Baltijos šalių integracija tikslai ir interesai
5 (100%) 1 vote

Baltijos šalių integracija tikslai ir interesai

Įvadas.

Kadangi kiekviena pasaulio šalis yra apsupta kitų valstybių, egzistuoja tarptautinėje aplinkoje, jos interesų įgyvendinimą įtakoja išorės veiksniai. Šie veiksniai gali tiek kelti grėsmę bendriems gyventojų interesams, tiek ir suteikti daugiau galimybių jų įgyvendinimui.

Baltijos šalys – Estija, Latvija ir Lietuva – yra šiaurės rytų Europoje, prie rytinių Baltijos jūros krantų. Per ilgą šių šalių istoriją jų tautos priklausė įvairioms Europos imperijoms. Po nepriklausomybės atkūrimo Estija, Latvija ir Lietuva nepaprastai pažengė į priekį pertvarkydamos savo visuomenę ir kurdamos dinamiškos demokratijos rinkos ekonomikos principais grindžiamas valstybes. Baltijos šalys greitai iš naujo užmezgė ryšius su Vakarų Europa, ypač su savo kaimynėmis Šiaurės šalimis. Šios trys šalys turi šiek tiek panašumo, tačiau vis dėlto yra pakankamai skirtingos ir pasižymi savita kalba, tradicijomis ir pasaulėžiūra

Išsiplėtus ES, išryškėjo skirtumai tarp valstybių narių, todėl reikia rinktis skirtingus, kiekvienos šalies situaciją atitinkančius įgyvendinimo būdus. O kas gi yra Europos Sąjunga?

Europos Sąjunga – tai didžiausias pasaulyje prekybos blokas. Europos Sąjunga:

• siekia Vieningos Rinkos sukūrimo, kurios viduje panaikinti visi apribojimai laisvam prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui;

• vykdo bendrą prekybos politiką, numatančią prekybą su trečiosiomis šalimis;

• vykdo bendrą politiką tokiose srityse, kaip: žemės ūkis, transportas, energetika, aplinkos apsauga ir kita;

• kuria ekonominę ir pinigų sąjungą, numatančią vieną visai Europos Sąjungai piniginį vienetą eurą.

Pagrindinis Europos Sąjungos tikslas yra sukurti kuo „glaudesnę Europos tautų sąjungą, kurioje sprendimai yra priimami kuo arčiau piliečio“.

Stojimas į ES yra grindžiamas prielaida, jog narystė joje sudarys geresnes sąlygas įgyvendinti gyventojų interesus, nei narystės ES alternatyvos. Tai galima išskaidyti į dvi prielaidas – narystė ES sumažina išorines grėsmes ir padidina išorines galimybes.

Europos Sąjunga nuo kitų tarptautinių organizacijų skiriasi:

• ES teisės dominavimas prieš nacionalinę teisę. ES valstybės narės paklūsta ES privalomoms sutartims bei teisės aktams.

• Institucinės sąrangos unikalumas. Unikalumą apsprendžia tai, kad ES valstybės narės perleidžia dalį savo suvereniteto nepriklausomoms institucijoms, kurios atstovauja ne kurios nors valstybės interesus, o bendrus, nacionalinius visos ES interesus.

• Subsidiarumo principas. Visi sprendimai Europos Sąjungoje priimami laikantis principo, teigiančio, kad sprendimai turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriame jie yra efektyviausi. Jeigu sprendimą gali priimti žemesni valdžios lygmenys, vadinasi nėra reikalo jį patikėti aukštesniam lygmeniui.

• Įvairovė ir pagarba kultūriniam savitumui. Europos Sąjungą sudaro 25 skirtingų kultūrų valstybės, kurių gyventojai kalba skirtingomis kalbomis, išpažįsta savo religiją, turi specifinius nacionalinius ir kultūrinius tautos bruožus. Europos Sąjunga sudaro sąlygas šių kultūrų ir kalbų palaikymui ir skatinimui. Kiekvienas ES oficialus dokumentas yra verčiamas į dvidešimt oficialių ES kalbų.

• Rūpinimasis žmogumi. Visa Europos Sąjungos politika iš esmės yra orientuota į ES valstybių narių bei jų piliečių gerbūvio užtikrinimą. Žmogus, jo rūpesčiai ir interesai- svarbiausi ES siekiai. ES suformavo tvirtą socialinę politiką, orientuotą į paprastų žmonių interesų gynimą.

• Ekonominė, politinė, socialinė sanglauda. Europos Sąjungos politika orientuota į siekį sumažinti atskirų Europos Sąjungos valstybių ir regionų ekonominio bei socialinio išsivystymo lygio skirtumus. Ekonomiškai silpni regionai remiami finansiškai siekiant vystyti jų ekonominį pajėgumą. Europos Sąjunga sanglaudą skatina per įvairius struktūrinius fondus, Europos investicijų fondą ir kitas finansų įstaigas.

Integracijos procesas.

Integracija į Europos Sąjungą – tai ilgas procesas, kuris nesiriboja vien tik stojimo sutarties pasirašymu ir įsigaliojimu. Integracija apima ir prieš pasirašymą, ir po jo vykstančius pokyčius, todėl reikia kalbėti ne tik apie stojimo į ES, bet ir apie pasiruošimo narystei rezultatus.

Pirmiausia reikia apibrėžti, kas yra integracija, ką reiškia narystė ES. Šalies integracija į ES apima:

1. kliūčių prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimui tarp ta tikros šalies ir ES šalinimą.

2. bendrų ES politikos principų ir konkrečių taisyklių (acquis communautaire) įgyvendinimą.

3. sprendimų priėmimo ir jų vykdymo priežiūros galios delegavimą ES institucijoms bei teisę dalyvauti šiose bendrų sprendimų priėmimo struktūrose ir įtakoti tolesnę ES raidą.

ES pagrindą sudaro bendroji rinka, t.y. laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Baltijos šaliu dalyvavimas bendrojoje rinkoje suteiks daugiau galimybių jos piliečiams realizuoti savo interesus – laisvai prekiauti, judėti ar dirbti visoje ES teritorijoje. Tiesa, ši „keturių laisvių“ taisyklė dar ne visiškai įgyvendinta pačiose ES šalyse, tačiau tai yra išimtys iš bendros taisyklės. Kaip minėta, integracija taip pat apima dalyvavimą bendrose sprendimų priėmimo institucijose – Europos Komisijoje, Ministrų
Taryboje, Europos Parlamente ir pan. Tai taip pat gali būti laikoma ir galimybe geriau įgyvendinti Baltijos šalių visuomenės interesus, jei ja yra pasinaudojama, ir apribojimu, kadangi iškyla būtinybė kai kuriose srityse priimti daugumos ES narių valią, net jei su tuo ir nesutinka Lietuvos atstovai.

Taigi, integracija yra ne vienkartinis aktas, bet ilgalaikis procesas, prasidėjęs pasirašius pirmas prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo sutartis pastarųjų aštuonerių metų bėgyje, pradėjus šalintis kliūtis mainams bei šalių įmonėms pradėjus prekiauti su ES įmonėmis; kadangi tuo pačiu Baltijos šalyje vyksta ekonominės reformos, jas ir integracijos priemones dažnai sunku atskirti, ypač bendrųjų principų lygyje; sunku prognozuoti, kokia ekonominė politika šalyje būtų vykdoma ateityje, jei nevyktų integracija į ES; pati ES nuolatos keičiasi, priimami nauji teisės aktai – „judančio taikinio problema“, ruošiamasi vykdyti esmines institucijų ir biudžeto reformas.

Integracija yra nuolatinis procesas, kurį įprasmina ne tik politiniai sprendimai, bet ir neformali ekonominių mainų plėtra.

Tikslai ir interesai.

Dažniausiai narystės ES privalumai yra susiję su šalies ekonominiu kilimu, atviromis valstybių sienomis ir krašto saugumu bei politiniais-teisiniais aspektais.

Valstybės gyventojų interesai apibrėžiami kaip jų saugumas, laisvių realizavimas ir ekonominė veikla.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 982 žodžiai iš 3263 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.