Baltijos šalių bendradarbiavimas karinio saugumo aspektas
5 (100%) 1 vote

Baltijos šalių bendradarbiavimas karinio saugumo aspektas

T U R I N Y S

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………….2

1. SAUGUMO SAMPRATA……………………………………………………………………………………..5

2. BALTIJOS REGIONO ŠALYS………………………………………………………………………………7

2.1. Baltijos šalių regiono charakteristika………………………………………………………………….7

2.2. Baltijos šalių saugumo problema……………………………………………………………………….9

3. BALTIJOS REGIONO ŠALIŲ BENDRADARBIAVIMAS KARINĖJE SRITYJE……..10

3.1. NATO struktūra ir jos tikslai……………………………………………………………………………10

3.1.1. Aljanso narystės privalumai……………………………………………………………………12

3.1.2. NATO saugumo kūrimas inicijuojant partnerystes…………………………………….13

3.1.3. NATO organizacija ir Baltijos regiono šalys…………………………………………….14

3.2. ESBO veikla…………………………………………………………………………………………………..15

3.3. BALTSEA kariniai bendradarbiavimo projektai…………………………………………………16

3.3.1. BALTBAT……………………………………………………………………………………………17

3.3.2. BALTNET……………………………………………………………………………………………18

3.3.3. BALTRON…………………………………………………………………………………………..19

3.3 .4. BALTDEFCOL…………………………………………………………………………………….20

3.4. Dvišalės karinės sutartys………………………………………………………………………………….21IŠVADOS………………………………………………………………………………………………………………..22

LITERATŪROS SĄRAŠAS………………………………………………………………………………………23

PRIEDAI………………………………………………………………………………………………………………….25

ĮVADAS

Šiuolaikinis pasaulis – vientisas ir nedalomas. Tarptautiniai nestabilumo židiniai kelia grėsmę taikai visame pasaulyje. Todėl nenuostabu, kad dinamiška saugumo aplinkos kaita transformuoja ne tik saugumo sąvoką, bet ir priemones, kurios naudojamos grėsmei neutralizuoti. Vienas iš būdų stiprinti saugumo jausmą – gerų kaimyninių santykių skatinimas ir regioninis bendradarbiavimas, tarptautiniai projektai, kurių metu sustiprinamos bendros valstybių pastangos kovoti su grėsmėmis.

Baltijos jūros regiono valstybės siekia užtikrinti tiek vidaus, tiek regioninį saugumą ir stabilumą. Šalys aktyviai dalijasi bendradarbiavimo saugumo srityje Baltijos jūros regione patirtimi. „Augant valstybių tarpusavio priklausomybei, suvokiama, jog tarptautinis saugumas yra nedalomas, todėl nacionalinį saugumą siekiama stiprinti kaip platesnės regioninės ir globalinės valstybių bendrijos neatskiriamą sudedamąją dalį“ (Tomkus Ž. 2004, p.16). Todėl saugumo politikos įgyvendinimui lemiamą įtaką turi karinė pramonė. Baltijos regiono šalių bendradarbiavimo saugumo dimensiją sudaro ne tik įvairiapusė karinė partnerytė, bet dvišalės, trišalės, daugiašalės sutartys.

Kursinio darbo rašymo metu susipažinta su įvairiapuse literatūrine medžiaga. Daug medžiagos apie Baltijos regiono šalių karinį saugumą pateikia Žigaras F. knygoje “Baltijos šalys: saugumas ir gynyba” bei Lietuvos Respublikos Krašto Apsaugos Ministerijos sukurta Interneto svetainė www.kam.lt. Čia paliesta ne tik Baltijos šalių saugumo problema, bet pateikta daug informacijos apie tarptautinius karinius projektus, organizacijas, taikos misijas.

NATO organizacijai leidinių lietuvių kalba gausa parodytas ypatingas dėmesys. Apie NATO struktūrą, jos uždavinius, tikslus, vykdomas programas galima sužinoti iš kolektyvinių monografijų („NATO vakar, šiandien ir rytoj“, „NATO XXI amžiuje“, „NATO Naujasis Aljansas“) informacinių leidinių, skirtų NATO veiklos apžvalgai (”Saugumo išplėtimas euroatlantinėje erdvėje: NATO ir jo partnerių vaidmuo“, „NATO ir Lietuva“) bei Interneto tinklalapių (www.nato.lt; www.natocentras.lt).

Periodinio leidinio „Krašto apsauga“ numeriai suteikė vertingų žinių apie tarptautines Baltijos regiono šalių karines pratybas, projektus, jų svarbą.

Analizuojant saugumo sampratos skirtybes remtasi kelių autorių nuomone (Buzan B., Kis J., Miniotaitė G., Jakniūnaitė D.), kurių veikaluose analizuota saugumo sąvoka.

Patikimiausios ir naujausios informacijos apie Baltijos šalių regioną, jo teritorijos traktavimą, valstybių siekių bendrumą suteikė ne tik Kivikari U., Antola E. veikalas „Baltic Sea reagion – A Dynamic Third of Europe“, bet ir Interneto svetainės – www. ubc.net.; http://ausis.gf.vu.lt.

Kursinio darbo tyrimo objektas – Baltijos regiono šalių bendradarbiavimo

ypatumai. Atsižvelgiant į kursinio darbo temos aktualumą, keliamas pagrindinis darbo tikslas – remiantis moksline literatūra, periodine spauda ir Interneto medžiaga išanalizuoti Baltijos regiono šalių bendradarbiavimą karinio saugumo ir gynybos srityje. Tikslui pasiekti keliami pagrindiniai uždaviniai:

1. Charakterizuoti Baltijos šalių regioną.

2. Aktualizuoti Baltijos jūros valstybių saugumo problemą.

3. Išanalizuoti Baltijos šalių bendradarbiavimo ypatybes karinėje srityje.

4. Išryškinti valstybių bendradarbiavimo bendrus karinius projektus, jų paskirtį ir reikalingumą.

Darbo metu taikytas aprašomasis ir analitinis metodai.


1. SAUGUMO SAMPRATA

Saugumo sąvoka palytėta daugiaubriauniškumo ženklo. Todėl nenuostabu, kad daugelis mokslininkų šią sąvoką interpretuoja įvairiapusiškai. Lipman W. mano, jog valstybė yra saugi iki tokio lygio, kai norint išvengti karo esminėms jos vertybėms negresia sunaikinimo pavojus ir yra pajėgi jei kyla reikalas, ginti tas valstybes, iškovodama pergalę kare. B.Buzan teigia, jog „saugumas – tai valstybių ir visuomenių sugebėjimas išsaugoti savo nepriklausomą identitetą ir funkcinį integralumą prieš pakitimų jėgas, kurias jie laiko priešiškomis“ (Buzan, 1997, p.22) Pateiktame apibrėžime išryškėja dvi tarptautinių santykių analizės paradigmos – racionalizmas, siejamas su konvencine saugumo samprata, ir reflektyvizmas, siejamas su konstruktyvizmu, postmodernizmu. „Remiantis racionalizmo paradigma saugumas suprantamas objektyvistiškai – kaip tam tikra objektyvi siektina būsena, reflektyvizmo – intersubjektyviai – kaip socialinis konstruktas“ (Miniotaitė , Jakniūnaitė , 2001, p.2). Todėl tautinis identitetas interpretuojamas kaip būtinybė, o jo saugumas – kaip šalies saugumo politikos uždavinys. Tokia teorija interpretuota iki XX a. pabaigos, tačiau paskutiniuoju metu ji vis daugiau susilaukiau prieštaravimų.

Saugumas gali būti traktuojamas įvairiausiais aspektais, todėl Buzan. B. skiria kelias saugumo sritis:

1. Politinis saugumas, kuris susijęs su šalies bei jos institucijų stabilumu.

2. Karinis saugumas, susijęs su valstybės saugumo ir gynybos politika.

3. Ekonominis saugumas sąlygotas valstybės finansų ir rinkos lygio palaikymo.

4. Socialinį saugumą įtakoja šalies kultūra, papročiai, religija, nacionalinis identitetas, jo išsaugojimas.

5. Ekologinį saugumą lemia ekologinė situacija valstybėje.

Kiekvienas iš mūsų yra sudedamoji visuomenės dalis. Priklausymas bendruomenei lemia saugumo ir ramumo pojūtį. Tik rūpinantis vienam kitu, tik pripažįstant skirtumą tarp savo ir svetimo, kuriamos ir išlaikomos politinės bendruomenės. „Politinė bendruomenė egzistuoja tam, kad būtų laiduojamas aprūpinimas, aprūpinimas laiduojamas tam, kad būtų bendruomenė: abipusiškumas galbūt svarbiausias šio ryšio bruožas“ (Kis, 1998, p.64). Todėl norint jausti saugumo pojūtį, būtina siekti bendrų pastangų.

Asmeniniu ir valstybės saugumu turi rūpinti ne tik pats asmuo, bet ir vyriausybė, kurios kompetencijoje yra saugumo ir gynybos politika. Todėl „šiais laikais jau nebeįsivaizduojama, kad piliečiai patys, be vyriausybės pagalbos užsiimtų valstybės gynybos reikalai“ (Žigaras, 2001, p. 479).

Gynybos ir saugumo organizavimas yra pagrįstas įstatymais ir tiesioginiu administravimu. Karinėje pramonėje svarbų vaidmenį vaidina lėšų paskirstymas. Vienas iš gynybos uždavinių yra specialistų (karininkų) parengimas ir išlaikymas. Daug lėšų reikalinga šiuolaikinei ginkluotei įsigyti. Tačiau net ir moderni įranga negarantuoja visiško saugumo pojūčio, kadangi sukurta tokių masinio naikinimo ginklų, nuo kurių sunku apsisaugoti ir apsiginti. Todėl kyla gynybos dilema, kurios pasekmėje, „vyriausybės skiriamos išlaidos gynybai, užuot stiprinusios valstybės saugumą, priešingai, padeda jam vis labiau kenkti“ (Žigaras, 2001, p. 480). Ypatingai koncentruojantis ties kariniu saugumu, galima pakenkti ir valstybės ekonominei, politinei ar socialiniam saugumui. Todėl karinis saugumas turi būti suvokiamas ne tik kaip masinių ginklų gamyba. Vertėtų paieškoti kitokių šalies saugumo užtikrinimo būdų.

„Šiuolaikiniame pasaulyje vis svarbesnis tampa transnacionalinis bendradarbiavimas, tarpusavio priklausomybė, naikinantys užsienio ir vidaus politikos ribą“ (Miniotaitė G., Jakniūnaitė D., 2001, p.5). Tokiu atveju skatinama atsisakyti ribotis nacionalinio saugumo sąvokos vartojimo ir dėmesį koncentruoti į tarptautinio saugumo užtikrinimo galimybę.

2. BALTIJOS REGIONO ŠALYS

2.1. BALTIJOS ŠALIŲ REGIONO CHARAKTERISTIKA

„Baltijos regiono“ samprata kol kas dar neturi tikslių geografinių ribų. Dažniausia ši sąvoka grindžiama kaimyninių šalių ekonominiu bendradarbiavimu. Todėl Baltijos regionui būtų galima priskirti valstybes, kurios išsidėsčiusios aplink Baltijos jūrą: Dėl to Baltijos regionui dažniausiai priskiriama Danija, Estija, Latvija, Lietuva, Suomija, Švedija, Lenkija (visa arba jos šiaurinės dalys), Vokietijos šiaurinės žemės, Rusijos Kaliningrado sritis, Sankt Peterburgas su Leningrado sritimi (žr. Priedas Nr 1).“Plačiąja politine prasme Baltijos regionui priskiriamos visos valstybės,
prie Baltijos jūros, taip pat su ja glaudžiai susijusios Baltarusija ir Norvegija“ (http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2002/078/078geo.html) Galima konstatuoti, jog Baltijos šalis jungia ne tik bendra geografinė padėtis, bet ir bendri politiniai, ekonominiai, socialiniai siekiai.

Baltijos jūros regionas visuomet turėjo svarbią reikšmę laivybai, prekybai, o ypač dviejų pasaulinių karų metu. Trečiojo tūkstantmečio pradžioje Baltijos regionas neprarado savo svarbumo tendencijos politikos ir ekonomikos požiūriais. „Devynioms šalims, esančioms ar prieinančioms prie Baltijos jūros, tenka 14 proc. pasaulio teritorijos ir 5 proc. gyventojų, 12 proc. bendrojo nacionalinio produkto, be to, Baltijos valstybėms tenka 15 proc. pasaulinio eksporto ir 12 proc. importo vertės“ (http://ausis.gf.vu.lt/mg/nr/2002/078/078geo.html). Galima teigti, kad Europos ir viso pasaulio ūkio raidą sąlygoja Baltijos regiono šalių vaidmuo teritoriniame darbo pasidalinime.

Tikintis darnaus bendradarbiavimo, saugumo aspektu 1991 m. rugsėjo 21 d. įkurta Baltijos miestų sąjunga, kurios pagrindinė misija – skatinti įvairių sričių specialistų ir politikų bendradarbiavimą įvairiose srityse, kad šie kartu vykdytų bendrus projektus. Viena iš pagrindinių organizacijos įsikūrimo priežasčių buvo bendradarbiavimo bei patirties pasikeitimo įvairiose srityse siekimas. Baltijos miestų sąjunga yra sudaryta iš Prezidiumo, Vykdomosios tarybos, Sekretoriato, kuris įsikūręs Lenkijos mieste Gdanske. Sąjungoje yra 96 nariai iš dešimties Baltijos regiono valstybių. Pagrindiniai sąjungos tikslai:

 Vystyti bendradarbiavimą tarp Baltijos valstybių.

 Vystyti šalių ekonomiką, socialinę ir kultūrinę aplinką.

 Siekti visų Baltijos regiono šalių Europos Sąjungos narystės.

„Atsižvelgiant į keliamus Baltijos šalių sąjungos tikslus, pagrindinė sąjungos veikla yra suskirstyta į dešimt sričių: verslas, kultūra, švietimas, aplinkosauga, socialiniai dalykai, sportas, turizmas, transportas, miestų planavimas, informacinė visuomenė“ (Kivikari, Antola, 2004, p.6). Tai 10 komisijų, kurias apima Baltijos šalių veikla. Šios komisijos koordinuoja ir vykdo atitinkamus projektus, veiklą, organizuoja konferencija, susitikimus, seminarus. Bet kuris miestas gali pasirinktinai dalyvauti bet kurios komisijos veikloje. Kiekvienai komisijai vadovauja vienas parinktas miestas, kuris turi įkūręs sekretoriatą ir rūpinasi tos komisijos veikla, projektais, kasmetinėmis konferencijomis, leidiniais ir pan. Sąjungos šalys organizuoja įvairius susirinkimus, mokslinius susitikimus, parodas, kurių metu atstovauja savo interesus. Kiekvienais metais komisijos rengia susitikimus ir konferencijas, į kurias gali atvykti atstovai iš visų Baltijos miestų sąjungai priklausančių miestų ir aptarti savo miestų bendradarbiavimą konkrečioje srityje.

Šiandien Baltijos miestų sąjunga – tai organizacija, kurioje intensyviai bendradarbiaujama, džiaugiamasi taikiu ir demokratija pagrįstu valstybių egzistavimu. Rūpinamasi savo valstybės bei jos piliečių gerove, siekiant užtikrinti saugumą visose srityse. Akivaizdūs valstybių politiniai, kultūriniai, ekonominiai skirtumai netrukdo siekimo vystyti bendrą šalių ekonominį lygį, spręsti politines problemas. „Baltijos šalių sąjunga pripažįsta Europos Sąjungos stabilumo reikalingumą, todėl aktyviai siekia palaikyti partnerystės ryšius su Europos Sąjunga“ (www.ubc.net/strategy.html).

Skatinamas susidomėjimas bendra Baltijos šalių regiono istorija, kultūrine bei ekologine padėtimi. „Daugybė Baltijos šalių organizacijų vaidina svarbų vaidmenį Baltijos jūros regiono ekonominiame, politiniame kilime“ (Kivikari, Antola, 2004, p.19) Daug dėmesio skiriama kraštovaizdžio su kultūriniais ir istoriniais paminklais išsaugojimui, turizmo plėtrai. „Į šalių bendradarbiavimą stengiamasi įtraukti ir jaunimą, organizuojant tarptautinius festivalius, sporto varžybas bei kitus renginius“ (www.ubc.net/statues.html).

Baltijos šalys ypatingą dėmesį skiria savo saugumui. Todėl valstybės tarpusavyje aktyviai bendradarbiauja saugumo ir gynybos srityje, priklauso tarptautinėms karinėms organizacijoms – NATO, ESBO, dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose kariniuose projektuose BALTBAT, BALTNET, BALTRON, BALTDEFCOL, LITPOLBALT ir t.t.

2.2. BALTIJOS ŠALIŲ SAUGUMO PROBLEMA

Tarptautinė saugumo aplinka nuolat keičiasi. Nors karo grėsmė Europoje beveik neturi realaus pagrindo, tačiau visos valstybės daugiau ar mažiau susiduria su vienokiais ar kitokiais neramumais bei rizika. Tai susiję su etniniais konfliktais, žmogaus teisių pažeidinėjimais, politini ar ekonominiu nestabilumu. „Be to, rimtą susirūpinimą kelia branduolinių, biologinių ir cheminių ginklų platinimas ir jų tiekimo priemonės, o, išplitus technologijoms, galimiems priešininkams kur kas lengviau įsigyti modernių karinių pajėgumų“ (NATO Naujasis Aljansas, 2004, p.4).

Atsirandančios naujos grėsmės skatina pasaulio šalis kooperuotis į įvairaus pobūdžio karines organizacijas ir aktyviai bendradarbiauti, siekiant užtikrinti nacionalinį ir tarpvalstybinį saugumą. Užtikrinti šalies nacionalinį saugumą yra vienas iš svarbiausių valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslų. Vienas iš pagrindinių bet kurios valstybės uždavinių
neleisti kilti grėsmei šalies suverenitetui, sudaryti sąlygas tautos demokratinei raidai, tvirtai saugant ir ginant jos nepriklausomybę, teritorijos vientisumą ar konstitucinę santvarką. „Siekdama išlikti ir apsaugoti savo piliečius, valstybė privalo surasti patikimiausią apsisaugojimo būdą, padėsianti išvengti karo, o jei prireiktų ir apsiginti“ (Matonienė, Jurkevičius, 2003, p.1).

Politinė, ekonominė, karinė ir kt. plėtra davė naujų impulsų ir Baltijos šalių regionui. Vienas geriausių būdų didinti saugumo jausmą – tai regioninis, pasaulinio masto bendravimas, dalyvavimas kariniuose projektuose. Kaimyninių valstybių bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje, kuriamos tarpusavyje suderintos kariuomenės, oro erdvių, jūrų stebėjimo ir informacinių sistemų derinimas stiprina regiono saugumą. Baltijos regiono šalių saugumą užtikrina valstybės institucijos, ES, NATO bendros sutartys, bendri tarptautiniai kariniai projektai. „Karinio bendradarbiavimo srityje tęsiamas bendro Lietuvos, Latvijos ir Estijos taikos palaikymo bataliono BALTBAT kūrimas“. (http://www.lrs.lt/prezident/mp98/mp98l.htm#11_0). Pradėta steigti Baltijos valstybių karinių laivų eskadra BALTRON. Įsigaliojo ir vykdoma tarpvalstybinė sutartis dėl bendro Lietuvos ir Lenkijos taikos palaikymo bataliono LITPOLBAT įkūrimo, sudaryta dvišalė darbo grupė, susitarta dėl bataliono struktūros bei jo rengimo grafiko. BALTBAT, LITBALT, LITPOBALT – tai pagrindiniai dvišaliai ar daugiašaliai tarptautiniai projektai. Baltijos regiono valstybės, vykdydamos tarptautinius įsipareigojimus ir stiprindamos tarptautinį saugumą, ne tik sudaro dvišales sutartis, bet dalyvauja stabilizavimo operacijoje karo nusiaubtose šalyse. Organizacijas ir projektus vienija bendra paskirtis – „ užtikrinti taiką, stiprinti saugumą ir stabilumą Europoje, veikloje, dalyvauti taikos palaikymo misijose ir kitose akcijose (Valstybės pagrindai, 1997, p.217).

3. BALTIJOS REGIONO ŠALIŲ BENDRADARBIAVIMAS

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2134 žodžiai iš 6875 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.