Baldų pramonė Lietuvoje jos vystymosi perspektyvos
5 (100%) 1 vote

Baldų pramonė Lietuvoje jos vystymosi perspektyvos

ĮŽANGABaldų gamybos pramonė išsivystė iš stalystės amato. Šio amato patirtis ir tradicijos Lietuvoje labai senos. Žinoma, kad jau 1579 m. gegužės 30 d. Vilniaus amatininkai gavo Karaliaus Stepono Batoro privilegiją steigti stalių cechą. Cecho statutuose buvo rašoma, kad jo nariams leidžiama gaminti įvairius stalus, spintas, kėdes, langų rėmus ir kitus stalių gaminius ir pardavinėti juos Vilniaus turguje. Tikraisiais cecho nariais galėjo būti tik stalystės meno meistrai. Vilniaus stalių ceche XVIII a. dirbo daug iš užsienio atvykusių meistrų. Ilgainiui Vilnius tapo stambiu stalystės centru. 1893 m. čia jau dirbo 220 meistrų, 136 pameistriai ir 270 mokinių. Kituose Lietuvos miestuose tokie cechai atsirado vėliau. Pirmasis stalių cechas Kaune įsteigtas 1672 m. lapkričio 3 d., Klaipėdoje – 1752 m. liepos 25 d. Kita labai reikšminga Lietuvos baldų pramonės raidos data yra 1879 m., kai Kauno Fredos priemiestyje buvo įsteigta pirmoji pramoninės baldų gamybos įmonė “Elena“. Jau 1882 m. ši įmonė turėjo 200 darbininkų, modernius Amerikoje įsigytus įrengimus ir gamino kėdes bei kitus baldus daugeliui Rusijos geležinkelio stočių. Deja, „Elenos“ fabrikas baldus gamino neilgai – nesugebėjo atlaikyti konkurencijos, ir ėmė dirbti kaip lentpjūvystės įmonė. Šios įmonės veiklos tradicijas dabar tęsia jau naujos kartos, daug kartų modernizuotas “Fredos“ fabrikas. Dabar tai didžiausią istorinę patirtį turinti Lietuvos baldų gamybos įmonė. Nepriklausomoje Lietuvoje (1918-1940 m.) baldus gamino tik amatininkai, didesnių pramoninių įmonių visai nebuvo, jos pradėtos steigti tik sovietmečiu pirmojo ūkio suvalstybinimo metu (1941 m.).

Baldų pramonė labai intensyviai buvo vystoma 1960-1990 m., prasidėjus pramoninei gyvenamųjų namų statybai ir atsiradus labai didelei buitinių baldų paklausai. Tada pastatytos kelios didelės naujos įmonės, parengta daug aukščiausios kvalifikacijos specialistų (inžinierių, dizainerių). Šioje pramonės šakoje buvo per 16 tūkst. dirbančiųjų, o didžioji pagaminamos produkcijos dalis išvežama į tuometinę Tarybų Sąjungą. Be buitinės paskirties baldų, Lietuvos baldų gamybos įmonės daug metų gamino stalus siuvimo mašinoms, medinius televizorių, magnetolų ir šaldytuvų korpusus, baldus ne tik Lietuvos, bet ir Maskvos bei kitų didžiųjų Rusijos miestų teatrams, koncertų salėms, prestižiniams viešbučiams. Per palyginti trumpą laiką įgyta patirtis vėliau, jau 1963 m., leido pradėti baldų eksportą į Skandinaviją, Vakarų Europą ir net Afrikos šalis.

Nežymus gamybos nuosmukis šioje pramonės šakoje buvo tik 1993-1996 m. Tada ypač akivaizdžiai pasireiškė kai kurių anksčiau buvusių valstybinių įmonių nesėkmingo privatizavimo pasekmės. Buvo prarasti ir produkcijos pardavimo ryšiai su tuometinės Tarybų Sąjungos respublikomis. Šios dvi priežastys vienodai reikšmingos beveik visoms pramonės šakoms, tačiau skirtingai jas paveikė. Medienos produkciją (pjautinę medieną, fanerą, plokštes, baldus ir kt.) gaminanti pramonė nukentėjo mažiau ir atsigavo greičiau, negu metalo, chemijos ir kitos pramonės šakos. Griūnant senajai sistemai, ėmė steigtis naujos mažos personalinės įmonės, akcinės bendrovės.

Dabar visos baldų gamybos įmonės jau yra privačios, dauguma jų pastaraisiais metais labai sėkmingai didino gamybą, buvo modernizuotos.

LIETUVOS BALDŲ PRAMONĖ

Baldų gamyba yra savarankiška pramonės šaka, tačiau ji labai susijusi su kitą medienos produkciją (lentas, fanerą, plokštes) gaminančių įmonių veikla. Neretai visos šios gamybos rūšys būna apjungtos vienoje įmonėje. Baldus dabar gamina ne tik specializuotos šios pramonės, bet ir lentpjūvystės, plokščių ir taros ar statybinių stalių gaminių gamybos įmonės. Dauguma dabartinių didžiausių specializuotų baldų gamybos įmonių („Vilniaus baldai“, „Šilutės baldai“, „Kauno baldai“ ir kt.) yra išaugusios iš anksčiau čia buvusių lentpjūvių. Baldų dalis visoje medienos produkcijos gamyboje dabar yra didžiausia ir sudaro 32 %. Būtina priminti, kad ši dalis pastaruoju metu jau šiek tiek mažėja (1999 m. buvo 34,3 %), o didėja pjautinės medienos, plokščių, medinės taros gamyba.

Baldų pramonė šiandien

Lietuvos baldų pramonė dabar yra viena iš sėkmingiausiai dirbančių ir neabejotinai perspektyvių Lietuvos pramonės šakų. Taip galima teigti, matant šios pramonės pastarųjų metų veiklos rezultatus. Auga įmonių ir dirbančiųjų skaičius, didėja gaminamos ir eksportuojamos produkcijos kiekis. Šis procesas tapo ypač dinamiškas, kai daugumos didžiųjų baldų gamybos įmonių prekybos partneriu tapo Švedijos didmeninės baldų prekybos firma „IKEA“.

Naujų baldų rinkų Vakarų Europoje atradimas tapo pačiu reikšmingiausiu baldų gamybos atsigavimo ir tolimesnio jos vystymo Lietuvoje veiksniu. Produkcijos pardavimai baldų pramonėje ėmė labai didėti nuo 1997 m. ir dabar to didėjimo tempai yra spartesni negu kitose pramonės šakose. Antai 2002 m., lyginant su 2001 m., visos pramonės pardavimai išaugo 7,5 %, baldų – 30,3 %, popieriaus
– 31,3 %, kitos medienos produkcijos – 22,7 % (1 lentelė).

Parduotos produkcijos pokyčiai, lyginant su ankstesniais metais, %

1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

Visa Lietuvos pramonė 1,3 0,7 7,0 -9,9 7,0 16,9 7,5

Iš jos:

Medienos

11,6

5,1

12,4

4,7

24,1

28,7

22,7

Popieriaus -4,2 -7,3 -4,9 -7,9 19,6 12,0 31,3

Baldų -2,4 7,8 11,8 2,9 24,2 19,3 30,3

Baldų gamintojų Lietuvoje dabar yra keletą kartų daugiau negu specializuotų šios šakos įmonių. Reklaminėse interneto svetainėse nuolat reklamuojasi per 700 baldų gamintojų ir pardavėjų, tačiau Statistikos departamentui už savo pramoninę veiklą atsiskaito mažiau negu 200 akcinių bendrovių ir didesniųjų personalinių įmonių, kuriose dabar užimta apie 13 tūkst. dirbančiųjų (2 lentelė). Manoma, kad mažos ir už savo veiklą neatsiskaitančios personalinės įmonės ir patentininkai sudaro dar apie 5 tūkst. dirbančiųjų ir kasmet pagamina baldų ne mažiau kaip už 40 mln. Lt. Baldų gamyboje dar dalyvauja nemažai medienos, metalo, plastmasių pramonės įmonių, kurios gamina atskiras baldų dalis (komponentus).

Lietuvos baldų pramonė (Statistikos departamentui atsikaičiusiųjų įmonių informacija)

Metai Žmonių skaičius Dirbančiųjų skaičius Parduota produkcijos, mln. Lt Metinis darbo našumas, tūkst. Lt Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, Lt Produkcijos eksportas, mln. Lt Eksportuotos produkcijos dalis,%

1996 125 9763 311,4 31,9 n.d. 144,0 46,2

1997 134 9922 349,4 35,7 699 157,8 45,2

1998 136 9233 405,3 43,0 811 174,7 43,1

1999 156 9169 405,1 44,2 886 210,9 52,1

2000 161 10163 492,5 55,6 898 320,4 65,1

2001 190 12014 610,0 60,0 887 412,4 67,6

2002 n.d. n.d. 793,0 n.d n.d n.d. n.d.

Nors dabar didesnę baldų produkcijos dalį (apie 70 %) pagamina įmonės, turinčios daugiau kaip 100 dirbančiųjų, tačiau jų vaidmuo gamyboje pastaraisiais metais nebedidėja. Aktyvesnės yra mažosios įmonės, kurių skaičius sparčiai auga. Antai įmonių, turinčių 10 – 50 dirbančiųjų, parduotos produkcijos dalis 1997-2001 m. išaugo nuo 12,4 % iki 17,7 %. Dėl spartesnio mažųjų įmonių skaičiaus didėjimo, lyginant su ankstesniais metais, yra labai sumažėjęs vienai įmonei tenkantis vidutinis dirbančiųjų skaičius. 1990 m. jų teko 700, o 2001 m. jau tik 63. Tai nėra problema. Normaliam rinkos funkcionavimui reikalingos įvairių dydžių įmonės, visos jos gali rasti savo vietą, sėkmingai funkcionuoti. Bėda tik ta, kad, trūkstant patirties, mažosios įmonės imasi joms nebūdingos veiklos, neretai kopijuoja didžiųjų įmonių produkcijos modelius bei juos siūlo eksportui. Ateityje mažosios įmonės tikriausiai turėtų gaminti labiau originalią “saloninę” produkciją, dirbti vietinei rinkai, pirmiausia – pagal individualius gyventojų užsakymus.

Lietuvos baldų pramonę vidaus ir užsienio prekyboje dabar reprezentuoja 15 didžiausių įmonių. Tai geriausiai įrengtos ir jau pakankamą gamybos ir eksporto patirtį turinčios kompanijos. Kai kurios iš jų minėjo 100 metų veiklos jubiliejų, o keturios įsteigtos tik praėjusiame dešimtmetyje. Šios įmonės 2002 m. pardavė 59 % šakos dirbančiųjų.Lietuvoje pagamintų baldų ir turėjo 50

Didžiausios baldų gamybos įmonės

Įmonė (steigimo metai) Specializacija – baldų rūšys Parduota produkcijos, mln. Lt Dirbančiųjų skaičius Eksporto dalis, % Metinis darbo našumas, tūkst. Lt Vidutinis mėnesio darbo užmokestis, Lt

1.“Vilniaus baldų kombinatas“(1883) svetainės, miegamųjų,biuro 81,3 863 96 94,2 1038

2. „Klaipėdos baldai“ (1954) miegamųjų, biuro 75,1 627 87 119,8 1701

3. „Šilutės baldai“(1890) stalai, komodos, virtuvės 57,7 883 94 65,3 1372

4. „Venta“ (1934) kėdės, stalai 44,5 848 97 52,5 1164

5. „Kauno baldai“ (1922) minkšti baldai 36,5 560 73 65,2 n.d.

6. „Narbutas ir Ko“ (1991) biuro, virtuvės 35,2 276 57 127,5 n.d.

7. „Freda“ (1879) biuro, miegamųjų 28,5 356 95 80,1 857

8. „Karigė“ (1874) stalai, spintos 19,9 368 92 54,1 1135

9. „Dalios baldai“ (1991) miegamųjų, virtuvės 18,6 162 18 114,8 1870

10. „Baldai Jums“ (1994) miegamųjų, vaikų 17,9 303 93 59,1 1150

11. “Vokė III“ (1991) virtuvės, biuro 12,5 173 22 72,3 1345

12. „Akmena“ (1957) Vaikų 10,8 356 98 30,3 726

13.“Baldenis“ (1991) kėdės, stalai 9,9 198 94 50,0 976

14. „Aukmergės baldai“ (1954) stalai, komodos 9,8 140 98 70,0 857

15. „Klaipėdos mediena“ (1898) Korpusiniai 9,6 n.d. 100 n.d. 1304

Iš viso šių 15įmonių: 465,6 6113

Dauguma didžiųjų įmonių (12 iš 15) eksportuoja daugiau negu tris ketvirtadalius savo produkcijos. 10 senųjų išlikusių ir sėkmingai toliau dirbančių įmonių 2002 m. pagamino 42 % visos baldų produkcijos. Didžiausia iš jų – „Vilniaus baldų kombinatas“ – šiais metais mini jau 120 metų veiklos jubiliejų. Kitos penkios sąrašo įmonės yra palyginti jaunos ir kartu jau turinčios nemažą gamybinės veiklos patirtį, kelios iš jų („Narbutas ir Ko“, „Dalios baldai“, „Vokė-III“) ypač sėkmingai dirba vietinėje rinkoje, turi savo parduotuves. Klaipėdos mediena prie jaunų priskirtina, nes, anksčiau gaminusi tik fanerą ir plokštes, baldų gamybą pradėjo 2002 m. Pažymėtina ir tai, kad visos didžiųjų sąrašo įmonės yra nacionalinės – lietuviško kapitalo.

Pagal dirbančiųjų skaičių
stambiomis būtų galima vadinti įmones, turinčias 250 ir daugiau darbuotojų. Tokių įmonių baldų pramonėje dabar yra 14. Vertinant pagal parduodamos produkcijos kiekį ir atsižvelgiant į kitų šalių patirtį, Lietuvos baldų gamybos įmonės dar nėra didelės. Tikimasi, kad tik penkios iš jų artimiausiais metais gamins daugiau kaip už 100 mln. Lt produkcijos kiekviena.

Baldų eksportas

Lietuva kasmet tampa vis reikšmingesniu baldų eksportuotoju. 2002 m. eksportuota baldų ir jų komponentų iš viso už 829 mln. Lt. Medienos produkcijos eksporto struktūroje tai sudarė 37,7 % ir ši dalis kasmet pastebimai didėjo. 1996 m. ji siekė tik 16,7 %. Baldų eksportas dabar ypatingas tuo, kad vis daugiau Lietuvoje pagamintų baldų jau patenka į tas šalis, kurios pačios turi išvystytą baldų pramonę, ypač – senas ir kiekvienai šaliai būdingas baldų dizaino tradicijas. Didėja baldų eksportas į JAV ir kitas tolimas šalis. Tokia didelė geografinė eksporto įvairovė atsirado po to, kai jį pradėjo organizuoti žinomos didmeninės prekybos firmos. Šį faktą reikėtų vertinti kaip ypač reikšmingą Lietuvos baldų pramonės pripažinimą, kad ji jau gali dirbti globalizuotose prekybinėse sistemose. Baldų eksporte dalyvauja ne tik pačius baldus, bet ir jų komponentus (detales ir pusfabrikačius) gaminančios įmonės. Visame baldų eksporte jų komponentai jau sudaro daugiau negu penktadalį.

Labai ženkliai didėja ir baldų eksporto koncentravimasis stambiųjų įmonių rankose. Nors eksporte dalyvauja daug įmonių, tačiau dešimčiai didžiausių tenka pusė viso eksporto, jos taip pat sparčiausiai didina pardavimus.

Didžiausi baldų eksportuotojai, mln. Lt

2000 2001 2002

1. „Vilniaus baldų kombinatas“ 58,1 57,5 78,4

2. „Klaipėdos baldai“ 45,6 49,0 65,7

3. „Šilutės baldai“ 31,1 47,5 55,6

4. „Venta“ 19,1 26,0 43,2

5. „Freda“ 2,0 7,0 27,0

6. „Kauno baldai“ 12,9 16,0 26,7

7. „Narbutas ir Ko“ 14,1 19,2 20,2

8. „Karigė“ 8,3 12,6 18,3

9. „Baldai Jums“ 14,5 11,6 16,7

10. „Akmena“ 8,4 8,7 10,6

Iš viso šių 10 įmonių 214,1 255,1 362,4

Sprendžiant iš ūkinės situacijos, kuri dabar yra Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Skandinavijos šalyse, Lietuvos baldų eksportas artimiausiais metais dar gali didėti, vis daugiau išstumdamas iš tų šalių rinkų ne tiek kitus eksportuotojus, kiek vietinius gamintojus. Taip teigti leidžia mūsų įmonių gamybos išlaidų konkurencingumas, pirmiausia dėl mažesnių darbo kaštų. Dabar pats laikas šį faktą visiškai panaudoti siekiant kuo geriau įsitvirtinti užsienio šalių rinkose ir ne bet kur, o šalyse, kuriose baldų perkama ir sunaudojama daugiausia.

Baldų ir jų komponentų eksporto geografija, mln. Lt

Importuotojai 1999 2000 2001 2002

Vokietija 123,1 160,8 157,2 164,4

Švedija 43,3 73,3 91,7 143,0

Jungtinė Karalystė 9,1 42,0 80,7 103,6

Prancūzija 78,4 91,1 75,1 83,9

Danija 36,7 48,5 63,1 81,8

JAV 3,5 13,0 21,7 40,6

Norvegija 5,6 13,1 24,0 35,4

Latvija 23,7 25,1 30,5 33,0

Nyderlandai 2,4 11,0 28,1 17,0

Kitos šalys 56,1 33,6 67,6 126,1

IŠ VISO: 381,9 482,2 639,7 828,8

Perspektyvos

Neabejotina, kad baldų gamyba Lietuvoje artimiausias metais dar didės, tačiau, matyt, mažesniais tempais, negu tai vyko per penkerius pastaruosius metus. Gamybos augimą skatins ne tiek turimi ir toliau vystomi pajėgumai, kiek eksportinė šios produkcijos paklausa. Vietinė baldų rinka, nežymus jos augimas, didesnės reikšmės gamybos augimui tikrai neturės.

Didelis gamybos ir eksporto augimo garantas dar keletą metų bus palyginti mažesnės, negu Skandinavijoje ir Vakarų Europoje, gamybos išlaidos. Tikėtina, kad per laikotarpį, kol gamybos išlaidos susilygins, dėl įgyjamos didesnės gamybos ir eksporto patirties išaugs patikimiau motyvuotas Lietuvos įmonių produkcijos konkurencingumas (įdomus dizainas, geresnė kokybė, patikima logistika ir kt.).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1932 žodžiai iš 6275 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.