Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija
Lauros Čerkasaitės VIIIa klasės
Banginiai
Referatas
Mažeikiai
2004
Įvadas
Žinduoliai, gyvūnų grupė, kuriai priklauso ir žmogus, yra aukščiausios organizacijos gyvūnas. Atsiradę kaip kuklūs dinozaurų amžininkai, jie tapo mūsų planetos vyraujančiais gyvūnais, nors palyginti su kitomis grupėmis, jų rūšių yra gana mažai- tik maždaug 4500, tarp jų yra ir banginiai. Žinduolių jaunikliai auga šilumoje ir aprūpinami maistu, labiausiai pažeidžiamu vystymosi laikotarpiu. O žinduolių galvos smegenys taip ištobulėjo, kad jie geba priešintis savo aplinkai, o ne pasyviai nuo jos priklauso. Banginiai sudaro grupę, į kurią, be milžinų banginių, įeina ir palyginti smulkūs gyvūnai. Visi jie priklauso banginių būriui. Banginiai – ne tik didžiausi, bet ir protingiausi, kada nors Žemėje gyvenę gyvūnai. Žmogus juos medžioja mėsai nuo tų laikų, kai ėmė plaukioti jūromis (todėl daug jų rūšių išnykę), bet šiuolaikinės medžioklės priemonės kelia daugeliui banginių labai didelę pražūties grėsmę.
Banginiai priklauso banginių šeimai.Nors atrodo labai panašūs į milžinškas žuvis, ištikrųjų jie yra žinduoliai ir visą gyvenimą praleidžia vandenyje. Skirtingai nuo žuvų, jie kvėpuoja oru, o jų uodega- tai ne vertikalus pelekas, o pora horizontalių spyruokliuojančių plokščių ir menčių.Tikrieji banginiai dantų neturi.
Banginių yra labai daug rūšių: mėlynasis banginis, mažasis ruožuotasis, kuprotasis, pilkasis, pietinis tikrasis, grenlandinis banginiai, kašalotas, baltasis banginis, narvalas,dvidantis…Banginių būryje yra du pobūriai: ūsuotieji banginiai(Mysticeti) ir dantytieji (Odonceti).
Banginio galva didelė, sudaro iki 1/3 kūno ilgio. Šnervės atsidaro aukštai kaktoje.Klausos kanalai taip pat su vožtuvais, jie atsidaro į išorę mažomis angelėmis tuoj už akių. Ausų kaušelių nėra. Jų uodega yra pora horizontalių spyruokliuojančių plokščių ir menčių. Mėlynųjų banginių burna milžiniška, o nuo viršutinių žandikaulių kabo keli šimtai plokštelių- banginio ūsų.Kuprotojo banginio uodega vagota.
Visi banginiai yra pasiskirstę labai įvairiai, daugelis jau išnykę. Jie paplitę visuose vandenynuose, daugumoje jūrų, kai kuriose upėse. Vieni daugiausia laikosi šaltuose poliariniuose ir subpoliariniuose vandenyse, kiti tropiniuose ir subtropiniuose, trečių arealas apima šiltus ir šaltus vandenis. Kai kurios rūšys sėslios, kitoms būdingos reguliarios sezoninės migracijos.Mėlynieji banginiai gyvena visame pasaulyje, daugiausia šaltuose vandenynuose. Mažasis ruožuotis, kuprotasis banginis, kašalotas, dvidantis paplitę visame pasaulyje. Arkties vandenyne paplitę narvalai ir grenlandiniai banginiai. Baltasis banginis paplitęs Arkties vandenyne, Ramiojo vandenyno šiaurėje bei Atlanto vandenyno šiaurinėje dalyje.Pilkasis banginis gyvena Ramiojo vandenyno šiaurinėje dalyje, o Atlanto vandenyne išnykęs. Pietinis tikrasis banginis paplitęs pietų pusrutulyje (tai pasako ir jo pavadinimas) taip pat yra vidutinio klimato juostuose ir poliariniuose vandenyse.
Banginių galinės galūnės yra virtusios plaukmenimis, o priekinės galūnės valdo. Juda padedami roumeningos uodegos, ji plukdo. Pilkasis banginis kasmet migracijos metu nuplaukia beveik 10000 km nuo Barenco jūros iki Kalifornijos ir Meksikos. Tuo pačiu keliu jis grįžta atgal. Daugiausia banginiai nuplaukia migracijos metu.
Banginiai dantų neturi, minta iškošdami žuvį ar planktoną pro banginio ūsus. Kai mėlynieji banginiai įsiurbia vandenį ir užsičiaupia, ūsai iškošia krilį ir kitus mažus gyvūnus. Pilkasis banginis įsiurbęs dumbliną vandenį nukošia visus vėžiagyvius ir kirmėles. Dvidantis daugiausia minta kalmarais. Kašalotui naktį medžiojimas nėra sunkus, jis medžioja padedamas echolokacijos.