Antanas Škėma – modernus vakarietiškas rašytojas. Jo intelektualinis – psihologinis romanas „Balta drobulė“ parašytas baudojant „sąmonės srauto“ metoda. Išeivijos kritika pabrėžia, kad „Balta drobule“ – autobiografinis romanas, atskleidęs sunkų, kupiną praradimo skausmo paties autoriaus gyvenimą,emigranto dalią.
Nagrinėjama ištrauka paimta iį Antano Škėmos romano „Balta drobulė“. Pavadinime balta slapva simbolizuoja susitaikymą, gerį, drobulė – audeklą, kuriuo buvo apgaubiami žmonės, iškeliaujantys į aną pasaulį. Ištraukos pradžioje laikas nusakomas labai tiksliai :“Penkiolika minučių iki starto.“- tai rodo veikėjo buvimo beprasmybę. Pasakotojas ištraukoje psihologiškai artimas herojui; iš pasakojimo trečiuoju asmeniu pereinama į pirmąjį. Trečiasis asmuo parodo erdvę, laiką, kuriame vyksta laikas :“… nusilupusios spintelės durys, dėžė nuo coca-cola…“ Veiksmo erdvė uždara. Tai automatinio susvetimėjimo pasaulis darbe (viešbūčio keltuvo dėžė): „… apvožė cheminiu gaubtu“,namuose keturios sienos. Ištraukoje jaučiamas pesimizmas, ironija, pabrėžiamas žmogaus menkumas, nevertinimas. Žmogus vaizduojamas kaip daiktas :“ Operetinėje uniformoje gali susirgti žmogus, kurio numeris – 87.“ Nagrinėjamoje ištraukoje naudojami palyginimai „…nusilupusių durelių kontūrai lyg milžiniška ausis.“
Pagrindinis ištraukos veikėjas Antanas Garšva save tapatina su lietuvių kauku iš Johann Strausso operetės, drabužius, kabančius spintelėje: škotiškus maršinius ir rudas kelnes, sumoderninta Johann Strauss – keltuvininko uniforma.