Baltai
5 (100%) 1 vote

Baltai

Baltai

Iki šių dienų išliko tik dvi gyvos baltų kalbos – lietuvių ir latvių. Kitos baltų kalbos išnyko apie XV-XVII a. ir, deja, dauguma jų nepaliko jokių rašto paminklo. Baltų vardas atsirado iš Baltijos jūros pavadinimo ir pirmą kartą buvo pavartotas 1845 m. vokiečio kalbininko Ferdinando Neselmano. Senesnis baltų pavadinimas – aisčiai.

Baltų istorija tęsiasi jau 12000 m. Lietuva susilaukė gyventojų X tuk. P.Kr. , kaip tik ledynai, kurie dengė dabartinę Lietuvos teritoriją, pasitraukė į šiaurę. Pirmieji šių kraštų gyventojai buvo medžiotojai. Iš pradžių jie medžiojo mamutus ir šiaurės elnius. Vėliau klimatui atšilus, miškuose ėmė rastis briedžių, taurų, šernų, daugybė kailinių žvėrių. Žmonės juos medžiojo lankais su strėlėmis ir ietimis. Ežerų ir upių vandenyse tinklais ir žeberklais jie gaudė žuvys. Apie 2500 m. p. Kr. taikus gyvenimas rytinėse Baltijos teritorijose baigėsi. Į senųjų europiečių gyvenamas vietas atsikėlė ateiviai iš pietų (iš Azijos ir Europos Stepų). Šie ateiviai ir čia buvę gyventojai, keletą šimtų metų pagyvenę šalia kitų, tapo baltais. Maždaug V-VI a. jau buvo susiformavusios visos, šiandien žinomos, baltų gentys: kuršiai, prūsai, jotvingiai, žiemgaliai, latgaliai, lietuviai, sėliai.

Baltai gyveno atskiromis šeimomis ir gentimis. Apsigyventi jie stengėsi prie upių, nes upėmis buvo galima ir vieniem su kitais susisiekti. Upėse buvo daug žuvų, prie upių augo plačios pievos. Gyventojai vertėsi gyvulininkystę, žemdirbystę, bitininkystę, medžioklę ir žvejybą. Reiktų dar šiek tiek pasikalbėti apie bitininkystę. Bites baltai laikė beveik šventais padarais. Bitės vieninteli “valgo” ir “miršta” (visi kiti gyvūnai – “ėda’ ir “gaišta”). Žmogus, dovanojęs kitam bites , tampa jo bičiuliu. Bičiulystė reiškia daug daugiau nei draugystė. Vaškas – viena iš seniausių Lietuvos eksporto prekių.

Sėjo žmonės daugiausia rugius ir avižas. Daržovių beveik niekas nežinojo, gal tik ropes te augindavo. Be to sėdavo linų, iš kurių priausdavo nuostabų audeklų. Iš gyvulių daugiausia laikydavo arklius. Visa, ką žmonėms ir ūkius buvo reikalinga, mūsų protėviai gaminosi patys. Suaugę vaikai pasistatydavo savo namus ir pradėdavo savo atskirą ūkį, bet kaip ir visi giminės laikydavosi draugėje. Vieni kitiems padėdavo, kartų į karą eidavo ir nuo priešų gindavosi. Lietuvių vadai buvo vadinami kunigaikščiais rykiais. Kad apsigintų nuo priešų, ant kalnelių, pelkių statydavo pilys. Pinigų tada mūsų krašte dar nežinojo, kai ko prireikdavo , išsimainydavo. Pirkliai dažniausiai atvykdavo upėmis. Jie atveždavo druskos, geležies, stiklo, ginklų. Mainydavo į vašką, kailius, dervą, gintarą. Gintaras pasiekdavo ne tik kaimynus, bet ir Kaukazą, Mažąją Aziją, Graikiją , ar net Angliją.

Šiuo metu Jūs matote 64% šio straipsnio.
Matomi 446 žodžiai iš 692 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.