Baltijos jura
5 (100%) 1 vote

Baltijos jura

Baltija yra Atlanto vandenyno dalis, atskirta siaurų sąsiaurių. Tai beveik uždaras vandens baseinas, įsiterpęs šiaurinėje Europos dalyje. Nuo Atlanto vandenyno šiaurės vakaruose ją skiria Skandinavijos, o pietvakariuose – Jutlandijos pusiasaliai. Jūra nusidriekusi iš pietvakarių į šiaurės rytus. Šiauriausia jos vieta yra netoli poliaračio – Botnijos įlankoje, 650 56’ š.pl., o piečiausia – Oderio įlankoje, 530 45’ š.pl. Iš vakarų į rytus jūra tęsiasi nuo 90 10’ r.ilg. prie Skageno kyšulio iki 300 15’ r.ilg. prie Sankt Peterburgo.

Didžiausias jūros ilgis nuo Skageno rago (Danijoje) iki Tornio uosto Botnijos įlankoje yra apie 1800 km. Didžiausias plotis tarp Sankt Peterburgo ir Stokholmo yra apie 700 km.

Su Šiaurės jūra Baltiją jungia platūs Skagerako, Kategato bei siauresni Eresuno (Zundo), Didžiojo ir Mažojo Belto sąsiauriai.

Nepaisant to, kad Baltijos jūra yra vienas geriausiai ištirtų vandens baseinų, dėl jos ploto ir vandens tūrio iki šiol nėra vieningos nuomonės. Nesutarimai kyla vedant ribą tarp Šiaurės ir Baltijos jūrų.

Remiantis Sankt Peterburgo universiteto profesoriaus J. S. Frolovo duomenimis (1971), Baltijos jūros plotas be salų sudaro 422700 km2. Kadangi jūra labai sekli (vidutinis gylis 48 m), ji talpina tik 20300 km3 vandens. Mažesnis vandens tūris yra tik Azovo (290 km3), Marmuro (3400 km3), Baltosios (6000 km3), Geltonosios (16000 km3) ir kitose mažesnėse jūrose.

Beveik pusė jūros ploto tenka 3 didelėms įlankoms-Botnijos (6378 km3), Suomių (1103 km3) ir Rygos (408 km3). Į žemyną įsiterpusios ir mažesnės įlankos: Gdansko, Hanės. Pietvakariuose yra lagūnų, vadinamų mariomis: Kuršių, Aistmarės, kurias skiria Sembos pusiasalis, garsėjantis didžiausiomis pasaulyje gintaro kasyklomis.

Baltijos jūra skirstoma į keletą skirtingo gylio baseinų, atskirtų seklumomis ar slenksčiais (1 pav.)

Aplink Baltiją išsidėsčiusios 9 šalys: šiaurėje-Švedija ir Suomija, rytuose-Rusija, Estija, Latvija, Lietuva, pietuose-Lenkija, vakaruose-Vokietija ir Danija.

Baltijos jūra pradėjo formuotis maždaug prieš 13000 metų tirpstant paskutiniams ledynams. Iki tol tai buvo gėlo vandens ežeras, susidaręs tektoninėje įduboje ištirpus milžiniškam ledynui. Beveik po 1000 metų įvyko didžiulė gamtos katastrofa: ties šiaurės Gotlandu perlūžo sausumos ruožas nuo žemyno iki Skandinavijos ir ežero vanduo ištekėjo į vakarus, vandens lygis nusileido 26 metrus. Atsiradus sąsiauriui, sujungusiam su vandenynu, į ežerą iš vakarų ėmė plūsti sūrus vanduo ir jis tapo jūra, vadinama Joldijos vardu (prieš 10000 m). Tai buvo arktinė jūra su arktine fauna. Todėl dar ir dabar Baltijoje yra arktinės faunos, pav. žieduotasis ruonis.

Prieš 9000 metų vidurinėje Švedijoje vėl ėmus kilti Žemės plutai, nutrūko Joldijos ryšys su vandenynu. Nustojus į jūrą tekėti sūriam vandeniui, ėmė sparčiai tirpti ledynai ir galinga gėlo vandens masė suformavo Anciliaus ežerą (prieš 8000 m). Jo lygis kilo; didžiausi transgresijos krantiniai dariniai ties Lietuvos krantais dabar slūgso jūroje 5-6 m gylyje, Latvijoje – 10-14 m, Estijoje – 45 m.

Maždaug prieš 7000 metų, dumbant žemės plutai, Baltijos pietuose susiformavo sąsiauriai, Anciliaus ežeras nuslūgo ir prasidėjo Litorinos jūros laikotarpis. Šio laikotarpio pabaigoje Žemės pluta vėl pradeda kilti, sąsiauriai siaurėja, seklėja ir jūra pamažu įgauna dabartinius kontūrus su savo dugno ypatumais (prieš 3000-3500 m).

Dėl Žemės plutos svyravimų, jūros dugne susidarė įvairios reljefo formos: gūbriai, daubos, slenksčiai, duburiai, salos. Baltijos jūros dugną reljefo atžvilgiu galima suskirstyti į 3 stambias dalis: Pietų, Vidurio ir Šiaurės Baltiją.

Pietinei daliai priklauso Kategatas, Beltai, Zundas maždaug iki linijos Lenkijos pajūris-Bornholmo sala – Skonė (P. Švedijoje). Ši jūros dalis pasižymėjo blokiniais Žemės plutos judesiais, vykusiais poledynmetyje (prieš 9000-8000 m), todėl susidarė įvairios reljefo formos:

Bornholmo sala (588 km2).Tai Žemės plutos luistas – horstas , išlikęs, nusprūdus gretimiems

žemės ruožams;

Arkonos dauba – gylis 40 m;

Rionės sekluma – gylis 16 m;

Adlerio sekluma – gylis 5m;

Pietinėje jūros dalyje tarp Skandinavijos ir Jutlandijos pusiasalių įsiterpusi didžiausia visoje

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 665 žodžiai iš 2208 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.