Baltosios ir juodosios muzikos sandūra-džiazas
5 (100%) 1 vote

Baltosios ir juodosios muzikos sandūra-džiazas

AFROAMERIKIETIŠKOS MUZIKOS KILMĖ

Dauguma juodaodžių JAV gyventojų buvo atplukdyti į Valstijas iš vakarinės Afrikos pakrantės.XIXa. antroje pusėje jie jau buvo pamiršę protėvių kalbą ir papročius, tačiau išlaikę nemažai afrikietiškų muzikavimo tradicijų.

Amerikos juodaodžiai dainuodavo senąsias darbo ir irklavimo dainas, lopšines, išryškindami individualų balso tembrą, improvizuodami melodijos detales, dažnai pritardami būgnais ir kitais instrumentais.Jų intonavimas ir išlavintas ritmo pojūtis stipriai skyrėsi nuo europiečių.

Juodųjų kultūra pasipildydavo vis naujais kitų kultūrų elementais.Tai ryškiai atsispindėdavo krikščioniškose pamaldose.Baltųjų religines giesmes juodaodžiai atlikdavo savitai, anot baltųjų, „nešvariai“ intonuodami ir „iškraipydami“ ritmą.Taip atsirado spiričuelai(juodųjų religinės giesmės, atliekamos choro, jungiančios baltųjų bažnytinius himnus ir juodųjų atlikimo stilių- džiaugsmingą kolektyvinę improvizaciją ir judrų ritmą), gospelai(vienbalsiai bažnytiniai himnai pagal Evangelijos siužetus, atliekami solisto su instrumentų arba choro pritarimu) ir bliuzai(solinės pasaulietinės dainos, išreiškiančios skausmą, vienišumą ir ilgesį).

Juodaodžių dėmesį ypač traukė kariški pučiamųjų orkestrai:ryškus ritmas bei garsus pučiamųjų skambėjimas jiems darydavo didelį įspūdį.Jie išmoko groti europietiškais instrumentais ir atlikdavo baltųjų muziką šventėse, pasilinksminimuose ir gatvių eitynėse.

Juodaodžiai žavėjosi aikštėse rodomais menestrelių vaidinimais, kuriuose baltieji aktoriai vaidindavo negrus.Jie taip pradėjo rengti tokius vaidinimus:juose buvo vaizduojami bibliniai etiopai-krikščionys negrai, taip pat garsių žmonių istorijos, žvėrių gyvenimas.Spektakliuose skambėjo daug linksmos ir aistringai atliekamos muzikos, artimos bliuzams ir spiričuelams. Dainininkams pritardavo instrumentai: tamburinas, būgneliai ir bandža.

JUODAODŽIŲ ATLIKIMO YPATUMAI

Juodaodžių atliekama baltųjų muzika iškart įgavo labai savitą atspalvį. Jie mėgo dainavimo būdą, kai melodiją dainuoja solistas, o priedainį „atsako“ visas choras.Afroamerikiečiai tęsė juodojo žemyno muzikines tradicijas, europietišką muziką atlikdami tarsi afrikietišką.Labiausiai skyrėsi ritmo pojūtis- energingas ir neva kliuvinėjantis, vadinamas svingavimu. Ir atlikėjai, ir klausytojai muzikuodavo visu kūnu, stipriai įsijausdami į muzikos tėkmę, ritmui mušti pasigriebdami bet kokį daiktą, plodami ir trypdami, dainuodami ir šūkčiodami.

Jaudaodžiai intonavo irgi kitaip- jų klausa nebuvo pratusi prie šimtmečiais gludinto europietiško tolygaus derinimo, todėl jie dainavo ir grojo apytikriai, tarsi nešvariai.Afrikietiško intonavimo jungtis su klasikine europietiška harmonija suformavo bliuzo dermę, kuriai būdingas savitas „slysčiojimas“ tarp mažoro ir minoro.

DŽIAZO ATSIRADIMAS

Įvairių kultūrų ir tradicijų mišinys ilgainiui tapo nauja muzikos rūšimi.XIX a. pabaigoje Naujajame Orleane jau skambėjo muzika, vėliau pavadinta džiazu.Ją baltųjų instrumentais grojo juodaodžiai muzikantai, ir pradžioje džiazas tiesiog laikytas juodųjų buitine ir pasilinksminimo muzika.

Džiazo muzikinė kalba apėmė įvairių stilių ir tradicijų elementus, neskirstydama jų pagal kilmę:buvo svarbu, kokia muzika, o ne iš kur ji atsirado.Tačiau džiazas nuo pat pradžių buvo ir tebėra juodaodžių solidarumo ir pasipriešinimo baltųjų rasizmui forma.Jau Pirmojo pasaulinio karo metu džiazas išpopuliarėjo ne tik visoje Amerikoje, bet ir Europoje, o XX a. Viduryje tai buvo madingiausia ir komerciškai sėkmingiausia muzikos rūšis.

Svarbiausia džiazo savybė yra improvizacija, kuri išskiria jį iš kitų vakarietiškos muzikos rūšių.Įdomu, kad džiaze dažnai improvizuoja ne vienas ar du solistai, bet dauguma ar net visi ansamblio dalyviai.

Džiazinės frazės prasideda netikėtai, jos greitėja, lėtėja, dūsauja, slysčioja, nutrūksta tarsi ne vietoje- tai tarsi nesibaigiantis ir intriguojantis siužetas, kaskart pasakojamas kitaip. Panašiai sekamos pasakos: kiekvienas pasakotojas šiek tiek prideda „nuo savęs“, pabrėžia vienus įvykius ir nutyli kitus.Todėl populiariausios džiazo temos skamba tūkstančiais skirtingų pavidalų.

Stilių ir krypčių gausybe džiazas nė kiek nenusileidžia moderniajai muzikai.Per 100 metų džiazo istorija patyrė daug pakilimų ir smuktelėjimų, tačiau džiazas neišnyko ir klesti įvairiose šalyse.

Džiazas gana stipriai paveikė moderniosios muzikos kompozitorius. Stravinskis, Ravelis, Hindemithas, Honeggeris, Stockhausenas, Kagelis, Balakauskas ir kiti žavėjosi džiazu bei sukūrė kūrinių, artimų džiazui. Bene didžiausią įspūdį kompozitoriams darė džiazo ritmikos savaimingumas, nelengvai pasiekiamas akedeminėje muzikoje.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 743 žodžiai iš 2405 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.