Balys dvarionas1
5 (100%) 1 vote

Balys dvarionas1

BALYS DVARIONAS

Lietuviškoje ,,Muzikos enciklopedijoje“ (I tomas, 2000) yra aprašyta šešiolika Dvarionų pavardę turinčių muzikų. Balys Dvarionas kartu su seserimi Julija, operos soliste, ir brolio Kazimiero dukra Margarita, pianiste, pirmąja lietuve orkestro ir operos dirigente, bei su šeimos nariais yra žymiausieji tos muzikų giminės atstovai.

Dvarionų giminės istorija prasidėjo toli nuo tėvynės–anuomet likimas blaškė lietuvius po kraštą okupavusios Rusijos imperijos platybes. Saratove sukūrę šeimą, B.Dvariono tėvai (tėvas Dominykas Dvarionas buvo tenykštės vokiečių katalikų bažnyčios vargoninkas, motina–lietuvio kunigo sesuo), 1892 m. grįžo į Lietuvą; tačiau netrukus įsikūrė Liepojoje (tenai gyveno nemažai lietuvių), kur D.Dvarionas gavo vargoninko vietą katalikų bažnyčioje; buvo žinomas instrumentų meistras bei derintojas. Šeimoje užaugo vienuolika vaikų. Septyni, taip pat kartu augusi vyriausiojo sūnaus duktė našlaitė tapo muzikais profesionalais. Visus mokė tėvas, vyresnieji–jaunesniuosius. Mokė ir Liepojos muzikai latviai; vėliau–kas studijavo Rygos, Peterburgo, kas Leipcigo, kas Kauno konservatorijose.

Balys Dvarionas gimė 1904 m. birželio 19 d. Paauglys paragavo nebyliojo kino pianisto duonos, išmoko pavaduoti tėvą prie vargonų; uždarbiaujant yra tekę skambinti ir restorane. 1904 m. panaikinus lietuvių spaudos bei kalbos viešo vartojimo draudimą, Latvijoje taip pat atsirado geresnės sąlygos lietuvių kultūrinei veiklai. Į ją įsitraukė ir jaunieji Dvarionai. B.Dvarionas 1916-1918 m. vadovavo Liepojos lietuvių draugijos jaunimo chorui. Kurį laiką mokėsi pas žymųjį latvių kompozitorių Alfredą Kalninį. 1920-1924 m. studujavo fortepijoną Leipcigo konservatorijoje, Roberto Teichmūlerio klasėje, kitus dalykus pas Stephaną Krehlį, Sigfriedą Karg–Elertą; universitete klausė Hermanno Aberto paskaitų. Neišdildomą įspūdį paliko Arthuro Nikischo menas. 1925-1926 m. B.Dvarionas fortepijoną dar studijavo Berlyne pas Egoną Petri. Koncertuose Lietuvoje ir svetur (yra skambinęs Rygoje, Taline, Berlyne, Hamburge, Bazelyje, Stokholme, Leningrade, Maskvoje) skambindavo J.S.Bacho, D.Scarlatti, J.–Ph.Rameau, Vienos klasikų, romantikų, C.Debussy, M.Ravelio, A.Skriabino, S.Prokofjevo, C.Scotto, A.Casellos ir kt. kūrinius; daug nusipelnė, iškeldamas M.K.Čiurlionio kūrybinį palikimą, į programas visuomet įtraukdavo J.Gruodžio, kitų lietuvių kompozitorių kūrinių. Pasireiškė ir kaip akompaniatorius bei kamerinių ansamblių narys; S.Prokofjevo koncerte su juo skambino svečio atliktas F.Schuberto valsų transkripcijas, buvo žymiųjų violončelininkų Emanuelio Feuermanno, Maurice’o Maréchalio rečitalių pianistas ir pan.

B.Dvarionas prisiklausė naujai, pirmąjį Nepriklausomybės dešintmetį iškilusiai muzikų kartai. Atkurtos valstybės gyvenimas skatino ir meno žmonių kūrybinį veiklumą. B.Dvarionas kone vienu metu ėmė reikštis keliose muzikos gyvenimo srityse. Pirmąjį fortepijono rečitalį surengęs 1924 m. spalį, lapkritį debiutavo kaip kompozitorius–skambant jo sukurtai muzikai, ,,Vilkolakio“ teatre parodyta V.Bičiūno komedija ,,Varnalėšos“, 1926 m. pradėjo visą gyvenimą trukusį pedagoginį darbą Kauno muzikos mokykloje ir iš jos išaugusioje konservatorijoje, paskui Lietuvos konservatorijoje (tarp 50 jo auklėtinių yra pianistas ir dirigentas Rimas Geniušas, pianistai Halina Znaidzilauskaitė, Gražina Ručytė–Landsbergienė, Liucija Drąsutienė, Aleksandras Jurgelionis). Retsykiais parašydavo recenziją ar straipsnį. Susidomėjo dirigavimu. 1928 m. pradėjo vesti Muzikos mokyklos orkestro repeticijas, o viešai pasirodė 1930 m. gruodžio 8 d. diriguodamas Filharmonijos draugijos kamerinio orkestro koncertą. Kitų metų balandį debiutavo kaip simfoninio orkestro dirigentas; koncerto solistas (skambino J.S.Bacho ir P.Čaikovskio koncertus) buvo jo berlynietis profesorius E.Petri. Ir šioje srityje B.Dvarioną lydėjo sėkmė. 1934 m. Zalcburge jis stebėjo Bruno Walterio ir jo asistento Herberto von Karajano vedamus kursus, buvo paskirtas Kauno konservatorijos studentų orkestro vadovu. 1935-1938 m. vadovavo Radiofono orkestrui. 1939 m. vasarą Leipcige lankė Hermanno Abendrotho dirigavimo kursus ir tenykštėje konservatorijoje eksternu išlaikė atitinkamus diplominius egzaminus; spalį atgavus Vilnių, tuojau atvyko į sostinę ir vadovavo su architektu Vytautu Landsbergiu–Žemkalniu įsteigtam Miesto simfoniniam orkestrui; 1940 m. orkestrą perdavus Vilniaus filharmonijai, jo vyriausiuoju dirigentu buvo iki 1941 m. ir 1958-1961 m. 1955 m. inicijavo orkestro vasaros koncertus Palangoje. Diriguodavo Vienos klasikų, romantikų, kai kuriuos A.Brucknerio, M.Regerio, C.Debussy, M.Ravelio, A.Skriabino, R.Strausso ir kt., taip pat savo, kitų lietuvių kompozitorių veikalus. Anuomet pasirodymai svetur buvo apriboti sovietinėj erdvėi; buvo kviečiamas diriguoti kitų sovietinių respublikų sostinių bei miestų, žymiausiems Leningrado ir Maskvos orkestrams, po keletą koncertų dirigavo Rytų Vokietijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje. Paskutinį kartą B.Dvarionis pasirodė 1972 m. gegužės 12 d. Lietuvos kamerinio orkestro koncerte–ir kaip pianistas, ir kaip dirigentas: skambino W.A.Mozarto Koncertą KV 107, 1, dirigavo jo Koncertą klarnetui ir F.Schuberto mišias G–dur. Po trijų mėnesių,
rugpjūčio 23-ąją, Balys Dvarionas mirė.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 757 žodžiai iš 2249 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.