Baltijos jūra1
5 (100%) 1 vote

Baltijos jūra1

Baltijos jūra

Geografinė padėtis ir dubens ypatybės

Baltija – viduržemyninė jūra, plytinti Europos žemyno viduje. Nuo Atlanto vandenyno šiaurės vakaruose ją skiria Skandinavijos, o pietvakariuose – Jutlandijos pusiasaliai. Baltijoje susikerta 60° š. pl. lygiagretė ir 20° r. ilg. dienovi- dinis. Išilginė jūros ašis driekiasi dienovidinio kryptimi, todėl nuo šiauriausio Bosnijos įlankos taško (65° 56′) iki piečiausio taško, esančio Oderio įlankoje, pagal dienovidinį susidaro apie 1300 km. Iš vakarų į rytus jūra tęsiasi nuo 9° 57′ r. ilg. prie Skageno kyšulio iki 30° 00′ r. ilg. taško, esančio prie Sankt Peterburgo, taigi pagal lygiagretę išvesta tiesi linija sudarytų apie 1070 km. Nors Baltija laikoma vidutinių platumų jūra, tačiau pagal geografinę platumą ją labiau tiktų skirti prie šiaurinių. Tik apie 80 km. Baltiją skiria nuo šiaurės poliarinio rato, o mūsų jau minėta 60° š. pl. lygiagretė eina pietiniais Grenlandijos pakraščiais, kerta Hudzono įlanką, Labradoro ir Beringo jūras. Pagal hidroklimatines ypatybes visos minėtos jūros, be abejonės, yra poliariniai baseinai. Tačiau Baltija nepriskiriama atšiauriems poliariniams baseinams, nes jos klimato ypatybes labiausiai lemia jos padėtis šiaurės rytinėje Atlanto vandenyno dalyje, kur Baltijos jūra tiesiogiai veikiama šiltosios Šiaurės Atlanto srovės. Jos dėka vidutinė vasario mėnesio oro temperatūra virš centrinės Baltijos tik -3°C, kai toje pat platumoje ties pietiniais Grenlandijos krantais – net -10°C.

Baltija – labai jauna šelfinė Atlanto jūra. Jos istorija iš esmės prasideda maždaug prieš 13000 metų, kai ledynui traukiantis, susidarė Baltijos ledyninis ežeras. Po to Baltija perėjo dar keletą vystymosi stadijų. Jos lygis kilo ir žemėjo, o ji pati tai tapdavo ežeru, tai vėl įgydavo ryšį su Atlanto vandenynu. Apytikriai dabartinį dydį bei dubens bruožus Baltija įgijo Litorinos jūros stadijoje, prasidėjusioje prieš 7500 – 7000 m. šiuo laikotarpiu susiformavo ir esminiai Lietuvos krašto bruožai, susidarė Kuršių nerija bei marios.

Remiantis Sankt Peterburgo universiteto profesoriaus J.S. Frolovo duomenimis, Baltijos jūros plotas be salų sudaro 4222700 km². Kadangi jūra labai sekli (vidutinis gylis 48 km.), ji talpina tik 20300 km³ vandens. Mažesnis vandens tūris yra tik Azovo (290 km³), Marmuro (3400 km³), Baltosios (6000 km³) Geltonosios (16000 km³) ir kai kurių kitų nedidelių jūrų. Pažymėtina, kad daugelio autorių duomenys apie jūros plotą, tūrį ir kt. kiek skiriasi. Tai suprantama, nes skaičiuojant plotą dažnai iškyla jūros ribų sampratos klausimas, būna abejonių dėl upių estuarijų, tikslinamas įvairių akvatorijų gylis.

Nedidelį plotą užimanti Baltija turi ilgą ir gana sudėtingą kranto liniją. Krantuose yra gausybė užutekių ir įlankų, iš kurių pačios didžiausios – Botnijos, Suomijos, Rygos. Botnijos įlanka ne tik didžiausia, bet ir giliausia. Jos vidutinis gylis – 55,1 m, t.y. labai artimas visos Baltijos vidutiniam gyliui. Kitos įlankos kiek seklesnės : Suomijos įlankos vidutinis gylis – 37,2 m, o Rygos – tik 22,7 m.

Baltijos jūros dugnas labai įvairus tiek savo uolienų sudėtimi, tiek reljefu. Čia yra ir kristalinių, ir nuosėdinių uolienų. Kadangi visas Baltijos dubuo patyrė ledynų poveikį, jame labiausiai paplitę pilki bei rusvi varviniai moliai. Giliavandenėje jūros dalyje juos dengia žalsvi, rudi arba juodi dumbliai. Arčiau krantų paplitę smėliai ir žvyrai. Smėliai dažniausiai dengia seklumas.

Dar ankstyvaisiais viduramžiais Baltijoje prasideda gana intensyvi laivyba, o kartu ir praktinis domėjimasis šios jūros gyliais bei dugno reljefu. XV a. pradėti reguliarus gylio matavimai kai kuriuose sąsiauriuose, uostų prieigose. Nepaisant to, tik XIX a. pradžioje buvo galutinai nustatytas svarbiausios dugno reljefo formos: pakilumos ir duburiai. Giliausia Baltijos vieta yra Landsorto įduboje – 459 m. Be jos, paliginti seklioje jūroje esama ir daugiau gilių duburių : Botino – 294 m, Gotlando – 249 m, Karkeno – 233 m ir kt. Gausios dugno pakilumos daugelyje vietų iškyla iš vandens, sudarydamos salas ir salynus. Salų skaičiumi nepralenkdamas Baltijoje yra Alandų salynas. Čia į paviršių iškildamas granitas Žemės plutos pagrindas sudaro apie 6500 įvairaus dydžio salų bei uolų. Didžiausia tarp jų yra Alando sala, turinti 650 km² plotą. Pati didžiausia centrinės Baltijos dalies sala Gotlandas yra 2960 km² ploto. Kitos salos mažesnės : Sarema – 588 km², Riugenas – 926 km², Hyjuma – 965 km², Elandas – 1224 km², Bornholmas – 588 km². Pietinėje jūros dalyje tarp Skandinavijos ir Jutlandijos pusiasalių įsertupusi pati didžiausia visoje Baltijoje moreninė Zelandijos sala (7016 km²). Joje įsikūrusi Danijos sostinė Kopenhaga. Be salų, jūroje daug smėlingų bei akmeningų seklumų. Virš kai kurių iš jų visai maži gyliai : virš Adlerio – 5 m, virš Oderio – 6 m, virš Fingrundeto – 7 m, virš Slupsko – 8 m, virš Šiaurinės vidurio – 9 m, virš Pietinės vidurio – 10 m.Krantai

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 768 žodžiai iš 2327 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.