Banko paskolų rūšys
5 (100%) 1 vote

Banko paskolų rūšys

TURINYS

ĮŽANGA 3

1. BANKO PASKOLOS ESMĖ, PASKOLŲ KLASIFIKACIJA 4

2. VERSLO IR VARTOTOJŲ BANKO PASKOLŲ TIPAI 7

2.1. Banko paskolos verslui 7

2.2. Banko paskolos gyventojams 10

IŠVADOS 15

LITERATŪRA 16

ĮŽANGA

Darbo aktualumas. Bankų vaidmuo rinkos ekonomikoje yra dvejopas. Visų pirma bankai turi garantuoti indėlių saugumą tiems, kurie nori taupyti. Kitas banko uždavinys – suteikti paskolas tiems, kurie nori investuoti. Tuo reiškiasi jų gyvybiškai svarbi funkcija visoje ekonomikoje. Paskolos sudaro verslo firmoms sąlygas apmokėti einamąsias sąskaitas ir atlikti įvairias finansines operacijas. Paskolos vartotojams sudaro sąlygas atskiriems gyventojams bei šeimoms naudotis prekėmis ir paslaugomis iškilus poreikiui, o apmokėti jas ateityje iš būsimo atlyginimo. Taigi bankai ekonomikoje atlieka strateginį vaidmenį.

Todėl yra aktualu nagrinėti banko veiklą, o ypač banko siūlomas paskolų rūšis.

Darbo tikslas – remiantis literatūros analizę, išnagrinėti banko paskolų rūšis.

Darbo uždaviniai:

• išnagrinėti banko paskolų esmę bei klasifikaciją;

• apžvelgti verslo ir vartotojų banko paskolų tipus.

Rašant šį darbą buvo naudotasi mokslinės literatūros, interneto svetainių medžiagos, statistinių duomenų analize, teisės aktų studijavimu.

1. BANKO PASKOLOS ESMĖ, PASKOLŲ KLASIFIKACIJA

Skirtingomis formomis ir atliekantys skirtingas funkcijas, bankai egzistavo nuo pat viduramžių. Bankinės paskolos teikė visą reikalingą kapitalą, pradedant pramoninės revoliucijos laikais. Netgi šiuo metu, kai sekiuritizuotų paskolų instrumentų (obligacijos, kitų formų vertybiniai popieriai) paklausa auga, bankai vis tiek atlieka pagrindinį vaidmenį paskolų gyventojams, mažam ir vidutiniam verslui (o jos sudaro didžiąją dalį kiekvienos valstybės ekonomikoje) teikime.

Šių metų pradžioje Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai buvo išdavę 70,073 tūkst. paskolų – 37,3 proc. daugiau nei 2002-ųjų pradžioje (51,018 tūkst.). Lietuvos banko duomenimis, 2003 metų pradžioje bankų išduotų paskolų suma buvo 7,933 mlrd. litų – 22 proc. didesnė nei prieš metus (6,503 mlrd. litų) [11].

Gyventojams metų pradžioje buvo išduota 62,4 tūkst. paskolų, iš viso 1,221 mlrd. litų. Per metus žmonėms išduotų paskolų skaičius išaugo 38,4 proc., o suma – 70,4 procento.

Paskolų nuo 50 tūkst. iki 100 tūkst. litų bendra vertė per metus išaugo 1,9 karto iki 352,762 mln. litų, o nuo 100 tūkst. iki 500 tūkst. litų – 2,1 karto iki 351,1 mln. litų. Mažesnių kaip 20 tūkst. litų paskolų suma pernai padidėjo 41,3 proc. iki 210,2 mln. litų, o nuo 20 tūkst. iki 50 tūkst. litų – 38,2 proc. iki 271,3 mln. litų [11].

Banko paskola apima piniginius santykius, kurioms esant laisvi įmonių, įstaigų, organizacijų finansiniai ištekliai, laisvi gyventojų santaupos kaupiamos banke ir teikiamos juridiniams bei fiziniams asmenims savalaikio grąžintinumo sąlygomis ir taikant palūkanų procentus. Kreditavimo sutartimi bankas (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (RL Civilinis kodeksas, str. 6.881).

Kadangi kreditas grąžinamas su procentiniais pinigais ir terminuotai, tai galima kredituoti tik laikinus poreikius. Laikinas laisvų lėšų kaupimas, jų paskirstymas bei perskirstymas sudaro galimybes lanksčiau ir ekonomiškai tikslingiau naudoti piniginius išteklius.

Paskolų teikimas įmonėms yra svarbiausias bankų vaidmuo finansuojant verslą. Fondai (depozitai), bankų gaunamų iš klientų, daugiausia naudojami finansuoti vartotojų paskolas, verslo paskolas ir paskolas nekilnojamam turtui įsigyti (A. Rutkauskas, 1999, p. 114).

Banko paskolų klasifikacija yra pakankamai įvairi ir priklauso nuo pasirinkto kriterijaus. Paskolos skiriamos pagal skolininko statusą; pagal laikotarpį, kuriam išleidžiama paskola; pagal išleidimo tikslus; pagal pajamų išmokėjimo būdus ir kt. Bankas siūlo įvairias verslo plėtros paskolas: trumpalaikes ir ilgalaikes, taip pat apdraustas ir neapdraustas paskolas. Apdraustų paskolų pavyzdys yra debitorinės paskolos ir paskolos inventoriui įsigyti; neapdraustų paskolų pavyzdžiai – kredito linijos ir automatiškai atsinaujinantys kreditai.

Priklausomai nuo paskolos teikimo termino, dažniausiai nagrinėjamos šios bankų teikiamų paskolų rūšys [5]:

• trumpalaikės paskolos, kurios paprastai yra suteikiamos laikotarpiui iki 1 metų ir dažniausiai skiriamos įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti;

• vidutinio laikotarpio ir ilgalaikės paskolos, kurios yra suteikiamos verslo investiciniams projektams finansuoti bei verslui plėtoti. Šios paskolos suteikiamos ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui;

• kredito limitai. Tai tokia finansavimo forma, kai bankas skiria verslui tam tikras lėšas, kurios, esant būtinumui, atlaikytų pinigų srauto atoslūgius.

Trumpalaikė paskola teikiama ūkio subjektams jų einamajai veiklai finansuoti pagal sustambintus kreditavimo objektus. Trumpalaikis kreditas leidžia racionaliau ir efektyviau bei operatyviai perskirstyti ir naudoti pinigines lėšas Lietuvos ūkyje, užtikrina produkcijos gamybos ar paslaugų teikimo bei jų realizavimo nepertraukiamumą, ūkio subjektų finansinės padėties pastovumą,
skatina apyvartinio kapitalo apyvartumą. Trumpalaikio kredito objektais gali būti apyvartinio kapitalo elementai, gamybos kaštų elementai, atsargos, gatavi gaminiai kelyje, išsiųsti dokumentai, gamybos kaštai pagal ekonominius elementus, iš jų darbo užmokesčiui mokėti ir kiti objektai.

Priklausomai nuo palūkanų normos, skiriamos šios trumpalaikės banko paskolos rūšys (Cyril Pat Obi, 1998, p. 276-279):

• paskola su paprastosiomis palūkanomis taip pat vadinama paskola su reguliariomis palūkanomis. Tai paskolų rūšis, kai skolininkas grąžina paskolą, o palūkanas moka tiktai suėjus paskolos grąžinimo terminui;

• paskola su palūkanų nuolaida. Gaunant paskolą su palūkanų nuolaida, palūkanas bankas sumažina paskolos naudojimo laikotarpio pradžioje;

• paskola dengiama dalimis kartu su palūkanomis. Užuot paskolą padengus iš karto, bankas gali reikalauti, kad ji būtų dengiama kiekvieną mėnesį. Tokia mėnesinė išmoka susideda iš palūkanų ir pagrindinės skolos. Tačiau šiuo atveju bendras palūkanų kiekis yra suskaičiuotas ir pridėtas prie pagrindinės sumos. Taigi tokiais atvejais kiekvieną mėnesį reikia mokėti ir pagrindinės skolos dalį, ir palūkanas;

• kompensacinio likučio paskola. Kompensacinis likutis – tai privalomas (paprastai nuo 5 iki 20 proc.) paskolos procentas, kurį skolininkas privalo kaip užstatą laikyti depozitinėje sąskaitoje. Kompensacinis likutis gali būti nustatytas kaip absoliutus minimalus likutis arba vidutinis likutis per tam tikrą sulygtą laikotarpį. Vidutiniai kompensaciniai likučiai yra būdingi firmų paskoloms. Jei firma depozitinėje sąskaitoje turi lygį arba didesnį pinigų kiekį negu kompensacinis likutis, jai nebereikia dėti papildomos pinigų sumos.

Ilgalaikis kreditas teikiamas juridiniams ir fiziniams asmenims jų ūkinės veiklos ir socialiniam vystymui pagal ilgalaikes investicines programas. Ilgalaikės paskolos teikiamos verslui plėtoti, naujiems įrengimams, technikai ar technologijoms įsigyti, nekilnojamam turtui pirkti, statybos bendrovėms gyvenamiesiems namams statyti.

Pagal tai, kam yra teikiama banko paskola, skiriamos banko paskolos verslui bei banko paskolos gyventojams. Šių paskolų tipus plačiau apžvelgsime sekančiame darbo skyriuje.

Tarptautiniame versle pagal tai, kas yra kredito teikėjas, o kas kredito gavėjas, bankų teikiami kreditai skirstomi į tokias rūšis (G. Startienė, 2002):

• tiekėjo kreditas. Tiekėjo kreditą suteikia eksportuotojui jo šalies bankas (pvz., eksportuotojo bankas). Tarptautiniame prekybiniame sandoryje eksportuotojas yra tiekėjas, nes jis tiekia prekes importuotojui. Būtent ši eksportuotojo savybė akcentuojama, vadinant eksportuotojui suteikiamą banko kreditą tiekėjo kreditu.

• pirkėjo kreditas. Pirkėjo kreditas suteikiamas užsienio importuotojui, bet kreditorius yra eksportuotojo šalies bankas. Pirkėjo kreditu šis kreditas vadinamas, akcentuojant importuotojo, kaip prekių pirkėjo, savybes.

• banko-bankui kreditas. Esant šiai banko kredito rūšiai, eksportuotojo bankas suteikia kreditą importuotojo bankui. Savo ruožtu, importuotojo bankas sudaro analogišką kredito teikimo sutartį su importuotoju.

2. VERSLO IR VARTOTOJŲ BANKO PASKOLŲ TIPAI

Praktikoje dažniausiai skirstomi banko paskolos verslui ir vartotojų kreditai. Todėl šiame skyriuje bandoma apžvelgti būtent šių banko paskolų ypatumus.

2.1. Banko paskolos verslui

Verslo finansavimas skirstomas į ilgalaikį finansavimą verslo plėtrai ir trumpalaikį finansavimą verslo stabilumui užtikrinti. Žemiau aprašomi labiausiai paplitę banko ilgalaikės ir trumpalaikės paskolų tipai.

Trumpalaikės banko paskola suprantama, kaip verslo stabilumo (trumpalaikio) finansavimo būdas. Daugumos trumpalaikių banko paskolų grąžinimo terminas yra ne ilgesnis kaip vieneri metai. Priklausomai nuo paskolos rūšies, jų palūkanų norma gali būti skirtinga. Bankininkystėje taikomi tokie trumpalaikių paskolų tipai [13]:

• banko paskola apyvartiniam kapitalui papildyti;

• kredito linija;

• overdraftas;

• faktoringas;

• pervedamieji akredityvai.

Banko paskola apyvartiniam kapitalui papildyti – šis apyvartinio kapitalo finansavimo būdas dažniausiai būna pigiausias. Paskolos apyvartiniam kapitalui paprastai teikiamos tik iki vienerių metų laikotarpiui, todėl nustatomos fiksuotos palūkanos. Paprastai trumpalaikės paskolos palūkanų norma būna aukštesnė, negu ilgalaikės paskolos. Paskolai gauti turi būti įkeistas įmonės ar kito asmens turtas, kurio vertė apie 1,5 karto viršija norimos gauti paskolos sumą.

Kredito linija – tai apyvartinio kapitalo finansavimo būdas, kai įmonė, turėdama tam tikrą banko nustatytą skolinimosi limitą, gauna šio limito neviršijančią sumą iš banko tada, kai jai šios sumos prireikia, ir grąžina tada, kai gauna atsiskaitymą už parduotas prekes ar paslaugas. Dažniausiai kredito linija imama tada, kai įmonės kapitalo poreikis labai svyruoja ir papildomo finansavimo įmonei reikia vidutiniškai tik 10 – 20 dienų per mėnesį. Kredito linijoms bankai nustato dvi palūkanų normas: vieną – panaudotai kredito linijos sumai, kitą – nepanaudotai. Metinė palūkanų norma nepanaudotai kredito linijos sumai paprastai siekia apie 1 proc. Vadinasi, įmonė, kai papildomas finansavimas jai nereikalingas, moka tik labai nedidelį mokestį už
limitą [13].

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1470 žodžiai iš 4831 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.