Baltijos šalių bendradarbiavimo pakilimai ir nuosmūkiai
5 (100%) 1 vote

Baltijos šalių bendradarbiavimo pakilimai ir nuosmūkiai

Baltijos šalių bendradarbiavimo pakilimai ir nuosmūkiai

Lietuvos ir Estijos bendradarbiavimas daugiausia vyksta trišalio Baltijos šalių bendradarbiavimo rėmuose. Estiją, Latviją ir Lietuvą sieja platus trišalių institucijų ir ryšių tinklas. Per dešimt metų šios trys šalys išplėtojo Šiaurės šalių pavyzdžiu grindžiamą bendradarbiavimo institucijų struktūrą, kurios pagrindą sudaro Ministrų Taryba ir Baltijos Asamblėja. Reguliariai susitinka trijų šalių prezidentai, vyksta bendradarbiavimas karinėje ir gynybos srityje, liberalizuoti tarpusavio ekonominiai mainai. Pastebėtina, jog lyginant su kitomis ekonominėmis regioninėmis organizacijomis, Baltijos šalys išimtinai toli pažengė liberalizuodamos trišalę prekybą – pasaulyje yra nedaug laisvosios prekybos žemės ūkio produktais pavyzdžių.

Nepaisant nuolatinio keitimosi informacija bei bendrų reikalų derinimo, laikas nuo laiko iškyla nesusipratimų tarp trijų Baltijos valstybių. Beje, Estijos vadovai jau kurį laiką tapatina savo šalį su Šiaurės Europa (Skandinavija), šitaip atsiribodami nuo daugeliui vidaus ir ypač užsienio veikėjų įprasto trijų šalių grupavimo į Baltijos grupę. Prieš keletą metų nepasitenkinimą kitose dviejose Baltijos šalyse kėlė dažni Estijos vadovų pareiškimai dėl Estijos pirmavimo integruojantis į ES. Vasario pradžioje Latvijos užsienio reikalų ministras kritiškai įvertino Lietuvos siekius tapti NATO nare anksčiau už kitas dvi šalis, šiuo teiginiu nustebindamas Lietuvos diplomatus. Dėl tokio pobūdžio pareiškimų, dažnai tiesiogiai išsakomų užsienio šalių atstovams ar Europos Komisijos nariams, trišalis bendradarbiavimas tampa panašesnis į gražuolių konkursą, kuriame varžomasi dėl svarbesnių už trišalį bendradarbiavimą „prizų“ – narystės ES ar NATO.

Pastaraisiais metais, ypač prasidėjus ekonominei krizei Rusijoje, padažnėjo nesutarimų ekonominių santykių srityje. Laisvąją prekybą tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos nuolatos trikdo vienašališkai įvedamos prekybą iškraipančios priemonės. Latvija, nepaisydama Estijos, Lietuvos bei Europos Komisijos priekaištų, jau pusmetį taiko muito mokesčius iš Estijos ir Lietuvos įvežamai kiaulienai. Netarifinius apribojimus prekybai su kitomis Baltijos šalimis taip pat buvo įvedusi ir Lietuva bei Estija.

Kaip vertinti trišalio Baltijos šalių bendradarbiavimo pasiekimus bei nesėkmes, ir kokios šiuo metu yra jo perspektyvos?

Nors pirminį postūmį Baltijos šalių bendradarbiavimui suteikė daugelis istorinių, politinių, ekonominių ir kultūrinių veiksnių, trišaliai santykiai, ypač ekonomikos srityje, plėtojosi veikiami dviejų esminių dalykų. Tai – integracija į Europos Sąjungą bei ES politika Baltijos šalių kaip grupės ir kiekvienos jų atskirai atžvilgiu. Antras svarbus veiksnys – vidaus interesų grupės, kurios įtakoja trišalę prekybą. Kiekvienas iš šių veiksnių turėjo esminį poveikį konkrečioms trišalio Baltijos šalių ekonominio bendradarbiavimo formoms. Priklausomai nuo esamų sąlygų, jie gali tiek skatinti, tiek trikdyti trišalių ekonominių santykių tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos plėtrą. Ką tai reiškia?

Nors Baltijos šalys nuo nepriklausomybės atkūrimo deklaravo siekius plėtoti tarpusavio bendradarbiavimą, prekybos sutartys buvo sutartos tik po nuolatinių ES raginimų. Kitaip sakant, abstraktus noras koordinuoti ekonominę politiką ir šalinti kliūtis prekybai buvo visada, tačiau konkrečias formas jis įgavo tik kiekvienai iš trijų vyriausybių suvokus, jog ES trišalį bendradarbiavimą laiko svarbia integracijos į ES sąlyga. Tai akivaizdžiai atsiskleidė rengiant 1993 m. pasirašytą trišalį susitarimą dėl laisvos prekybos pramonės prekėmis. Dar daugiau – trišalis bendradarbiavimas plėtojosi lygiagrečiai Baltijos šalių integracijai į ES, nors prekybos žemės ūkio produktais liberalizavimas tapo išimtimi patvirtinančia taisyklę. Netarifinių barjerų prekybai šalinimas iš esmės buvo grindžiamas ES galiojančiomis taisyklėmis. Tuo tarpu dar 1991 m. iškelta Baltijos muitų sąjungos idėja taip ir liko neįgyvendinta, nes kiekvienos iš trijų šalių prekybos politika pernelyg skyrėsi, o integracija į ES nesuteikė pagrindo bendrų muitų suderinimui.

Tačiau ES poveikis ekonominių santykių tarp Baltijos šalių plėtrai priklausė nuo to, ar visos trys šalys buvo vienodoje integracijos į ES stadijoje. Estijai pradėjus derybas dėl narystės ES, dauguma planų plėsti trišalį bendradarbiavimą liko neįgyvendinti. Estijos vadovai prarado svarbų politinį Baltijos šalių santykių plėtojimo motyvą. Klausimas apie Baltijos šalių bendradarbiavimo perspektyvas iškilo kita forma, t.y. ne dėl to, kokį poveikį trišalis bendradarbiavimas gali turėti Baltijos šalių integracijai į ES, bet kokį poveikį skirtingi kiekvienos šalies integracijos į ES tempai gali turėti trišaliam bendradarbiavimui.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 704 žodžiai iš 2301 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.