Pavojaus pervertinimas

Įsitempia raumenys Nepakankamas sugebėjimo įveikti vertinimas

Greitai plaka širdis Nepakankamas pagalbos įmanomumo vertinimas

Įrausta skruostai Nerimas ir katastrofiškos mintys

Svaigsta galva

Elgesys Nuotaikos

Vengimas su nerimu susijusių situacijų Nervinga

Pasitraukimas, vos tik ima rastis nerimas Irzli

Stengimasis viską padaryti tobulai arba Nerimastinga

mėginimas kontroliuoti įvykius, siekiant Paniška

išvengti pavojaus

BAIMĖS VISUOMENĖ

Bausmėmis paremta visuomenė – baimės visuomenė. Tokioje visuomenėje savigarba ir savęs vertinimas – pagrįsti žinojimu, kad kažką gali pagąsdinti. Kuo daugiau žmones ir kuo stipriau galiu pagąsdinti, tuo geriau jaučiuosi ir tuo labiau save vertinu. Tuo pačiu paremta ir pagarba – žmogus tuo gerbiamesnis , kuo didesnis jo ,, gąsdinimo potencialas‘‘. Pagarba suprantama, kaip paklusimas.

Pats gąsdinimas, žinoma, paremtas galia. Baimės visuomenėje niekas nėra saugus ir galia tampa pagrindine vertybe. Nes valdžia reiškia, kad turiu daugiau jėgos už kitus, jie negali man nieko padaryti, manęs pagąsdinti, o aš galiu bet ką pagąsdinti ir bet ką sunaikinti. Tačiau net ir turėdamas visą valdžią, aš nesu laisvas nuo baimės. Aš bijau prarasti valdžią. Kiti bijo manęs ir jausis saugūs, tik iš manęs atėmę valdžią. Mūsų visų baimė pagrįsta. Ratas įsisuka. Sambūvį apibūdina ,,vištidės principas“: ,,užkapoti šalia tupintį ir apteršti žemiau tupintį‘‘.

Baimės visuomenė atkuria pati save. Baimėje užaugę žmonės baimėje augina savo vaikus. Nes tai vienintelis auklėjimo būdas, kurį jie žino.

Baimės visuomenė yra stipri, nes joje gyventi tam tikra prasme lengviau. Lengviau yra priversti ir paklusti, nei susitarti. Lengviau yra paklusti, nei pasirinkti ir prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimą.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 659 žodžiai iš 2114 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.