Bangų teorija
5 (100%) 1 vote

Bangų teorija

TURINYS

Ilgųjų bangų teorija 3 psl.

Ilgosios bangos modelis 4 psl.

Trumpos biografijos 6 psl.

I BANGA (1789-1849) 7 psl.

Bangą formuojantys veiksniai 8 psl.

Garo variklis 9 psl.

II BANGA (1849-1896) 10 psl.

Bangą formuojantys veiksniai 11 psl.

Geležinkeliai 11 psl.

III BANGA (1896-1945) 12 psl.

Bangą formuojantys veiksniai 14 psl.

Vidaus degimo variklis 14 psl.

Automobiliai 15 psl.

IV BANGA (1945-1995) 16 psl.

Bangą formuojantys veiksniai 18 psl.

Branduolinė energija. Atominė bomba 18 psl.

V BANGA (1995-2040) 19 psl.

Bangą formuojantys veiksniai 20 psl.

VI BANGA (2040-2090) 20 psl.

Literatūros sąrašas 21 psl.KONDRATJEV‘O – SCHUMPETER‘IO

„ILGŲJŲ BANGŲ“ TEORIJA

1920 metais N.Kondratjev’as nagrinėjo Prancūzijos, D. Britanijos ir JAV statistinius duomenis apie kainas. Jis buvo giliai įsitikinęs marksistas, tikėjęs kapitalizmo žlugimu. Tačiau, nagrinėdamas statistinę informaciją jis atrado kažką kitą nei tikėjosi, ir todėl dėl savo straipsnio buvo ištremtas į Sibirą.

Kondratjev‘o ilgųjų bangų teorija yra paremta XIX a. kainų kitimo elgsenos tyrimu, į kurį įtraukta darbo užmokesčio, palūkanų normų, žaliavų kainų, užsienio prekybos, indėlių bankuose ir kiti duomenys. Kondratjev‘as, kaip ir R. N. Elijotas, buvo įsitikinęs, kad ekonominio, socialinio ir kultūrinio gyvenimo tyrimai įrodo, kad egzistuoja tam tikra ekonomikos elgsenos tvarka ilgu periodu, ir kad jie gali būti panaudoti ekonomikos raidos ateities numatymui.

Jis pastebėjo tam tikras charakteristikas ilgosios bangos vystymosi ir smukimo fazėse. Tarp jų jis detaliai išanalizavo metų skaičių, per kuriuos ekonomika vystėsi ir smuko kiekvienoje pusės amžiaus trukmės ciklo dalyje, kurios pramonės šakos labiausiai nukentėjo per bangos leidimąsi, ir kaip technologijos įtakoja kelio iš nuosmukio i naują bangos pakilimą paieškas.

50 – 54 metų katastrofų ir atsikūrimo ciklai buvo žinomi ir pastebėti dar majų genties (Centrinė Amerika) ir senųjų izraelitų. Kondratjev‘o stebėjimai atvaizduoja modernią šio ciklo sampratą, kuri teigia, kad kapitalistinės šalys gyvena ritmiškai ilgų, besikartojančių, maždaug pusės amžiaus trukmės ciklų pagrindu.

N. Kondratjev’as pastebėjo tokius ciklus:

■ pirmasis – 60 metų ciklas nuo 1789 – 1849 m.;

■ antrasis – 47 metų ciklas nuo 1849 – 1896 m.;

■ trečiasis – prasidėjo 1896 m. ir bumą pasiekė 1920 m.N.Kondratjev’o pastebėti ilgieji ciklai (ilgosios bangos) ilgą laiką nesulaukė jokio dėmesio. Tik vėliau, kai jo straipsnis buvo išverstas ir išspausdintas užsienio spaudoje, jis buvo įvertintas.

Tęsiant N. Kondratjev’o analizę, pastebėta, kad trečiasis ciklas baigėsi apie 1940 – 1950 metus. Kiti mokslininkai pastebėjo ir ketvirtą ciklą, kuris prasidėjo nuo 1950 metų, ir bumą pasiekė 1970 – 1973 metais, prieš prasidedant naftos ir kitų energijos išteklių kainų šuoliui.

N.Kondratjev’o požiūris tapo populiarus tik apie 1970 metus. Pats jis niekada neaiškino, kodėl egzistuoja ilgosios bangos. Jų priežastis parodė austras J. Schumpeter’is. Jis aiškino, kad ilgųjų bangų priežastis yra esminiai technologiniai šokai, keičiantys ūkio struktūrą. Pvz., ilgai besitęsiančią pakilimo bangą sukėlė geležinkelio tiesimas: apie juos kūrėsi miestai, kūrėsi kalnakasybos pramonė; antrąją bangą sukėlė automobilių atsiradimas. Galima spėti, kad elektroninės pramonės šakos atsiradimas irgi sukėlė bangą.

Reikia pažymėti, kad yra ekonomistų, kritikuojančių N.Kondratjev’o ilgąsias bangas vadinančių fikcijomis (P. Samuelson’as), kiti – astrologija. Tačiau J. Forester’is, panaudojęs kompiuterinę techniką patvirtino, kad ilgosios bangos egzistuoja.

ILGOSIOS BANGOS MODELIS

Idealizuotame ilgosios bangos modelyje, kuris pavaizduotas viršuje, ciklas (vidutiniškai 54 metų trukmės) prasideda „bangos kilimu“, per kurį kainos pradeda po truputį kilti kartu su nauja ekonomine plėtra. 25 – 30-ais metais, „bangos kilimo“ periodo pabaigoje, infliacija auga ypač sparčiai. Jos aukščiausias taškas reiškia gilios recesijos pradžią, kuri sukrečia ekonomiką. Recesija, kuri prasideda maždaug tuo pat metu, kai plačiai vartojamų prekių kainos pasiekia aukščiausią tašką, yra gilesnė ir ilgesnė, nei bet kuri kita, kuri įvyksta „bangos kilimo“ periodu. Vis dėlto kainos stabilizuojasi ir ekonomika ima atsigauti, prasideda selektyvios plėtros laikotarpis, kuris įprastai trunka apie dešimtmetį. Žvelgiant į antrą plokščiakalnį diagramoje galima teigti, kad plėtra tęsiasi, ir susidaro įspūdis, kad „viskas taip, kaip ir buvo anksčiau“, bet jos silpna prigimtis galiausiai padaro nuostolių, nes ekonominės sąlygos niekada nebepasiekia tokio dinamiškumo, koks buvo per „bangos kilimą“. Antras „plokščiakalnis“ baigiasi staigiu šoku (finansinė panika, vertybinių popierių rinkos krachas) ir ekonomika ritasi į kitą smukimo fazę. kurią charakterizuoja defliacija ir ekonominės depresijos pradžia.

Bangos kilimo pradinėje stadijoje:

o Vyksta absoliučiai visų nuosavybės kategorijų kainų defliacija.

o Bendroji skola yra nedidelė, nes negrąžintos skolos buvo nurašytos arba pamirštos. Žmonės bijo skolintis.

o Žemos palūkanų normos.

o Idėjos persvarstomos ir
inovacinis darbas vėl pradedamas. Persvarstomi ir seniai užmiršti investavimo projektai.

o Žmonės nėra tokie skubūs, kokie buvo.

o Prasideda labiausiai niokojantys karai, nes socialinė politinė rezistencija būtiniems pokyčiams išsekusi.

Bangos kilimo augimo stadijoje:

o Fizinių asmenų pajamos auga.

o Mažėja nedarbo lygis.

o Didėja kreditavimas.

o Didėja investicijos.

o Kuriasi naujos įmonės.

„Viršūnės formavimosi“ stadijoje:

o Mažėja palūkanų norma.

o Mažinami mokesčiai (vyriausybė stengiasi atgaivinti ekonomiką).

Bangos leidimosi stadijoje:

o Krenta darbo užmokestis.

o Auga nedarbo lygis.

o Didėja bankrotų skaičius

o Prasideda finansinės ir kreditų krizės.

o Ilgesni recesijos periodai negu bangos kilimo stadijoje.

o Labiausiai kenčia žemės ūkis.

o Suvartojama ne visa produkcijos apimtis.

o Trumpėja darbo diena.

o Mažėja investicijos.

Kondratjev‘o ilgosios bangos (1789-1970)

Trumpos biografijos

Nikolai Dmitrijewitsch Kondratieff

(1892 – 1938)

Gimimo vieta: Tiksliai nežinoma, Rusija

Studijavo: Nežinoma

Dirbo: Profesorius Žemės ūkio akademijoje, 1920

Publikacijos: The World Economy and Economic Fluctuations in the War and Post-War Period. Moscow, 1922,

The Major Economic Cycles („Long Economic Cycles“), 1925.

Nuopelnai: Ištyrė ilgųjų verslo ciklų egzistavimą ir patvirtino, kad kapitalistinė ekonomika sugeba pati laikas nuo laiko vėl atsigauti, save pakoreguoti. Dėl savo darbo, prieštaraujančio komunizmo dogmatikai, buvo suimtas ir įkalintas be teismo. Vėliau ištremtas į Sibirą, kur ir mirė.

Joseph A. Schumpeter

(1883 – 1950)

Gimimo vieta: Triestas, Austrija-Vengrija

Studijavo: Vienos universitete, Harvardo universitete.

Dirbo: 1909-1918 m. dėstytoju Černovicų ir Graco universitetuose, 1920-1924 m. Biedermano banko prezidentu, 1925-1932 m. profesoriumi Bonos universitete, 1932-1950 m. profesoriumi Harvardo universitete,

Publikacijos:

1. Das Wesen und der Hauptinhalt der theorenschen Narionalokonomie (1908);

2. The Theory of Economic Development (1912, 1934, 1949);

3. Economic Doctrines and Method (1914, 1954);

4. Crisis of the Tax State (1918);

5. Business Cycles, 2vols (1939);

6. Imperialism and Social Classes (1927, 1951);

7. Capitalism, Socialism and Democracy (1942, 1950);

8. Ten Great Economists (1951),

9. Essays of J. A. Schumpeter, ed. R. V. Clemence (1951),

10. History of Economic Analysis (1954).

Nuopelnai: Didis ekonomikos mokytojas ir istorikas, jo paties ekonomikos teorija buvo kompleksiška ir plačiai išnagrinėta. Jo svarbiausiuose veikaluose, kaip pavyzdžiui „Verslo ciklų vystymosi teorija“, jo ir kitų ekonomistų idėjos pernelyg nesiskyrė, nors šiaip buvo aršus John‘o To Maynard’o Keynes‘o ir Davido Ričardo kritikas. J. A. Schumpeter‘is palaikė ir išplėtojo rusų komunisto Kondratjev‘o idėją apie penkiasdešimties metų trukmės ciklus, dar vadinamus Kondratjev‘o bangomis.

I-OJI BANGA

GARO MAŠINOS IŠRADIMAS, KURIS ĮGALINO INDUSTRINĘ REVOLIUCIJĄ

(1789 – 1849)

Šalių industrializaciją sąlygojo daugybė veiksnių: platus darbo organizavimas, padidėjęs darbo pasidalijimas, žmogaus ar gyvulio pakeitimas mašinomis. Išsivysčiusios šalys patyrė tris industrializacijos stadijas. Pirmoji jos stadija praėjo Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Belgijoje, Šveicarijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai įvyko XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje. Apie 1840-1860 m. atsirado geležinkeliai, kurie suteikė šių šalių pramonės revoliucijai naujų jėgų ir pažymėjo antrosios stadijos pradžią: dabar suklestėjo Vokietijos ekonomika. Trečioji stadija – XIX a. pabaigoje – palietė Japoniją, Rusiją, Italiją ir Skandinavijos šalis. Šiuo laikotarpiu pramonės augimą skatino jau nebe geležis ir anglis, o elektra ir benzinas.

Pirmą kartą žodžius „pramonės revoliucija“ pavartojo vienas prancūzas, norėdamas apibrėžti XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje vykstančius ekonominius ir socialinius pokyčius. Ilgus šimtmečius ekonomikai reikalingą pramonės produkciją amatininkai gamino manufaktūrose. XVIII a. šioje srityje įvyko svarbių pokyčių, pirmiausia Didžiojoje Britanijoje. Anglai išrado verpimo ir audimo stakles, kurias varė naujas energijos šaltinis – garas. Pirmiausia tekstilėje pasireiškusio pramoninio perversmo pagrindiniai požymiai – tai darbo mechanizacija, masinė gamyba ir garo panaudojimas. Po to atėjo eilė metalurgijos pramonei: medinės audimo staklės buvo nepakankamai tvirtos, todėl ėmė gaminti metalines mašinas. O tam reikėjo vis grynesnės ir tvirtesnės geležies: buvo būtina vystyti ketaus ir plieno gavybą. Pasikeitusi technologija skatino pramonės koncentraciją: garo mašinos energija galėjo būti perduodama tik velenais ir tam tikro ilgio diržais, todėl atskiros dirbtuvės buvo priverstos telktis kuo arčiau viena kitos. Gamyklos buvo statomos prie anglies ir geležies kasyklų arba prie uostų, kad būtų arčiau importuoti būtinas žaliavas. Jos taip pat kūrėsi priemiesčiuose, kad nepritrūktų darbo jėgos bei rinkos produkcijai realizuoti. Išlaidos moksliniams tyrimams ir didžiulių investicijų būtinybė vertė įmones jungti savo kapitalus: šis noras įgyti galios ir valdyti rinką gimdė finansinę koncentraciją.

Taigi vietoje amatininkų cechų atsirado
fabrikai, kuriuose darbo gavo tūkstančiai žmonių. Juose buvo stengiamasi gaminti greičiau ir pigiau, taikant darbo pasidalijimo principą: darbininkui teliko be paliovos kartoti elementarius judesius. Dabar jis tebuvo didžiulės gamybinės mašinos sraigtelis.

Daugeliu požiūrių garo mašinos buvo didelis žingsnis į priekį: jos spartesnės, pigesnės ir sparčiau dirbo už žmones. Jos padėjo britų fabrikantams susikrauti turtus, gamindamos daugiau prekių negu jų varžovai iš užjūrio, kurie vis dar pasikliovė rankų darbu. Bet jų žmogiškoji kaina milžiniška. Pirmiausia dėl jų „kaltės“ be darbo liko žmonės, mokėję tik tradicinį amatą. Vėliau, kai į pramonės miestus plūstelėjo darbininkai, mašinos labai užteršė aplinką, o ilgos darbo valandos už menką atlyginimą palaužė daugelio žmonių sveikatą.

Didžiojoje Britanijoje, pramintoje „pasaulio dirbtuvėmis“, ypač suklestėjo ekonomika, ir britai tapo turtingiausia pasaulio tauta; ji gamino apie pusę pasaulio rinkos pramoninių prekių ir apie trečdalį pasaulinės pramoninės produkcijos.

Technologinių, prekybinių ir finansinių žinių sklidimas iš Didžiosios Britanijos į kitas Europos šalis — vienas pagrindinių XIX a. pramonės plėtros ypatumų. XIX a. Europa pavijo ir pralenkė tokias šalis kaip Kinija, kuri iki viduramžių buvo pažengusi toli į priekį technologijų srityje. Paskui Europa, megzdama prekybos ryšius su kitomis šalimis, galėjo naudotis padidėjusiais resursais, išplėsti rinką, pasinaudoti savo technologiniu pranašumu ir eksportuoti kapitalą.

Vis dėlto ekonomikos augimas nebuvo tolygus: kaskart buvo patiriami brutalūs pertrūkiai, vadinamosios „krizės“. Šitos krizės ypač skausmingai atsiliepė darbininkams, kurie neteko darbo ir neturėjo kito pragyvenimo šaltinio. Iki pat 1850 m. krizės buvo senojo tipo: klimato užgaidos nulemdavo blogą derlių, dėl to smarkiai pakildavo maisto produktų kainos, jiems būdavo išleidžiamos visos lėšos. Nei pavieniai asmenys, nei valstybė nebepirkdavo pramonės produkcijos, todėl kildavo nedarbas gamyklose.

BANGĄ FORMUOJANTYS VEIKSNIAI

 Moderniosios ekonomikos pradžia kaime:

o Platesni kelių tinklai suteikia galimybę greičiau realizuoti žemės ūkio produktus;

o Kaimuose atsiranda daugiau pareigūnų bei tarnautojų – visur atidaromos merijos, mokyklos, pašto skyriai;

o Plečiasi ryšiai su miestais;

o Plačiai pasklinda laikraščiai ir knygos.

 Techninė pažanga žemės ūkyje:

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1912 žodžiai iš 6364 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.