Bajorė ir viendienė jų auginimas priežiūros darbai ir pritaikymas
5 (100%) 1 vote

Bajorė ir viendienė jų auginimas priežiūros darbai ir pritaikymas

11

BAJORĖ

(Centaurea L.)

Astrinių (Asteraceae) šeimos daugiamečiai, rečiau vienmečiai ar dvimečiai žoliniai augalai. Gentyje apie 500 rūšių, paplitusių Europoje ir Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Afrikoje. Lietuvoje natūraliai auga 6 rūšys, dekoratyvi tik vienmetė rugiagėlė.

Lotyniškai ,,Centaurea”, graikiškai ,,Kentaurion” – augalų vardai, minimi dar Hipokrato raštuose.

Kalninė bajorė

(Centaurea montana L.)

Kilusi iš Vakarų Europos kalnų, Mažosios Azijos, kur auga kalkinguose šlaituose, kalnų pievose. Žinoma nuo XVI a.

Daugiametis su šliaužiančiu horizontaliu šakniastiebių augalas. Stiebai statūs arba kylantis, paprasti, kartais viršūnėje šiek tiek šakoti. Lapai pražanginiai, sveiki, pamatiniai – kotuoti, stiebiniai – bekočiai. Lapai ir stiebai apaugę minkštais plaukeliais. Žiedai – iki 7,5 cm skersmens graižuose, kurie dažniausiai pavieniai. Liežuviški žiedai mėlyni ar žydri (sodinių formų – balti, violetiniai, rožiniai), vamzdiški – violetiniai arba tamsiai mėlyni. Žydi birželio mėnesį 30-35 dienas. Kartais pakartotinai pražysta rudenį, ypač nupjauti sužydėję žiedai su stiebais. Sėklas subrandina. Galima savisėja. Žiemoje nedengta.

Puošnioji bajorė

(Centaurea pulcherrima Willd)

Kilusi iš Dagestano, Kaukazo, Armėnijos, Mažosios Azijos, kur auga alpinėse ir subalpinėse kalnų pievose. Kultivuojama nuo 1816 m.

Šakniastiebinis 60 –100 cm aukščio augalas, mažai šakotu stiebu. Apatiniai lapai kotuoti, plunksniški, viršutinė pusė pilkai žalia, apatinė – pilka.

Liežuviški žiedai rausvai violetiniai ( purpuriškai violetiniai) apie 6 cm skersmens graižuose. Žydi birželio – liepos mėnesį apie 30-40 dienų. Rudenį žydi pakartotinai, tačiau negausiai. Sėklas subrandina. Žiemoja nepridengta.

Šviesioji bajorė

(Centaurea dealbata Willd.)

Kilusi iš Kaukazo ir Irano kalnų. Auga subalpinėse pievose. Sukultūrinta nuo 1804 m.

Daugiametis tiesiais, mažai šakotais stiebais augalas, užaugantis iki 60 –80 cm. Pamatiniai lapai kotuoti, neporiškai plunksniškai skaldyti . stiebiniai lapai pražanginiai, sveiki, bekočiai. Abi lapų pusės apaugusios pilkais plaukeliais. Liežuviški žiedai rožiniai arba alyviniai, iki 6 cm skersmens, graižuose. Žydėti pradeda birželio viduryje ir žydi 25-30 dienų. Plinta šakniastiebiais. Subrandina sėklas. Žiemoja nepridengta.

Šviesamėgiai augalai. Auga įvairiose dirvose, tačiau labiau tinka sukultūrinta priesmėlio arba lengvo priemolio dirva, kurioje bajorės lengviau plinta šakniastiebiais.

Nepersodintos auga 8 – 10 metų. Vasaros antroje pusėje lapai apdžiūsta, stiebai išvirsta (kalninių), todėl juos galima nukirpti, o išaugę nauji ūgliai gali sužydėti pakartotinai. Išaugę nauji lapai žiemoja. Bajorės dauginamos sėklomis, auginiais ir dalijant kerą.

Sėklos sėjamos iš rudens arba į dėžutes pavasarį. 80 – 100 sėklų sveria 1 g, 1 tūkst. daigų išauginti reikia 20 – 25 g sėklų. Sėklomis lengviau veisiama kalninė bajorė. Ją galima dauginti ir auginiais, kurie (7 – 9 cm ilgio) gegužės – rugpjūčio mėn. Pjaunami nuo ūglių viršūnių. Inspektuose įsišaknija apie 70. Puošnioji ir šviesioji bajorės lengvai dauginamos šakniastiebinėmis atžalomis. Jos atskiriamos nuo motininio augalo ir sodinamos su šakniastiebio dalimi į nuolatinę vietą. Visų bajorių kerai dalijami anksti pavasarį. Sodinama 25 –40 cm atstumais.

Bajorės tinka lysvaitėms, grupėms su kitomis daugiametėmis gėlėmis, sodinamos alpinariumuose. Žiedynai skinami, tačiau vandenyje laikosi tik 3 – 4 dienas.

VIENDIENĖ

(Hemerocallis L.)

Lelijinių (Liliaceae) šeimos daugiamečiai šakniastiebiniai augalai sus sustorėjusiomis šaknimis. Gentyje apie 20 rūšių, paplitusių Vidurio Europoje ir Azijoje. Natūralios augimvietės labai įvairios – tai drėgnos pelkingos vietos, upių slėniai, sausi laukai ir miškų proskynos, krūmokšnių sąžalynai ir kalnai.

Graikiškai ,,hemera” – diena, ,,kallas” – grožis. Augalo žiedas žydi tik vieną dieną.

Rusvoji viendienė

(Hemerocallis fulva L.)

Kilmė neaiški, manoma, kad tai sulaukėjusi sodinė forma, išplitusi Rytų ir Vakarų Užkaukazėje, Vidurio Europoje, Irane, Kinijoje, Japonijoje, Šiaurės Amerikoje. Europoje žinoma iki 1567 m. Lietuvoje auginama seniai, ypač kaimo darželiuose ir kapinėse.

Šakniastiebis šliaužiantis. Užauga iki 100 – 120 cm aukščio. Lapai – iki 100 cm ilgio, 3,0 – 3,5 cm pločio, šviesiai žali, siaurai linijiški, aštriais galais. Antroje vasaros pusėje lapai dažnai nulinksta maždaug per vidurį. Žiedynkočiai viršutinėje dalyje šakoti, su 6 – 12 žiedų ant tvirtų žiedkočių. Žiedai – iki 10 cm skersmens, bekvapiai, rausvai oranžinės spalvos. Žydi liepos – rugpjūčio mėn. 20 – 25 dienas. Vienas žiedas žydi tik vieną dieną. Neapdulkintos viendienės sėklų neužmezga.

Sodybose auga pilnavidurė sodinė forma Hemerocallis fulva ‘plena’.

Citrininė viendienė

( Hemerocalliūs citrina Baroni)

Kilusi iš Kinijos. Europoje kultivuojama nuo 1902 m.

Užauga iki 90 cm aukščio. Lapai – 2 – 3 cm pločio, 80 – 90 cm ilgio. Žiedai šviesiai

geltoni, 10 – 12 cm skersmens, sutelkti stiebo viršūnėje po 5 – 8 . žydėti pradeda liepos mėnesį

ir žydi 35 dienas. Dera. Žiemai nedengiama.

Geltonoji viendienė

( Hemerocallis lilio-asphodelus L.)

Paplitusi Vakarų ir Rytų Sibire, Tolimuosiuose Rytuose, Kinijoje, Korėjoje. Europoje kultivuojama nuo 1567 m. pasitaiko sulaukėjusių. Auga užliejamose, rečiau sausuose laukuose, upių slėniuose ir pakrantėse, miškų, kur vyrauja pušys ir beržai, pakraščiuose.

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 808 žodžiai iš 1542 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.