Baltijos šalių santykiai
5 (100%) 1 vote

Baltijos šalių santykiai

Turinys

Turinys 2

Įvadas 3

Derybos iki Helsinkio viršūnių konferencijos 4

Helsinkio viršūnių konferencija 6

Derybos po Helsinkio konferencijos 7

Svarbiausi Lietuvos, Latvijos ir Estijos susitarimų su Rusija dėl jos kariuomenės išvedimo skirtumai 8

Paskutinis derybų etapas 10

Rusijos kariniai pensininkai Baltijos šalyse 11

Išvados 12

Literatūros sąrašas 13

Įvadas

1991m. liepos 29d. Lietuvos ir Rusijos valstybinių santykių pagrindu buvo pasirašyta sutartis, kurios tekstas galbūt ir nebuvo visiškai toks, kokio norėjome, tačiau tai buvo Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo sutartis (beje, buvo laukta ir Vakaruose). Nuo tos datos prasidėjo vienos svarbiausių ir daug pastangų pareikalavusios derybos tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos federacijos, dėl Rusijos kariuomenės išvedimo. Derybų objektas buvo tikslinamas per visą derybų eiga kol galiausiai 1992m. rugsėjo 8d. sutartyje jis buvo apibudinamas taip: “Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos susitarimas dėl išvedamų Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų dalių, dalinių bei kariškių elgesio ir funkcionavimo taisyklių” ir “Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos techninių ir organizacinių klausimų sprendimo tvarkos protokolas” su grafiku ir grafiko priedais. Taigi buvo kalbama apie techninius ir organizacinius klausimus o politinis dokumentas brandintas visą derybų laikotarpį taip ir liko nepasirašytas. Tačiau užteko ir to sutarties priedo, kad būtų pasiekti Lietuvai palankūs rezultatai. Savo darbe aš ir apžvelgsiu tą kelią, kurį turėjo nueit Lietuvos delegacijos siekdamos kartais ir nerealius lūkesčius paversti realybe. Mano tikslas atskleist tas aplinkybes, kuriomis turėjo dirbti Lietuvos delegatai ir su kokias sunkumais jie susidūrė. Kadangi, nors Rusija ir stengėsi stabdyt savo kariuomenės išvedimą iš Lietuvos jis buvo įvykdytas beveik nustatytu laiku. Vėlavo tik kai kurie paskutiniai daliniai. Kaip matome Lietuvos derybų grupė savo darbą įvykdė itin kruopščiai ir atsakingai. Todėl šios derybos labai svarbios Lietuvos istorijai. Nors, reikia pabrėžt, kad literatūros ta tema nėra gausu. Tad daugiausia naudojausi liudininkų pranešimais ir spaudos leidiniais.

Kita mano darbo dalis bus palyginti kai kuriuos aspektus tarp Rusijos sutarčių su Lietuva ir kitomis Baltijos šalimis. Kadangi Lietuva išsikovojo sau palankiausias sąlygas, todėl naginėdamas sutarčių pasirašymo procesus aš daugiau dėmesio skirsiu Lietuvos derybų eigai. Žinoma daugiausiai skirtumų yra pačiose sutartyse: išvedimo grafikai, garantijos liekantiems karo pensininkams ir panašiai.

Derybos iki Helsinkio viršūnių konferencijos

Derybos prasidėjo 1991m. liepos 29d., kuomet Maskvoje įvyko Lietuvos ir Rusijos vadovų – Vytauto Landsbergio ir Boriso Jelcino – susitikimas, kurio metu SSRS kariuomenės daliniai Lietuvos teritorijoje buvo kaip Rusijai priklausantys išvedami daliniai, kurie turi būti išvesti pagal atskirą susitarimą. Pradžia atrodo visai nebloga bet po to kitas derybų žingsnis tik 1992m. sausio 31d. Vilniuje – įvyko pirmasis abiejų valstybių derybų delegacijų susitikimas. Reikia paminėt, kad prieš tai Rusijos prezidentas B. Jelcinas 1992m. sausio 29d. sudarė Rusijos Federacijos valstybinę delegaciją, kuriai vadovavo Rusijos Federacijos Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas S. Šachrajus. Taigi tas pats Šachrajus sausio 31d. susitikime Vilniuje, “Draugystės” viešbučio salėje pasiūlė svarstyti tokį klausimą dėl galimybės kai kuriuos Rusijai svarbius SSRS karinius objektus kurį laiką palikti Lietuvos teritorijoje .

Žinoma tam iškart paprieštaravo Lietuvos delegacija ir netgi pasiūlė išvesti karinius dalinius iki 1992m. pabaigos su kuo Rusija sutikti negalėjo ir pasiūlė alternatyvą – dalinius išvesti iki 1994m. pabaigos- kaip realią ir įgyvendinamą.

Rusija deryboms su Lietuva buvo parengus tipinio susitarimo su NVS respublikomis projektą, kuris Lietuvai buvo nepriimtinas, todėl Lietuvos derybų delegacija parengė savo alternatyvų susitarimų projektų paketą, kurį 1992m. vasario pradžioje perdavė Rusijos delegacijai. Lietuvai padėjo tai, kad ji galėjo pasinaudoti SSRS susitarimais su Vokietija ir Vengrija dėl kariuomenės išvedimo iš šių šalių ir tai gerokai palengvino jų darbą. Toliau vyko pagrindinės ekspertų derybos 1992m. vasario

11-14d. Vilniuje, kovo 18-19d. Maskvoje ir balandžio 23-24d. Vilniuje. Pastarųjų susitikimų metu jokių projektų nepavyko suderinti nes išsiskyrė šalių pozicijos, tačiau Lietuva jau siekė, kad tolimesnės derybos vyktų jos pateiktų susitarimų projektų pagrindu.

Tuo metu Lietuva stengėsi primesti Rusijai nuomonę, kad jos pareiga – išvesti okupacinę kariuomenę, remdamasi SSRS įvykdytos okupacijos. Lietuvos delegacija laikėsi nuostatos, kad derybos vyksta ne dėl to ar bus išvesta Rusijos kariuomenė, bet kaip ji bus išvesta, dėl terminų ir tvarkos. O Rusija norėjo įtikint, kad jos pareiga išvest kariuomenę išplauks tik iš pasirašytos sutarties, siekdama išvedimą įspraust į daugybę rėmų ir susaistyti įvairiomis sąlygomis.

Rusai reikalavo, kad būtų įteisintas jų kariuomenės laikino buvimo mūsų teritorijoje statusas, kad net pati kariuomenė būtų
atstovaujama derybose . Lietuvos delegacija su tuo kategoriškai nesutiko, tvirtindama, kad Lietuvoje neteisėtai esanti Rusijos kariuomenė negali būti teisės subjektas, o tėra derybų objektas. Tačiau Lietuvos delegacija sutiko pripažinti šioje kariuomenėje tarnaujančių žmonių pagrindines žmogaus teises . O derantis dėl jurisdikcijos Lietuvos delegacija nesutiko pripažinti eksteritorialumo principo ir Rusijos jurisdikcijos taikymo jos kariuomenės užimtose teritorijose pabrėždama, kad Lietuvos įstatymai ir jos valdžios įgaliojimai be išimčių galioja visoje šalies teritorijoje.

Įdomu tai, kad Rusija visokiomis priemonėmis bandė rast būdų kaip palikt Rusijos karius Lietuvoje. Netgi planavo išleist į atsargą dalį karininkų ir norėjo juos legalizuot Lietuvoje. Rusijos delegacija norėjo, kad Lietuva pripažintų neva jų turimas “politines ir pilietines teises” . Su tuo Lietuvos delegacija sutikt negalėjo ir laikėsi pozicijos, kad visi kariškiai ir su kariuomene susiję civiliai asmenys bei jų šeimos nariai, išskyrus Lietuvos piliečius, priklauso išvedamos kariuomenės personalo kategorijai. Minėta14, kad Lietuva nesutiko suteikti Rusijos ginkluotosioms pajėgoms jokio laikinojo teisinio statuso.

Lietuva taip pat nesutiko, kad susitarimuose dėl Rusijos kariuomenės išvedimo ši kariuomenė ar jos daliniai figūruotų kaip teisės subjektai, kuriems pripažįstamos kokios nors teisės Lietuvoje. Tuo tarpu Latvijos sutarties su Rusija pavadinime kalbama apie „Rusijos ginkluotųjų pajėgų teisinę padėtį išvedimo laikotarpiu“, o pagal šios sutarties 3 straipsnio 2 dalį Latvija įsipareigojo „gerbti Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų teisinę padėtį“. Estijos sutarties su Rusija pavadinime ir preambulėje kalbama apie „laikino buvimo jos (Estijos – aut. pastaba) teritorijoje sąlygas“. Tačiau sutarties 2 straipsnyje paaiškinta, kad šis terminas reiškia tik išvedimo laikotarpį. Tad galima daryti išvadą, kad Estija nepripažino Rusijos kariuomenės teisinio buvimo statuso .

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1078 žodžiai iš 3514 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.