Banko balansas ir jo analizė
5 (100%) 1 vote

Banko balansas ir jo analizė

1. BANKO BALANSAS IR JO ANALIZĖ

Komercinio banko balansas – tai buhalterinis balansas, kuriame atsispindi nuosavo ir skolinto kapitalo būklė ir jo pasiskirstymas operacijose. Remiantis balanso duomenimis kontroliuojamas piniginių lėšų formavimas ir paskirstymas, taip pat sekamos kreditinės, atsiskaitomosios, kasos ir kitos banko operacijos su vertybiniais popieriais.

1.1. Banko balansas

Bankų balansai priklauso komercinės informacijos priemonėms ir tenkina šiuos pagrindinius reikalavimus: operatyvumo, konkretumo, patikimumo ir akivaizdumo. Banko balanso operatyvumas – tai kasdieninis jo sudarymas. Iš banko balanso galima konkrečiai sužinoti apie pinigines lėšas ir banko klientų mokumą, kredito išteklius ir jų paskirstymą, apie paties banko patikimumą ir stabilumą. Banko apskaita turi būti patikima ir solidi. Sudarant banko balansą operacijos grupuojamos straipsniais pagal vienodus ekonominius požymius.

Komercinių bankų balansai skirstomi į metinius ir einamuosius (dienos, dekados, mėnesio, ketvirčio, pusės metų). Balansai gali būti skirstomi ir pagal jų susidarymo detalumą: vidinis ir skelbiamas.

Vidinis banko balansas – tai detali vidinė buhalterinė atskaitomybė su atitinkama visų operacijų apskaita. Jis skirtas praktiniam vadovavimui banko veiklai.

Skelbiamą metinį ir einamąjį banko balansą sudaro suvestinės sustambintos sąskaitos, atitinkančios bankų kontrolės organų reikalavimus. Atsižvelgus į esamos bankų kontrolės reikalavimus, balansai skelbiami viename iš oficialių leidinių arba žiniasklaidoje griežtai nustatytu laiku po finansinių metų pabaigos.

Balansas yra viena iš banko finansinės ataskaitos dalių. Be balanso, bankas turi pateikti pelno (nuostolio), piniginių srautų ataskaitas, paaiškinamąjį raštą bei nepriklausomų auditorių išvadas. Banko balansai viešai skelbiami po auditorių patikrinimo ir paskelbimo, kad duomenys yra teisingi ir atitinka tikrovę (po akcininkų susirinkimo, kai balansas patvirtintas). Pagal Lietuvos banko nutarimą komerciniai bankai privalo viešai skelbti metine ataskaitas ir auditorių nuomonę apie tas ataskaitas ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 1 dienos.

Kalbėdami apie bankų balansus būtinai turime išskirti paties komercinio banko, kaip savarankiško juridinio asmens, balansą ir vadinamąjį konsoliduotą balansą. Konsoliduotame balanse įtrauktos ne tik paties banko operacijos, bet ir jo padalinių, filialų (skyrių) ir asocijuotų organizacijų sąskaitos.

Taigi banko balansas rodo banko patikimumą, padeda klientui teisingai pasirinkti norimą taupymo, kredito ar investicijų organizaciją – banką. Jo analizė leidžia kontroliuoti banko likvidumą, tobulinti banko veiklos valdymą.

Komercinių bankų balansas yra ne tik buhalterinės atskaitomybės, bet ir komercinės informacijos, bankų vadybos, taip pat reklamos potencialiems klientams priemonė.

1.2. Banko balanso struktūra

Komercinio banko balansas – tai suvestinė lentelė, rodanti finansinę banko padėtį, operacijų pobūdį, struktūrą ir apimtį tam tikru momentu.

Balansą sudaro dvi pagrindinės dalys – aktyvai ir pasyvai. Aktyvai dar vadinami turtu, o pasyvai – įsipareigojimai ar įsiskolinimai. Atskirą pasyvų dalį sudaro akcininkų (nuosavas) kapitalas. Balansų aktyvų ir pasyvų sumos turi sutapti. Bazinė banko balanso formulė yra tokia:

Aktyvai = Pasyvai

Turtas = Įsipareigojimai + Akcininkų nuosavybė

Aktyvais nusakoma, kur bankas panaudojo turimas lėšas, o pasyvai rodo banko lėšų struktūrą, t.y. iš kur bankas gavo finansinių išteklių. Kuo didesnė galutinė aktyvų ir pasyvų suma, tuo didesnis bei solidesnis atrodo bankas.

Kad banko balansas būtų tinkamas palyginti ir analizuoti, bankai turi naudoti vieną sąskaitų sistemą ir unifikuotą balanso formą. Balansai aktyvai ir pasyvai grupuojami pagal sudėtį ir išdėstomi pagal likvidumo ar grąžinimo laipsnį. Komercinio banko balanse turi būti numatomi santykiai su centriniu banku, kitais bankais, pinigų rinkos partneriais ir indėlininkais. Paprastai balanse rodomi ne tik einamųjų, bet ir vienų praėjusių finansinių metų duomenys. Kiekvienos šalies centriniai bankai turi patvirtinę savo balansinės ataskaitos formas, kurios nedaug kuo skiriasi viena nuo kitos, nes parengtos pagal tarptautinius apskaitos standartus.

Banko balansinė ataskaita turi ir nebalansinę dalį – „Nebalansinius įsipareigojimus“. Šiame straipsnyje nurodomi įsipareigojimai ir nenumatyti pasyvai, nurodoma, kaip išduoti laidavimai, garantijos, įsipareigojimai išleisti akredityvus, pirkti (parduoti) valiutą ir pan.

Daugelis banko balanso ataskaitos straipsnių turi būti tikslinami, detalizuojami pateikiant papildomą informaciją paaiškinamajame rašte. Tam tikslui sudaromos specialios papildomos lentelės ir rašomos pastabos. Tačiau skelbiant spaudoje balansinę ataskaitą šių pastabų ir lentelių galima neminėti

1.3. Banko balanso analizė

Analizės paskirtis ir vykdymo etapai. Banko balanso analizė yra viena iš svarbiausių ekonominio darbo krypčių. Ji leidžia suvokti banko operacijų esmę įvertinti jų efektyvumą ir racionalumą. Analizės tikslas – nustatyti, ar tinkamas bankas, koks finansinio stabilumo lygis rinkų sukrėtimo sąlygomis, taip pat nustatyti jo pajėgumą padengti riziką nuosavomis lėšomis. Analizė padeda
atskleisti, kas lėmė vieną ar kitą pokytį, ar tas pokytis pageidautinas, ar neigiamas. Ji rodo silpnąsias banko veiklos vietas ir leidžia pastebėti finansinės būklės likvidumo bei pelningumo tendencijas. Tik gerai žinodami banko padėtį, galime prognozuoti ir reikiama linkme nukreipti jo veiklą. Tai ypač aktualu dabartinėmis ekonominėmis sąlygomis, kai nemaža dalis bankų teikiamų paskolų yra abejotinos bei nuostolingos. Banko veiklos analizė labai svarbi ir jo indėlininkams bei kitiems kreditoriams, kurių pasirengimas investuoti tiesiogiai priklauso nuo likvidumo, kapitalo ir turto struktūros, pelningumo, pinigų srautų ir pan. gerų rodiklių.

Taigi komercinio banko balanso analizė pirmiausia turi atsakyti į tris klausimus:

1. Koks nuosavų banko lėšų dalyvavimo lygis jo vykdomose operacijose?

2. Koks banko likvidumo lygis, t.y. kaip padengti indėlius kasos aktyvais tuo atveju, jeigu indėlininkai išimtų savo lėšas?

3. Koks santykinis banko išteklių paskirstymo svoris padidintos rizikos operacijose?

Banko balanso analizėje išskiriamos dvi pagrindinės kryptys:

– Balanso straipsnių turinio analizė;

– Analizuojamo banko balanso palyginimas su kitų komercinių bankų balansais bei to paties banko kelerių metų balansais.

Banko balanso analizės procese pagrindinis tyrimų objektas yra bendra komercinė banko veikla. Analizės subjektai yra ne tik pats komercinis bankas, bet ir kitos kredito įstaigos, iš jų centrinis bankas, realūs ir potencialūs klientai ir korespondentai, fiziniai ir juridiniai asmenys. Analitinis banko balanso darbas atliekamas keliais etapais, kurie skiriasi sudėtimi ir darbo apimtimi, analizuojama informacija ir atlikimo laiku, naudojamos analizės metodai.

1 lentelė

Banko analizės etapai, turinys ir metodai

Analizės etapai Etapo turinys Analizės metodai

I. Įžanginis etapas

Struktūrizavimas 1. Pirminis aktyvų ir pasyvų straipsnių grupavimas Grupavimo metodas

Tikrinimas 2. Atitinkamų aktyvų ir pasyvų straipsnių grupių tikrinimas pagal įvairius kriterijus (terminus, išlaidų rūšis, jų šaltinius, kontragentus) Palyginimo metodas

Skaičiavimas 3. Vertinių ir normatyvų rodiklių skaičiavimas Koeficientų metodas, ekonominiai, matematiniai ir statistiniai metodai

Lentelių sudarymas 4. Lentelių rūšių ir skaičiaus, jų rekvizitų ir grupavimo nustatymas Tabuliacijos metodas

Iliustruotos medžiagos parinkimas 5. Iliustruotos tiriamų dinamikos rodiklių medžiagos bei jos formų parinkimas Grafinio interpretavimo metodas

II. Analizavimo etapas

Analizė Apskaičiuotų rodiklių aprašymas

III. Baigiamasis etapas

Ekspertų įvertinimas Analizavimo etapo rezultatų pateikimas, rekomendacijų parengimas

Banko balanso analizė prasideda nuo įžanginio etapo – pasirengimo tolesniam analitiniam darbui. Šiame etape atskiri jo straipsniai struktūrizuojami pagal atitinkamus kriterijus, grupuojami pasyvų ir aktyvų straipsniai. Paskui atitinkamos balanso aktyvų ir pasyvų grupės sugretinamos pagal terminus, išlaidų rūšis ir jų šaltinius, kontragentų kategorijas; tikrinama, kaip laikomasi centrinio banko normatyvų ir vidinių banko taisyklių. Tik struktūrizavus ir patikrinus balanso aktyvų ir pasyvų dalis, galima pradėti skaičiuoti konkrečius rodiklius suvestinėms lentelėms sudaryti bei analizuoti. Atsižvelgus į iškeltus tikslus ir pasirinktus metodus, analizės forma ir suvestinių lentelių sudėtis, jų rekvizitus ir grupavimo metodai skirsis kiekvienu konkrečiu atveju.

Grynai analitiniame darbo etape aprašomi gauti apskaičiuoti apimčių rodikliai, analizuojamų duomenų struktūra ir dinamika, pagal analitinio darbo rezultatus parengiama išvada.

Baigiamajame etape ekspertai įvertina analizės rezultatus ir parengia banko tobulinimo rekomendacijų.

Banko balanso analizės procese svarbią reikšmę turi savo lėšų dydžio nustatymas, nes remiantis šiuo rodikliu nustatomas likvidumo normatyvas, kurį centrinis bankas naudoja komercinių bankų veiklai kontroliuoti ir reguliuoti. Išskirtinis komercinių bankų balansų bruožas – palyginti nedaug nuosavų lėšų ir daugiausia kreditinių išteklių pasyve. Įstatyme apibrėžtas santykis tarp nuosavo ir skolinto kapitalo, todėl komerciniai bankai stengiasi palaikyti leidžiamą minimalų savo lėšų lygį. Todėl pagrindiniu aktyvinių operacijų padengimo šaltiniu tampa iš kitų skolintojų gautos paskolos.

Grupuojant balanso straipsnius, įvertinant likvidumo laipsnį, išskiriami tokie aktyvai:

1. Kasos aktyvai, lėšos kitų komercinių bankų sąskaitose. Tai pirminiai rezervai pagal likvidumą.

2. Lėšų įdėjimas į trumpalaikius Vyriausybės vertybinius popierius, trumpalaikius komercinius vekselius, realizuojamus pinigų rinkoje. Dalis šių aktyvų gali būti greitai paversti grynaisiais pinigais, rizikuojant turėti nedidelį nuostolį.

3. Paskolos, išduotos įmonėms, organizacijoms, fiziniams asmenims ir kitiems komerciniams bankams. Šie balanso aktyvai priklauso mažai likvidiems įdėjimams, nes bankai rizikuoja dėl jų padengimo laiku ir pavertimo likvidžiomis lėšomis.

4. Kapitalo įdėjimai: lėšų investavimas į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį banko turtą, filialų ir bendrų įmonių sukūrimas.

Banko balanso straipsnių grupavimas pagal ekonominę banko operacijų prasmę gali būti atliktas taip:

1. Operacijos su klientais, taip pat visos
išdavimo ir išteklių pritraukimo operacijų rūšys.

2. Tarpbankinės aktyvų ir pasyvų operacijos, apimančios visas operacijas su bankais, tarp jų – ilgalaikės ir vidutinio ilgumo. Šiuose straipsniuose vyrauja likvidūs aktyvai.

3. Kitos bankų operacijos, kurias daugiausia sudaro vertybinių popierių lėšos,, tarp jų – trumpalaikiai likvidūs popieriai. Šioje grupėje apskaitomos komercinių bankų aktyvų operacijos. Pasyve lėšų pritraukimas obligacijų paskolų forma.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1504 žodžiai iš 4955 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.