I.Bankinio kredito sąvoka ir uždaviniai
Banko kreditas kaip ekonominė kategorija yra viena iš paskolinto kapitalo judėjimo formų.
Banko kredito atsiradimo būtinumą sąlygoja piniginės apyvartos dėsningumas, pagal kurį pas vienus šiuos apyvartos dalyvius nuolat atsiranda laikinai laisvos piniginės lėšos, o pas kitus atsiranda laikinas papildomų piniginių lėšų poreikis. Taigi laikinai laisvos piniginės lėšos dažniausiai yra skolinamos bankams, siekiant gauti palūkanas, o bankai tuo tarpu šias pinigines lėšas kaip kreditą teikia ekonominių santykių subjektams, tai ir sudaro galimybę bankams gauti pelną iš šios operacijos. Kredito operacijos užima beveik didžiausią dalį banko aktyvo sąskaitų struktūroje.
Taigi vykdant bankinį kreditavimą atsiranda ekonominiai (piniginiai) santykiai, kurių procese laikinai laisvos (nenaudojamos) valstybės, juridinių ir fizinių asmenų piniginės lėšos, akumuliuotos (įsisavintos) bankų, suteikiamos subjektams laikantis grįžtamumo ir kt. sąlygų.
Bankiniai kreditai sudaro būtinas sąlygas, kurioms esant fiziniai ir juridiniai asmenys gali papildyti savo pinigines lėšas tenkinti įvairiems poreikiams, reikalaujantiems papildomų lėšų, tame tarpe ir kapitalo investavimui.
Galima išskirti ir kitus bankinio kredito uždavinius:
a) užtikrinti stabilų ūkio vystymą;
b) užtikrina vartojimo augimą, padidiną prekių paklausą (ypač brangių, ilgalaikio naudojimo);
c) spartinti ir stiprinti pinigų apyvartą;
d) užtikrinti ūkio subjektų finansinį savarankiškumą;
e) užtikrinti savalaikį ūkio subjektų tarpusavio atsiskaitymą ir atsiskaitymą su valstybe;
f) geriau tenkinti kitus gyventojų poreikius.
Tad bankinis kreditas gali būti apibrėžiamas kaip ekonominiai (piniginiai) santykiai, kurių procese bankai suteikia kredito gavėjui (skolininkui – juridiniams ir fiziniams) pinigines lėšas (kreditą) tam tikram laikotarpiui atlygintinumo ir grąžintinumo sąlygomis. Šie santykiai išreiškia skolinto kapitalo vertės judėjimą iš banko (kreditoriaus) paskolos gavėjui (debitoriui) ir atgal.
Visuomeniniai santykiai kurie atsiranda bankams teikiant kreditavimo paslaugas, priklausomai nuo šių santykių specifikos, yra reglamentuojami įvairių teisės šakų normomis. Daugiausiai šiuos santykius reglamentuoja finansų, administracinės ir civilinės teisės normos. Pavyzdžiui, finansų teisės normos reglamentuoja santykius atsirandančius tarp Lietuvos banko ir kredito įstaigų dėl kredito įstaigoms išduodamų licencijų siekiant teikti licencines finansines paslaugas. Administracinės teisės normos numato atsakomybė už teisės aktų pažeidimą susijusių su bankinio kredito santykių reglamentavimu. Tuo tarpu civilinės teisės normų reguliavimo objektų laikytina kredito sutarties sudarymo tvarka, reikalavimai šios sutarties formai, šalių teisės ir pareigos ir pan.
Skiriamos šios bankinio kredito santykių grupės:
1) Organizaciniai kredito santykiai. Tai santykiai, kurie atsiranda nustatant bankinio kredito tikslus, bankinio kreditavimo sąlygas, kreditavimo įstaigų sistemą ir kredito įstaigų veiklos priežiūrą. Tokius santykius išimtinai reguliuoja finansų teisė.
2) Kredito teikimo ir grąžinimo santykiai. Jie atsiranda tarp kredito įstaigų ir juridinių bei fizinių asmenų, šiems subjektams sudarant kreditavimo sutartis, ir juos iš esmės reguliuoja civilinė teisė (CK).
Taigi kreditavimo sutarties samprata pagal CK:
Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas.
Kreditavimo sutartis pagal juridinę prigimtį yra dvišalė ir konsensualinė, t.y. jos sudarymas įpareigoja kreditorių suteikti kredito gavėjui kreditą laikantis sutartyje nustatytų terminų ir sąlygų. Kreditavimo sutartis yra atlygintinė.
Iš pateiktos sampratos matyti, kad pagal kreditavimo sutartį kreditoriais gali būti tik bankai arba kitos kitos kreditinės įstaigos, kurių įstatuose ir specialioje Lietuvos banko išduotoje licencijoje numatytas kreditavimo operacijų vykdymas. Šiuo metu Lietuvoje veikia 10 Lietuvos banko licenciją turinčių komercinių bankų, 2 užsienio bankų skyriai, 3 užsienio bankų atstovybės, Lietuvos centrinė kredito unija ir 65 kredito unijos.
Kiti civilinės teisės subjektai gali veikti tik kaip paskolos davėjai. Tuo tarpu kredito gavėju gali būti bet kuris fizinis arba juridinis asmuo, kuriam įstatymai arba įstatai tiesiogiai nedraudžia gauti kreditus (įstatuose numatytai veiklai vykdyti).