Bankininkystes sistema Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Bankininkystes sistema Lietuvoje

KAUNO KOLEGIJA

EKONOMIKOS IR TEISĖS FAKULTETAS

TEISĖS KATEDRA

Kursinis darbas

BANKININKYSTĖS SISTEMA LIETUVOJEKaunas 2003

TURINYS

ĮVADAS…………..………………………………………………………………………………3

I. BANKININKYSTĖ ISTORIJA LIETUVOJE…..………………………………………….…..4

1.1. Bankininkystės plėtra…………………………………………………………………….…6

II. BANKŲ ISTORIJA.…..………………………………………………………………………..9

2.1. Bankai Lietuvoje……………………………………………………………………………9

2.2. Bankų rūšys ir atliekamos operacijos………….……………………………………………10

III. BANKŲ UŽDAVINIAI, FUNKCIJOS IR TEISĖS………….………………………………12

3.1. Lietuvos komerciniai bankai……………………………………………………………….12

3.2. Centrinis bankas……………………………………………………………………………14

IV. BANKŲ LIETUVOJE PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO BŪDAI………………………19

4.1. Teoriniai bankams būdingų problemų aspektai…..……………………………………….19

4.2. Lietuvos komercinių bankų problemos……………..……………………………………..20

4.3. Lietuvos komercinių bankų problemų sprendimo būdai……..……………………………22

V.ELEKTRONINĖS BANKININKYSTĖS SISTEMOS SAMPRATA…….…………………..24

5.1. Kreditinių kortelių kilmė……………..……………………………………………………25

5.2. Mokėjimo kortelės – sukčių įrankiai..……………………………………………………..25

5.3. Atsiskaitymas ,,Internete”…………..……………………………………………………..26

IŠVADOS…….………………………………………………………………………………….28

LITERATŪRA.………………………………………………………………………………….29

ĮVADAS

Bankininkystės sistema Lietuvai yra labai svarbi, kaip ir bet

kuriai kitai valstybei. Dabar mes jau neįsivaizduotume savo gyvenimo,

buities be bankų, jų teikiamų paslaugų. Bankininkystės sistema nuėjo ilgą

kelią, kol pagaliau galime dabar pasidžiaugti, sukurta nepriekaištinga

bankininkystės sistema, kuri padeda mūsų gyvenime. Tačiau dar kyla įvairių

klausimų, su kokiomis problemomis žmonės susiduria bankuose? Kokios yra

bankininkystės rūšys? Kokie bankai yra patikimiausi?

Bankininkystė – tai finansinis tarpininkavimo verslas. Jo

pagrindą sudaro bankų pinigų skolinimasis už mažesnes palūkanas (indėlių

priėmimas) ir jų perskolinimas už didesnes palūkanas (skolų išdavimas),

fizinių asmenų ir ūkinių subjektų einamųjų sąskaitų tvarkymas. Be

pagrindinės veiklos, bankai teikia daug papildomų paslaugų: perka ir

parduoda vertybinius popierius, prekiauja užsienio valiuta, parduoda

mokamąsias korteles ir jas tvarko, pagal įgaliojimą valdo turtą bei vykdo

testamentus, organizuoja tarpbankinius atsiskaitymus ir atlieka kitas

funkcijas.

Šiame darbe bandėme atsakyti į visus iškilusius klausimus,

susijusius su bankininkystės sistema Lietuvoje, pateikti trūkumus ir

privalumus.

Darbo tikslas- išnagrinėti bankininkystės sistemą Lietuvoje.

Pagrindiniai klausimai, kuriuos kėlėme:

1. Kas yra bankininkystė?

2. Kaip buvo plėtojama bankininkystė Lietuvoje?

3. Kokie bankai yra Lietuvoje?

4. Kokios bankų rūšys ir atliekamos funkcijos?

5. Su kokiomis problemomis susiduria komerciniai bankai?

Darbą sudaro 5 dalys: pirmoje ir antroje dalyse aptarėme bankų ir

bankininkystės istoriją, jos susiformavimo etapus, o trečioje ir ketvirtoje

jau nagrinėjome bankininkystės funkcijas, rūšis bei problemas, su kuriomis

susiduriama ir kaip jos sprendžiamos. Penktoje dalyje aptarėme elektroninę

bankininkystę, jos privalumus ir trūkumus.

I

BANKININKYSTĖS ISTORIJA LIETUVOJE

Nepriklausomybę atgavusi Lietuva nepaveldėjo kredito įmonių, nes

vienos ikikariniais metais veikusios buvo evakuotos į Rusiją, kitos

nutraukė operacijas dėl nepalankių ekonominių sąlygų, kaizerinės

administracijos varžymų.

Lietuviškų bankų organizavimu dar 1916 m. pradėjo rūpintis

Peterburgo lietuvių centrinis komitetas, kuris išsiuntė savo atstovus į JAV

rinkti aukų būsimiems bankams. Valstybės Taryba, dar neturėdama
valdžios

galių, domėjosi bankų reikalu, buvo sudariusi komisiją jam ištirti.

1918-1919 m. kredito įmonės buvo steigiamos vangiai, nes tam

nebuvo palankių politinių, ekonominių ir teisinių sąlygų. Potencialius

kredito įmonių steigėjus turėjo išgąsdinti bankų nacionalizacija bolševikų

užimtose vietovėse. Be to, stoka patyrusių bankininkų. Tik išvijus

bolševikus, išsikrausčius vokiečių kariuomenei, liberalizavus ekonominį

gyvenimą, ėmus gausiai iš Rusijos grįžti išsilavinusiems žmonėms, gyviau

pradėtos steigti ir kredito įmonės. Viena vertus, kreditas buvo būtinas

įmonėms, verslams atgaivinti, antra vertus, dėl pinigų įvairovės,

ostpinigių infliacijos suklestėjusi spekuliacija valiutomis, prekėmis,

emigracija iš Rusijos ir emigrantų piniginės perlaidos iš JAV padėjo

susidaryti šaltiniui kredito įmonėms steigti. Prie bankų steigimo prisidėjo

ir JAV lietuvių bei kitų užsieniečių kapitalas.

Kredito įmonės buvo steigiamos vadovaujantis carinės Rusijos

įstatymais. Tik Lietuvos ir Žemės bankų buvo parengti nacionaliniai

įstatymai. 1924 m. priimti savi Bankinių namų ir kontorų bei pinigų keitimo

kontorų ir 1925 m. – Akcinių bankų įstatymai.

Infliaciniais metais įsteigti 7 komerciniai bankai, 96 smulkaus

kredito draugijos, apie 40 bankinių namų ir kontorų bei pinigų keitimo

kontorų, 8 savitarpio kredito bendrovės, taupomosios valstybės kasos.

Įvedus savus pinigus ir juos stabilizavus, pagyvėjo smulkaus

kredito ir savitarpio kredito draugijų steigimas.

Kredito sistemų kūrimas įmonių rūšių įvairovės prasme užtruko

iki 1924 m. vidurio. Tuomet kredito sistemą sudarė Lietuvos bankas, Žemės

bankas, komerciniai bankai (akciniai ir kooperatiniai), taupomosios

valstybės kasos, savitarpio kredito ir smulkaus kredito draugijos,

tarnautojų ir karininkų taupomosios skolinamosios kasos, Kauno lombardas.

Vėlesniais metais keitėsi veikusių savitarpio kredito ir smulkaus kredito

draugijų skaičius, likvidavosi du komerciniai bankai, sumažėjo bankinių

namų ir išnyko bankinės ir pinigų keitimo kontoros. Jų uždarymą nulėmė

pinigų spekuliacijos išnykimas ir sugriežtinti reikalavimai.

Pradiniais infliacijos laikais (1918-1922 m.) kredito įmonių

veiklos sąlygos buvo sudėtingos, jos pobūdis – specifiškas. Bankams, kitoms

kredito įmonėms labai trūko kvalifikuotų specialistų, tinkamų patalpų,

inventoriaus. Dėl ikikarinių indėlių pražuvimo ir nuvertėjimo, gyventojų

nuskurdimo, ūkio sugriovimo maža buvo išteklių bankų operacijoms plėsti.

Todėl jie buvo priversti skolintis Vokietijoje. Bankai, siekdami apsaugoti

kredito išteklius, juos investuodavo į nekilnojamąjį turtą, vertybinius

popierius, užsienio valiutą, ribojo kreditavimą. Be to, iki įvedant litą,

kredito įmonės plačiai vertėsi ir pelnėsi iš pinigų perlaidų ir čekių

operacijų.

Stabilus lito įvedimas, didelės potencijos ir dinamiškų Lietuvos

ir Žemės bankų steigimas labai paveikė kredito rinką, privertė kredito

įmones keisti veiklos orientyrus bei politiką. Joms teko daugiau dėmesio

skirti indėlių pritraukimui, klientų atrankai, ieškoti naujų veiklos nišų.

Akciniais pagrindais buvo įsteigti Lietuvos prekybos ir

pramonės, Lietuvos komercijos, Centralinis žydų, Kredito, Tarptautinis ir

Ūkio bankai. Kooperacijos ir Centralinis ūkininkų bankai buvo

kooperatiniai. Lietuvos prekybos ir pramonės bankas – pirmasis nacionalinis

komercinis bankas, kurį įsteigiant dalyvavo daugelis žymių asmenų. Kredito

ir Tarptautinis bankai buvo įsteigti iš JAV lietuvių kapitalo.

Centraliniame žydų ir Lietuvos komercijos bankuose dalyvavo užsienio

kapitalas. Didžiausias iš šios grupės bankų buvo Ūkio bankas, o

dinamiškiausias – Lietuvos komercijos bankas. Iki 1926 m. Centralinis žydų

bankas buvo šios tautybės liaudies bankų finansinis centras, o po to – jų

atsiskaitymų centras. Silpniausiai veiklą buvo išplėtoję Kredito ir

Tarptautinis bankai. Lietuvos prekybos ir pramonės, Tarptautinis ir Ūkio

bankai išsiskyrė iš kitų bankų didelėmis investicijomis, kurios padėjo

atkurti pramonę, nors slėgė jų likvidumą.

Kooperatinius Kooperacijos ir Cenralinį ūkininkų bankus įsteigė

konkuravusios dėl įtakos kooperacijai Valstiečių liaudininkų ir Ūkininkų

sąjungos. Šie bankai organizavo įvairių kooperatyvų steigimą, juos

kreditavo ir kitais būdais rėmė. 1930 m. paskelbta, kad dėl narių bankrotų

Centralinis ūkininkų bankas yra neišsimokantis, o 1933 m. Kooperacijos

bankas reorganizuotas į akcinį penkis kartus padidinus jo kapitalą. Kadangi

visą kapitalo padidėjimo sumą įmokėjo valstybė, bankas pateko į jos įtaką.

Reorganizuotas bankas tapo lietuviškųjų kredito kooperatyvų centru, nors

kreditavo ir privačius klientus.

1922 m. įsteigtas Lietuvos bankas buvo akcinis, kurios per 80

procentų priklausė valstybei, turėjęs išskirtinę teisę emituoti pinigus ir

privalėjęs palaikyti pinigų sistemos pastovumą bei
skatinti ūko

plėtrą. Be emisijos banko funkcijos, jis tiesiogiai kreditavo ūkį, visą

laiką pirmenybę teikdamas eksportui, jai dirbusiai pramonei, taip siekdamas

padidinti aukso ar užsienio valiutos atsargas. Įgyvendindamas apdairią, su

Vyriausybės ekonomine programa suderintą kreditavimo politiką, Lietuvos

bankas buvo pagrindinis krašto kreditorius, nes suteikdavo apie 30-40

procentų bendros paskolų sumos. Nuo 1931 m. kredito rinkoje pradėjo

pirmauti Žemės bankas. Lietuvos bankas savo kreditais svariai prisidėjo

prie krašto eksporto potencialo išugdymo ir sumoderninimo, užsienio

prekybos balanso aktyvinimo, padėjo išvengti gausesnių bankų bankrotų ir

mokėjimų sutrikimo. Šis bankas daug prisidėjo prie kredito atpiginimo.

Vyriausybei priklausęs Žemės bankas buvo mišraus pobūdžio

hipotekinis bankas, kuris iki 1930 m. teikė trumpalaikes ir vidutinialaikes

paskolas daugiausia ūkininkams bei žemės ūkio produkcijos perdirbimo

įmonėms. 1930 m. pakeitus įstatymą, Žemės bankas virto ilgalaikio žemės

ūkio kreditavimo banku, nuo 1937 m. plėtė ir miestų namų statybų

kreditavimą. Jis iš kitų bankų išsiskyrė sparčiu nuosavo kapitalo didinimu,

savo skolos dokumentų emisija, dideliu dinamiškumu, daug prisidėjo prie

žemės ūko pažangos, privačių skolų konsolidavimo, tuo apsaugodamas daugelį

ūkių nuo varžytinių.

Taupomosios valstybės kasos, pradėtos steigti 1919 m., veikė

prie Lietuvos bankų skyrių, pašto įstaigų ir akcinės bendrovės ,,Maistas”

fabrikų. Jos priklausė centralizuotų taupomųjų kasų tipui, už jų priimtus

indėlius atsakė valstybė. Iki 1931 m. bankų krizės taupomųjų valstybės

kasų operacijos buvo plėtojamos lėtai daugiausia dėl jų už indėlius mokėtų

nedidelių, nuo rinkos atitrūkusių palūkanų. Ketvirtąjį dešimtmetį

prasidėjęs indėlių persiliejimas į taupomąsias valstybės kasas pavertė jas

didžiausia indėlių surinkėja. Kasos turėtus išteklius daugiausia panaudojo

savivaldybių ir miestų namų statybų kreditavimui, tuo padėdamos sukurti

modernesnę infrastruktūrą ir didinti būsto fondą.

Smulkūs ir vidutiniai prekių gamintojai, pirkliai tarnautojai

bei karininkai buvo suorganizavę savitarpio kreditavimo organizacijas –

savitarpio kredito draugijas, smulkaus kredito draugijas, tarnautojų ir

karininkų taupomąsias skolinamąsias kasas. Svarbiausia jų reikšmė buvo ta,

kad jos padėjo savo narius aprūpinti santykinai pigiomis paskolomis, kurios

jiems buvo neprieinamos bankuose, ir išvengti naudojimosi labai brangiomis

privačių asmenų paskolomis. Be to, šios rūšies kredito įmonės pratino

narius bendradarbiauti, skatino taupymą. Didžiausią įtaką turėjo smulkaus

kredito draugijos, kuriose 1939 m. buvo susitelkę beveik 120 tūkst. smulkių

prekių gamintojų.

1.1. BANKININKYSTĖS PLĖTRA

Jau nuo 1990 m. Lietuvos Bankas buvo įgaliotas kontroliuoti bankų

veiklą, tačiau tik 1994 m. gruodžio 1 d. priimtas naujasis Lietuvos Banko

įstatymas, o gruodžio 21 d. priimtas Komercinių Bankų įstatymas iš tikrųjų

nustatė modernią dvipakopę bankų reguliavimo tvarką.

Naujieji įstatymai nustatė bankininkystės plėtojimo pagrindus,

kuriais remiantis būtų galima susidoroti su rinkos ekonomikoje kylančiomis

problemomis bei panaudoti atsiradusias galimybes.

Ankstyvoje bankų sistemos vystymosi stadijoje priežiūros

dokumentai nebuvo labai išsamūs ir niekas nevertė griežtai jų laikytis, nes

bankams buvo leidžiama funkcionuoti net ir tuo atveju, kai nebuvo vykdomi

pagrindiniai reikalavimai.

1995-1996 m., įvykus bankų krizei, Lietuvos Bankas žengė svarbų

žingsnį bankų kontrolei stiprinti.

Nuo 1996 m. visi komerciniai bankai privalo vadovautis

Tarptautiniais Apskaitos Standartais, o ataskaitų auditą turi atlikti

tarptautiniu mastu pripažintos audito firmos. 1995 metais buvo patvirtinti

komercinių bankų nuostatai dėl vidaus audito funkcijų.

Europos Sąjungos Direktyvų įgyvendinimas bankininkystės srityje

beveik baigtas. Reikia baigti įgyvendinti dar kelias ES direktyvas, pvz.,

Kapitalo pakankamumo direktyvą, susijusią su rinkos rizika, ir Indėlių

draudimo direktyvą.

Dėl užsienio bankų filialų kontrolės Lietuvos Bankas pritaikė

Europos Sąjungos reikalavimus dėl “vieningos licencijos” ir “priežiūros

šalies teritorijoje”. Tai reikalauja pasirašyti dvišales sutartis bei

tampriai bendradarbiauti su šalies, kurioje registruota užsienio banko

buveinė, įstaigomis, atliekančiomis bankų priežiūros funkcijas.

1996 m. vasario mėnesį buvo priimtas Indėlių draudimo įstatymas,

kuris skelbė, kad asmenų, gyvenančių Lietuvoje, indėliai privačiuose

bankuose yra apdrausti. Pagal Civilinio Kodekso nuostatus indėliai, esantys

valstybei priklausančiuose bankuose, vis dar buvo apdrausti 100%. 1997

m.sausio 1d. šis sąžiningos konkurencijos taisyklių pažeidimas buvo

panaikintas, nes minėtas Indėlių Draudimo įstatymas yra taikomas ir

valstybiniuose bankuose esantiems indėliams.

Nors
draudimo limitai dar nesiekia ES Direktyvose

nustatytų limitų, bet, lyginant su taupomųjų sąskaitų kiekiu Lietuvos bankų

sistemoje, yra ganėtinai dideli. Nuo 1999 m. sausio mėnesio didžiausia

draudimo suma yra 45 000 litų (indėlio suma iki 10 000 yra apdraudžiama 100

%, o likusios sumos draudimas graduojamas). Nuo 2001 m. sausio mėnesio šie

limitai bus didinami iki 65 000 litų, o indėlio suma iki 25 000 litų bus

apdrausta 100 %.

1997 metais buvo priimtas Pinigų plovimo prevencijos įstatymas.

Visiems bankams buvo duoti nurodymai nustatyti kontrolės tvarką, bet apie

šio įstatymo įgyvendinimo rezultatus yra mažai žinoma.

1998 m. gruodžio mėnesį Lietuvos Banko valdyba priėmė nutarimą dėl

“Bazelio Komiteto Bankų priežiūrai patvirtintų esminių principų, skirtų

bankų priežiūros veiksmingumui užtikrinti, įgyvendinimo”.

Nuo 1995 m. dėl įvestų tikslesnių reikalavimų bankų ataskaitoms,

aukštesnės Kredito įstaigų priežiūros departamento darbuotojų įgytos

kvalifikacijos ir, iš galiausiai, dėl nuoseklesnio bei tikslesnio

priežiūros taisyklių taikymo, pastebimai pagerėjo bankų priežiūros kokybė.

Bankininkystės bei individualių bankų plėtojimui didelę reikšmę

turėjo Lietuvos Banko aiškesnė ir tikslesnė visuomenei pateikiama

informacija. Tokia informacija, suprantama, dėl rizikos sukelti

nereikalingą sąmyšį kuriame nors konkrečiame banke arba apskritai

bankininkystėje turi būti kruopščiai apmąstyta.

Bendrai galima teigti, kad bankų priežiūros ir

kontrolės sistema yra tinkama ir atitinka tarptautinius standartus bei

reikalavimus.

II

BANKŲ ISTORIJABankas, kaip ir svarbi visuomenės

ūkio įmonė,

Turi būti

galingas ir tvirtas ne tik svetimais depozitininkų

Pinigais, bet ir savininkų sudėtais kapitalais.

VLADAS JURGUTISBankai yra svarbiausia stambiausių kredito įmonių rūšis. Žodis

,,bankas” kilęs iš italų kalbos žodžio ,,banco”, kuris reiškė stalą, kai

viduramžiais prie jo sėdėdavo žmonės, kurie versdavosi pinigų mainymu ir

kitomis operacijomis. Žodis ,,bankininkai” yra kilęs iš senovės Graikijos

žodžio trappezitai, tai reiškia, stalininkai , pinigų keitėjai, kurie

sėdėdavo prie stalo.

Šių laikų bankas – tai specifinė finansinė institucija, kuri

telkia laikinai laisvas lėšas, telkia kreditą, tarpininkauja atliekantiems

piniginius atsiskaitymus, reguliuoja pinigų cirkuliaciją, leidžia į

apyvartą pinigus, vertybinius popierius, atlieka su jais susijusias

operacijas ir kitas funkcijas.

2.1. BANKAI LIETUVOJE

Bankų steigimas Lietuvoje turi taip pat seną istoriją. Carinės

Rusijos valdžia ilgai nesileido turėti savo kredito įstaigų arba labai

varžė jų darbą. Įžvelgdama čia, kaip ir kiekviename visuomenės susibūrime,

pavojų valdžios politikai. Smulkiojo kredito įstaigų (kooperatyvų) kūrimas

ir darbas buvo varžomas, o jų sąjunga ir visai neleidžiama. Kitoms

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2252 žodžiai iš 7504 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.