Baltaragio malūno folkloriškumas2
5 (100%) 1 vote

Baltaragio malūno folkloriškumas2

„Baltaragio malūno“ folkloriškumas

„Pasaką ne pasaką skaitau“, galvojau skaitydama KazioBorutos „Baltaragio malūną“.Šiame romane riba, skirianti folklorišką pasaulį nuo tikroviško yra labai nežymi.

Sakmišką romano liniją brėžia sakmių veikėjas velnias Pinčiukas.Jam autorius sudėjo visus būdingiausius velnio bruožus.Pinčiuko buveinė-pelkės,“klampios, neišbrendamos,… apaugusios krūmokšniais ir uogienojais“.Klastingos, nesaugios tai buvo vietos: „Mauras nutrauks į dugną ir nei ženklo nepaliks, kur būsi prasmegęs“.Tokioje nemalonioje vietoje pamatome Pinčiuką, nusmurgusį velniuką.Šis „buvo toks netikęs velnias ir dar toks tinginys, kad niekam nepadarydavo nei gera nei bloga“.Snaudžiantis Pinčiukas aktyvesnis tapdavo tik pagalvojęs, kad jam reikalinga pati.Velnias sugebėdavo savo išvaizdą keisti,kaip to reikalaudavo aplinkybės.Vesdamas Uršulę,jis pasirodo kaip jaunikaitis, „toks gražus, toks meilus, kad net sapne nesusapnuotum“.Sudarydamas sutartį su Baltaragiu, Pinčiukas atrodo kaip „striukas bukas ponaičiukas, kaip vokietukas, su kepeliušiuku ant galvos ir dar su užkišta gaidžio plunksnele“.Kad tai velnias Baltaragis atpažįsta, tik iš ragų kaktoje.Vogdamas Girdvainio arklius,velnias skranda danguje su maišu ant pečių,vėliau jis pavirsta šikšnosparniu ir žvengia „kaip šimtas arklių“.Šikšnosparniu pasivertęs velnias pražudo ir Jurgą.

Ši antgamtinė būtybė pavojinga žmonėms,jei šie priešinasi jo užgaidoms. Pinčiukas turi neįprastų galių:gali užleisti rūką, sukti malūno sparnus,jis gali priversti žmogų įsimylėti,net jam nežinant, jis apgauna Jurgą ir ją pražudo.Šiaip jau su žmonėmis Pinčiukas gerai sutardavo.Pikta neįstengė daryti. „O drąsesnieji piemenys…Pinčiuką…pavaikydavo po pelkes iš vieno guolio į kitą“.Buvo gerokai kvailas nes,nepavykus vedyboms su Uršule, gerokai gavo lupti: „su rožančiumi per akis,per ragus,per šonus,ir per pakinklius“.Jį apgavo ir piršlys Visgirda uždaręs į stebuklingą tabokinę.Tačiau velnias negailestingas, jį apgavusiems žmonėms.Tai kaip jis šaipėsi iš Baltaragio, praradusio dukterį: „todėl jam liežuvį kaišiojo, špygas rodė,baksėjo ragus ir visaip kitaip šaipėsi kaip įmanydamas“.Susidūrimas su velniu tampa pražūtingas pagrindiniams šio romano veikėjams.Jurgai, Girdvainiui,Baltaragiui.

Iš liaudies pasakų į romaną atėjęs motyvas – velnio pranykimas su gaidgyste.Iš sakmių įvesta į romaną amžina velnio ir Perkūno dvikova.Tai nesibaigianti kova tarp gėrio ir blogio.Į velnio kerštą, į jo skriaudas žmonėms sureaguoja aukščiausios jėgos, linkusios bausti.Pasak romano autoriaus „tai senelis Perkūnas, išvažiavęs tą pavasarį su savo ratais pasivažinėti po plačią padangę…? Įsismaginusį,nuo keršto pamiršusį atsargumą,velnią trenkia žaibas.Šis krenta ir prasmenga kiaurai žemę „su savo nelemtu žvengimu“.

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 465 žodžiai iš 869 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.