Baltijos jūros vandens išteklių kokybės valdymas baltijos darbotvarkės 21 kontekste
5 (100%) 1 vote

Baltijos jūros vandens išteklių kokybės valdymas baltijos darbotvarkės 21 kontekste

Turinys

1. ĮVADAS 3

2. BALTIJOS DARBOTVARKĖ 21

2.1 Istorija 4

2.2 Struktūra 4

2.3 Veikla ir tikslai 4

3. BALTIJOS JŪRA

3.1 Baltijos jūros ypatybės 6

3.2 Baltijos jūros problemos 6

4. BALTIJOS JŪROS IŠTEKLIŲ KOKYBĖS VALDYMAS BALTIJOS DARBOTVARKĖJE 21

4.1 Baltijos Darbotvarkės 21 nariai, susiję su Baltijos jūra 9

4.2 Integruotas tarpsektorinis valdymas 10

4.3 Žuvininkystės sektoriaus veikla 11

4.3.1 Žvejyba 12

4.3.2 Aplinkosauga 13

4.4 Žuvininkystės sektoriaus strategijos 14

4.5 Subalansuotos Baltijos jūros regiono vizija 2030m 15

5. APIBENDRINIMAI IR IŠVADOS 16

6. LITERATŪROS SĄRAŠAS 17

1. ĮVADAS

Baltijos Darbotvarkė 21 buvo patvirtinta 1998m. Ji buvo pradėta siekiant darnaus vystymosi Baltijos jūros regione. Baltijos jūros regioną sudaro 11 valstybių, kurios skiriasi savo socialine, ekonomine ir ekologine padėtimi. Dalinantis turima patirtimi, kuriant bendrus tikslus ir kartu dirbant siekiama išlyginti regiono socialinius, ekonominius netolygumus, išsaugoti ateities kartoms švarią ir saugią aplinką, sukurti regioninį bendradarbiavimą, pagrįstą demokratija ir pasitikėjimu, kuo efektyviau ir taupiau naudoti turimus išteklius. Baltijos Darbotvarkės 21 programa apima tris aspektus: aplinkosaugos, socialinius ir ekonominius. Tik apjuosiant visus šiuos dalykus, yra įmanoma pasiekti darnaus vystymosi, ekologinio patvarumo, žmonių socialinės ir ekonominės gerovės.

Baltijos regiono valstybės savo vystymęsi sutinka nemažai problemų. Šiame darbe kalbėsiu apie pagrindinę problemą – Baltijos jūros taršos, rizikos, iškilusios jūros ištekliams klausimus. Tai glaudžiai tarpusavyje susiję.

Baltijos Darbotvarkė 21 nėra skirta vien Baltijos jūros problemoms spręsti, bet integruotam visų Baltijos jūros regiono valstybių ekonominiam, ekologiniam ir socialiniam vystymosi procesui, todėl šiame darbe stengsiuosi integruotai kalbėti apie visus sektorius, žinoma, juos susiejant su Baltijos Darbotvarkės 21 įtaka pačiai Baltijos jūrai Kalbant apie Baltijos jūros išteklių kokybės valdymą, neįmanoma nepaminėti visų Baltijos Darbotvarkės 21 programos aspektų, regiono sektorių, nes jie yra tampriai tarpusavyje susiję ir, nors ir ne visada tiesiogiai, veikia Baltijos jūrą. Todėl šiame darbe visų pirma trumpai pristatysiu Baltijos Darbotvarkės 21 istoriją, sudėtį, bendrai aptarsiu jos veiklą ir tikslus. Vėliau pakalbėsiu apie Baltijos jūros ypatybes ir su tuo susijusias problemas. Aptarsiu konkrečius Baltijos Darbotvarkės 21 veiksmus, skirtus Baltijos jūros problemoms spręsti, plačiau panagrinėsiu Darbotvarkės 21 žuvininkystės sektoriaus veiklą, strategijas ir atliktus darbus Baltijos jūroje.

Darbo gale pateiksiu išvadas ir apibendrinimus, savo pastebėjimus ir mintis.

2. BALTIJOS DARBOTVARKĖ 21

2.1. Istorija.

Baltijos Darbotvarkę 21 oficialiai pradėjo Aplinkos ministrai 1996m. Saltsjobadene, Švedijoje. Tada buvo pateikta Baltijos Darbotvarkės 21 struktūros darbų programa ir proceso eiga. Ji buvo patvirtinta birželio 22-23 d. Septintame Baltijos jūros valstybių tarybos Ministrų susitikime Nyborge, Danijoje.

2.2 Struktūra

Baltijos Darbotvarkėje 21 bendradarbiauja Baltijos jūros regiono šalių vyriausybės, tarpvyriausybinės organizacijos, tarptautinės finansinės institucijos, tarptautinės nevyriausybinės organizacijos. Baltijos Darbotvarkė 21 susideda iš 11 šalių, esančių aplink Baltijos jūrą: Danijos, Švedijos, Norvegijos, Islandijos, Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rusijos (jos šiaurės – vakarų dalies) ir Vokietijos. Europos Sąjunga taip pat yra Baltijos Darbotvarkės 21 dalyvė.

2.3 Veikla ir tikslai.

Baltijos Darbotvarkėje 21 yra pabrėžiama, kad tai – demokratiškas, atviras ir skaidrus procesas. Jos veiklą prižiūri Vyresniųjų pareigūnų grupė, Europos Komisija, HELCOM, VASAB, Tarptautinė Baltijos jūros žuvininkystės komisija, Šiaurės ministrų taryba ir kt.

Baltijos Darbotvarkėje 21 akcentuojama darnaus vystymosi regioniniame bendradarbiavime, aplinkos ekologinių, ekonominių ir socialinių aspektų svarba. Darnaus vystymosi koncepcija bandoma sutaikyti dvi dažnai konfliktuojančias ir skirtingas tikslų grupes: vystymąsi – progresą – augimą ir stabilumą – saugumą – aplinką. Darnus vystymasis yra apibrėžiamas kaip „vystymasis, kuris atitinka šios dienos poreikius, kurie nekompromituoja būsimųjų kartų galimybės tenkinti savo poreikius“ . Šis apibrėžimas taikliai nusako pagrindinį Baltijos Darbotvarkės 21 tikslą – tolygų šalių vystymąsi (siekiant eliminuoti egzistuojančius skirtingų šalių ekonomikos, socialinės padėties, aplinkos būklės skirtumus ir taip sudaryti sąlygas vienodai efektyviai siekti užsibrėžtų tikslų) ir švarios aplinkos išsaugojimą ateities kartoms. Kartu iš to galima išvesti ir pagrindines problemas, egzistuojančias Baltijos regiono šalyse: netolygus šalių socialinis, ekonominis vystymasis, nedarnus ir nevisuotinis aplinkos problemų sprendimas.

Baltijos Darbotvarkės 21 darbas apima aštuonis svarbius ekonomikai ir aplinkai regione sektorius: žemės ūkį, energetiką, žuvininkystę, miškininkystę, pramonę, turizmą, susisiekimą ir švietimą (šis sektorius buvo išskirtas vėliau, 2000m.). Kiekviename sektoriuje nustatyti tikslai, darbų scenarijai ir programos, finansavimas. Visi sektoriai
padalinti tarp Baltijos regiono šalių: žemės ūkis – HELCOM ir Švedija, energetika – Danija ir Estija, miškininkystė – Suomija ir Lietuva, pramonė – Rusija ir Švedija, turizmas – Estija ir Suomijos Baltijos jūros turizmo komisija, susisiekimo – Vokietija ir Latvija. Kiekvienas sektorius ruošia savo darbų ataskaitas ir pristato jas viršūnių susirinkimuose maždaug kas penkerius metus.

Baltijos Darbotvarkės 21 veiksmų programa susideda iš 30 skirtingų veiksmų, kurie veda į darnų vystymąsi Baltijos jūros regione. Programa yra suskirstyta į tris pagrindines dalis: jungtiniai projektai (nagrinėjantys kelių sektorių problemas – taigi Baltijos darbotvarkė 21 akcentuoja ir darnų vystymąsį tarp skirtingų sektorių), parinkti sektorių veiksmai (nagrinėjantys specifinius klausimus) ir teritorinio planavimo veiksmai (aptariantys teritorinio planavimo klausimus). Jungtiniai projektai apima pramonės ir atsinaujinančių išteklių „draugystę“, bendradarbiavimą tarp miestų bei bendrijų darnaus vystymosi klausimais, darnaus vystymosi technologijų įsigijimą, vartotojų lavinimą su darniu vystymusi susijusiais klausimais bei kitų aktualių temų sprendimą. Kiekviename sektoriuje išskiriami aktualiausi klausimai ir numatomi veiksmai jiems spręsti.

Šiame darbe kalbėsiu tiek apie bendrą sektorių veiklą, tiek apie veiksmus, tiesiogiai susijusius su Baltijos jūros išteklių kokybės valdymu.

3. BALTIJOS JŪRA

Baltijos Darbotvarkėje 21 kaip vienas iš svarbiausių aplinkos išteklių, kuriam gresia pavojus, yra paminėta Baltijos jūra. Čia pabandysime plačiau panagrinėti Baltijos jūros ypatybes, užterštumo problemas.

3.1 Baltijos jūros ypatybės

Baltijos jūra yra žemyninė ir viena iš labiausiai izoliuotų pasaulio jūrų, todėl ji yra labai jautri bet kokiai taršai. Baltijos jūra su Šiaurės jūra ir su Atlanto vandenynu jungiasi tik siaurais ir sekliais Danijos sąsiauriais. Dėl to vandens cirkuliacija Baltijos jūroje yra labai lėta, jūros vandenys atsinaujina tik per 25-40 m laikotarpį, ir į juos patekusios pavojingos medžiagos išlieka labai ilgą laikotarpį. Todėl Baltijos jūra yra ypatingai jautri žmogaus ūkio veiklos – pramonės, žemės ūkio, transporto, turizmo, energetikos – poveikiui.

3.2 Baltijos jūros problemos

Baltijos jūra patiria didelį antropogeninį poveikį. Kadangi jūra yra žemyninė, jos kranto zonoje bei atviroje jūroje išvystyta intensyvi ir plati žmonių veikla: pramonė, laivyba, energijos gamyba, komercinė žvejyba, naftos, smėlio bei žvyro išgavimas, grunto laidojimas, povandeninių vamzdynų bei naftotiekių tiesimas. Jūros baseine išvystytas žemės ūkis, transportas ir prekyba, žaliavų eksploatacija. Tai betarpiškai įtakoja Baltijos jūros aplinkos kokybę. Apie 70% jūros taršos šaltinių yra žemėje, o jūrų transportas ir teršalų išmetimas į jūrą sudaro apie 10%. Didžiausią grėsmę keliantys teršalai (jų mastas priklauso nuo atskirų Baltijos regiono šalių išsivystymo lygio) yra nuotekos, maisto atliekos, šiukšlės ir plastikai, metalai, radionuklidai, nafta/angliavandenilai ir daugiacikliai aromatiniai angliavandeniliai.

Į jūrą įteka virš 200 upių, kurios atneša didžiausią dalį teršalų (miestų ir gyvenviečių nuotekos, pramonės atliekos, teršalai iš žemės ūkio ir kt). Daugiau nei 30 šalių prisideda prie jos teršimo per atmosferą. Baltijos jūrą tiesiogiai teršia 11 šalių, esančių jūros regione.

Šiuo metu net 90% visų Baltijos jūros biotopų iškilo pavojus.

Baltijos jūros aplinkos poveikiui įtakos turi žemėje ir vandenyje vykdoma žmogaus veikla. Žmogaus ūkinės veiklos Baltijos jūrai sukeltos aplinkos būklės problemos:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1245 žodžiai iš 4108 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.