Baimes
5 (100%) 1 vote

Baimes

Įžanga

Nėra žmogaus, kurio gyvenimas nusitiestų kaip rami upė, kurioj nesujuda nė viena bangelė. Nėra žemės kampo, kur būtų galima ramiai pūsti lengvutį pienės pūką ir gyventi žaismu: virš jo galvos atsiranda grasinantis paukštis, pasirengiąs sudrumsti tylą ir pažadinti tikroviniam gyvenimui, kur nerimas nustelbia žaismą.

Visados žmogui reikėjo būti savo gyvenimo gairių ieškotoju bei nerimti, bet gal niekad jam neteko to nerimo pergyventi taip niūriai, kaip dabar. Pagrindinių gyvenimo gairių ieškojimas žmogui yra natūralus dalykas, bet mūsų laikais jis yra tapęs blaškymusi labai dideliame idėjų plote. Čia tik daug stočių, pranašų, sistemų – ištisi tinklai, kurie nepaprastai apsunkina ieškojimą ir ne vieną varo į nusiminimą bei kurį nors radikalų posūkį arba visišką abejingumą. Tuo būdu ne kartą likiminis išsipildymas yra sukliudomas, o žmogus patenka ant seklumos ir čia sunyksta.

Asmenybės problema mūsų laikais darosi vis aštresnė. Išsivystęs kapitalizmas sunaikino žmogiškosios asmenybės vertę. Visa kapitalistė santvarka – darbas, pelnas, kapitalas, ūkinė sistema yra valdoma neasmeninio principo. Asmuo, kaip toks, žmogus kaip asmenybė kapitalizmui neturi reikšmės. Viskas čia yra paremta ekonominių gėrybių mase. Šitas perkeitimas eina nepalankia asmenybei kryptimi.


Susvetimėjimas ir nužmogėjimas,

Vienos iš didžiausių naujausiais laikais laikomų būties problemų – asmenybės problemos, taip pat visuomenės santykio, laisvės ir atsakomybės problemos, kurias padiktavo pati epocha, kai žmonių veikla ir jų santykiai atsisuko prieš pačius žmones. Šiuolaikinis žmogus – tai susvetimėjusio subjekto susvetimėjęs buvimas susvetimėjusiame pasaulyje. Bet egzistencialistinės problemos pasirodė užšifruotos labai painiuose išvedžiojimuose, o šifro raktas pamestas amžinybėje. Viskas absurdiška šiame pasaulyje, absurdiška ir didžiausioji vertybė – laisvė, nes žmogus esąs ,,pasmerktas laisvei“, ir jeigu jis asmenybė – laisvė jam našta. Visuotinio absurdo akivaizdoje žmogus gal tik ekstazėje susitinka su pačiu savimi, atranda (neretai praranda) save. Nesvarbu, kas sukelia tą ekstazę – bendravimas su kitais panašiais žmonėmis, maištas, muzika (ar ,,muzikinis“ triukšmas), kūrybinės energijos prasiveržimas, pasiaukojimas, pagaliau narkomanija.

Pabrėžiant dabartinių laikų modernumą, jo plitimas bei poveikis yra stulbinantis. Be akivaizdžios naudos bei teikiamų patogumų žmogus susiduria su stipriais probleminiais iššūkiais žmogiškumui. O informacinių technologijų atneštas galimybių perteklius įgalina plėtoti savotišką atsvarą – negalimybių filosofiją. Tarkime, paprastų piliečių raštingumas dėl spartaus technologijų vystymosi ir jų sudėtingėjamo dydžio gali tik silpnėti. Labai galimas daiktas, ateityje vadinamųjų ,,kvailių“ tik daugės – vis daugiau žmonių bus pajėgūs arba norės operuoti tik dviem mygtukais: įjungta, išjungta. Ne paslaptis ir tai, jog naujas galimybes teikiančiame internete sau prieglobstį randa įvairūs socialiniai parazitai. Narkotikų, sekso ar ginklų prekybos mafija, tarptautiniai teroristai, visų rūšių sektantai gali laisvai susirašinėti, keistis skubiais informaciniais pranešimais, pagaliau – reklamuoti save ir savo veiklą internetinėse svetainėse. Visa tai tiesiogiai arba netiesiogiai tik blogina paprastų piliečių savijautą.

Asmens lygmenyje turime konstatuoti, jog internetinėje kultūroje vis labiau yra pažeidžiama klasikinė, asmens savivokai būtina Aš ir ne-Aš priešprieša. Internauto objektyvumas ima skirtis nuo praėjusiuose amžiuose asmeniui priskiriamo subjektyvumo. Sakoma, jog internauto protavimas, jei jis ir vyksta, vis daugiau panašėja į protavimą be kritiniam subjektui būdingo subjektiškumo. Skaitmeninis žmogus – tinklažmogis tokiu būdu praranda dalį egzistencinės savasties teritorijos. O tai jį daro žmogumi be mažiausio šanso įgyti nors mažiausią (savarankiško) mąstymo patirtį.

Iš tikrųjų žmonės yra iš prigimties savanaudžiai, tačiau daugelis nepritartų tokiam vienapusiškam vertinimui, nes kaip tada paaiškinti pasiaukojimą, pareigą, nesavanaudišką meilę?

Dėka to magiško pasaulinio tinklo ir žiniasklaidos informacinėje eroje esam palikti patys sau, turim neribotas galimybes veikti vartoti įvairias galimybes. Prieš savo pačių valią daug kur esam priešpastatomi tarsi visų bendroms galimybėms ir norams. Plačiai reklamuojamų, visaip peršamų galimybių bei norų esama tiek daug, kad nuo jų svaigsta galva, jos darosi nebeaprėpiamos. Laisvai sužinome, kad galima padaryti tokią ir tokią karjerą, uždirbti tiek ir tiek pinigų, už juos įsigyti tai ir tai, nuvykti ten ir ten, patirti tai ir tai, pasimylėti taip ir anaip ir t.t., ir t.t. savo dažnu švytavimu tai šen tai ten tos galimybės pretenduoja taip visuotinėmis, visiems prieinamomis.

Tai veikia pražūtingai mažiausiai dvejopai: 1) Žmogus nebežino savo norų; 2) Yra linkęs save atmesti ar net sunaikinti, kai nepavyksta pasinaudoti tomis išreklamuotomis visuotinėmis šių dienų galimybėmis bei privalumais. Pavyzdžiui, kai neturiu ir negaliu įsigyti prabangaus automobilio, naujausio kompiuterio ir t.t., pasijunti kažkoks
nevykęs, ne toks kaip visi – tie, kurie sumaniai naudojasi tomis bendromis, regis, visiems skirtomis gėrybėmis. Dėl to nemaža dalis žmonių, ypač jaunų, susikuria per didelius lūkesčius tikrovės atžvilgiu bei tuo pačiu ima kelti per didelius reikalavimus sau, kas gali veikti net pražūtingai. O lengvai pasigaudamas aplinkoje esančius norus ar vijas, panašu, kad nebetenka progos sužinoti savo tikrųjų norų. Nors mano: noriu to, man reikia to arba ano, bet šitai nebūtina yra tai, ko jam iš tiesų reikia, ko širdies gilumoje aš, vienintelis ir nepakartojamas, noriu.

Perteklius ir jo atidavimas

Jau kuris laikas Vakarietiškoje kultūroje dėl naujausių technologijų, ištobulintų komunikacijų, medicinos pasiekimų, technikos poveikio turime tikrą galimybių perteklių. Jį dar paspartino, galima sakyti naują impulsą jo raidai suteikė informacinių technologijų bumas, naujoji globalizacija. Visa tai paskatina pačius kurioziškiausius veiksmus bei reginius. Žmogui technologinių priemonių dėka atsiranda progų, tarkime savitai realizuoti savo laisvę ir taip pabandyti suteikti prasmę savo gyvenimui. Nebeužtenka kaip kadaise protesto vardan užsiauginti ilgus plaukus, keistai apsirengti arba visiškai išsirengti, ir t.t. Naujos technologijos teikia naujų galimybių! Todėl ir pramogauti bei save realizuoti reikia naujai.

Tipiška informacinių laikų pramoga – atrakcija yra vadinamieji realybės šou. Siekdamos išgarsėti, išbandyti naujus pojūčius, uždirbti krūvą pinigų ar papraščiausiai pasimėgauti savimi gyvenimu, žmogiškas esybės ryžtasi tam tikrai pramogai – eksperimentui. Kelioms dienom, savaitėms ar mėnesiams šie asmenys savanoriškai užsidaro name, kambaryje ar kurioje nors kitoje ribotoje aplinkoje kurioje galima nuolat stebėti kompiuterio arba televizoriaus ekrane. Informacinės technologijos įgalina šį vyksmą: minia žiūrovų nepertraukiamai stebi nepertraukiamą kitų žmonių gyvenimą uždaroje erdvėje. Bemaž kiekviename svarbesniame tos erdvės kampe įmontavus stebėjimo kameras bet koks krustelėjimas regimas iš visų pusių. Padarytas reginys prikausto milijonus žiūrovų, peržengia nacionalines bei žemynines ribas ir tampa kone kasdieniu žiūrinčiojo poreikiu. Gaudami daug dėmesio, pripažinimo dozę, baigę žaidimą jie gali susilaukti komercinių pasiūlymų su pasisekimu parduoti iki tol niekam nereikalingas savo dainas, gaminius, drabužius, kitas prekes ir paslaugas. O žiūrovai? Savo gyvenimą jie laiko nevertu dėmesio, kad praleidžia begalę laiko stebėdami kitų gyvenimo akimirkas? Panašiai su užsidegimu stebimos ir televizinės muilo operos, asmeninio žvaigždžių gyvenimo pristatymai, robinzoniški žaidimai, taip toliau. Tiesa, tūlas žiūrovas, galėtų pasiguosti nebent tuo, kada realybes šou jis ne ik pasyviai stebi: jam būna suteikiam teisė balsuoti, rinkti geriausią, patraukliausią arba priešingai, pasmerkti labiausiai nevykusį, bandyti nuspėti tolimesnius įvykius ir pan. O tai jau gali įgyti ir sėkmingu spėjimu pagrystą piniginę išraišką. Be to, suprantama, jog gali atrasti ir grynai sportinis interesas. Bet visgi: kaip mano asmeninis gyvenimas – ar jis toks mažareikšmis?

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1280 žodžiai iš 4211 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.