Bankrotas
5 (100%) 1 vote

Bankrotas

TURINYS

ĮVADAS 2

1. VERSLININKYSTĖS RIZIKA 4

1.1 Verslo rizikos veiksniai 4

1.2 Verslo rizikos veiksnių pasekmės 9

1.3. Rizikos lygiai (zonos) 10

1.4 Verslo rizikos mažinimo metodai ir būdai 11

2. BANKROTAS KAIP RIZIKOS VEIKSNYS 14

2.1.Kas yra bankrotas? 14

3. LIETUVOS ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMAS 15

3.1. Bendroji įstatymo dalis 16

3.2. Bankroto procesas 16

3.3. Įmonės bankroto bylos teisminis nagrinėjimas 18

3.4. Įmonės bankroto bylos neteisminis nagrinėjimas 18

3.5. Bankroto procedūrų nutraukimas 20

3.6. Kitos šio įstatymo sąvokos 22

4. POŽIŪRIS Į NAUJĄJĮ ĮMONIŲ BANKROTO ĮSTATYMĄ 22

IŠVADOS 28

LITERATŪRA 30

ĮVADAS

Dėl kintančios aplinkos verslui visada būdingas neapibrėžtumas, prognozuojamų rezultatų neužtikrinamumas, rizikingi sprendimai, kurie gresia tiek organizuojant verslą, tiek formuojant firmos (įmonės) strategiją jos viduje, vadybininkų veikloje.

Rizikuoti – reiškia daryti sprendimą, tiksliai nežinant jo rezultatų pasekmių.

Verslininkystės rizika – tai gamybinės komercinės veiklos dalyviams gresiantis ekonominis pavojus (žala). Rizikos sąlygomis verslo įmonė gali netekti dalies arba visų savo išteklių (kapitalo), negauti, laukiamų pajamų bei patirti papildomas išlaidas, vykdydama komercinę veiklą.

Verslo riziką sąlygoja įvairūs veiksniai, priklausantys ir nepriklausantys nuo ūkininkaujančio subjekto. Visus veiksnius sąlyginai galima suskirstyti į tokias grupes:

veiksniai, slypintys pačiame rizikos mechanizme, jo funkcionavimo specifikoje; veiksniai, kylantys iš to, kad prekinius mainus sąmoningai ar ne pažeidžia atskiri privatūs asmenys; veiksniai, sąlygoti verslininko klaidų ne verslo sferoje; veiksniai, kuriuos sąlygoja nevaldomos gamtos jėgos, nelaimingi atsitiktiniai įvykiai bei procesai ir veiksniai, kylantys iš valstybinės valdžios administracinės veiklos bei politinių avantiūrų.

Kaip minėta, vieniems rizikos veiksniams verslininkas gali atsispirti, daryti įtaką, bandyti apeiti ar sumažinti ją, tai pagrinde susiję su vidine įmonės, organizacijos aplinka; kitus rizikos veiksnius verslininkas negali paveikti, daryti jiems įtakos, o tik iš dalies, arba būti neutralus – šiems veiksniams priklauso išorinė verslo aplinka.

Galima išskirti ir santykinai savarankiškas verslininkystės rizikos formas. Jų atsiradimo šaltinis gludi komercinėje, investicinėje, finansinėje veikloje, taip pat ir valiutinėje veikloje. Išskirtinė rizikos forma yra sisteminė rizika, atsirandanti dėl glaudžios atskirų ūkinės veiklos dalyvių sąveikos. Tokiu atveju verslininkystės rizika iš vienų ūkio sferų gali persikelti į kitas. Taip vadinama grandininė reakcija.

Užsiimant verslu, visuomet slypi pavojus susidurti su rizika. Tačiau, kaip yra skirtingai grupuojami verslininkystės rizikos veiksniai, taip pat ir skirtingai yra vertinami verslo rizikos padariniai. Žinoma rizikos pasekmės priklauso ne tik nuo rizikos priežasčių (veiksnių), bet kartu ir nuo paties verslininko gebėjimo reaguoti į artėjantį pavojų, laiku imtis atsakomųjų veiksmų, bandymo sumažinti nuostolius ir t.t.

Svarbu yra išskirti rizikos zonas (lygius), kurie parodo kokioje situacijoje vienu ar kitu laiko momentu atsiduria verslo įmonė ar bendrovė.

Šiuolaikinis firmos valdymas, didėjant rizikos rūšių įvairovei, verčia vis labiau valdyti riziką. Turint rizikos veiksnių sąrašą, galimų padarinių įvertinimą, belieka tiktai imtis veiksmų, mažinančių pačią riziką arba jos pasekmes. Tam reikalui vadybininkų (menedžerių) tarpe yra asmenys, užsiimantys šia veikla. Jie vadinami rizikos valdymo vadybininkais (menedžeriais), o jų veikla – rizikos politika.

Tokia vadybininkų politika turi būti siekiama apginti firmą, organizaciją nuo jos pelnui (pajamoms) gresiančios rizikos, priimant optimalius sprendimus.

Vienas iš verslo rizikos veiksnių yra įmonių bankrotas – gana nemaloni rizikos pasekmė, su kuria susiduria daugybė pasaulyje egzistuojančių įmonių, organizacijų, bendrovių. Galima sakyti, bankroto pavojus yra sudedamoji verslo rizikos dalis.

Kas yra bankrotas, kokios jo priežastys, atsiradimo šaltiniai, galimos pasekmės ir išvengimo būdai santykinai paaiškina verslininkystės rizikos analizė. Tačiau skirtingai nei verslo rizikos teorija, bankrotas yra labiau apčiuopiamas, sukonkretintas, turintis priežasčių pasekmių sąrašą, minėtinas bankrotų ir kituose įstatymuose.

Bankroto priežastis,
eigą, pasekmes aprašo įmonių bankrotų įstatymai. Kiekviena šalis, turėdama savo išskirtinę valdžią, politiką, ekonominę padėtį šalyje ir tarptautinėje rinkoje, ūkį ir t.t., turi savo valstybės Įmonių bankroto įstatymą.

Lietuvoje paskutinysis Įmonių bankroto įstatymas buvo priimtas Seimo 1997 metais, birželio 17dieną, o įsigaliojo tų pačių metų spalio 1 dieną. Anksčiau Įmonių bankroto įstatymas, priimtas 1992metais, nebuvo pakankamai išsamus ir tikslus, atitinkantis šiuolaikinę Lietuvos rinkos ekonomikos situaciją. To pasekoje ir buvo priimtas naujasis įmonių bankroto įstatymas.

Apžvelgiant Lietuvos įmonių bankroto įstatymų struktūrą bei turinį, galime įvertinti naujojo įstatymo tobulumą senojo įstatymo atžvilgiu.

Naujasis Įmonių bankroto įstatymas realiau atspindi šiuolaikinę Lietuvos ekonominę situaciją, įstatyme padaryti pataisymai, suteikiantys didesnį vaidmenį teismui, adminintratoriaus veiklai, suteikiantys teisę įmonės savininkui ar administratoriui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Labai svarbu, kad būtų išnaudotos visos galimybės išvengti įmonės likvidavimo. Įstatymas numato priemones ir sąlygas įmonei išsaugoti.

Naujasis įstatymas numato, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas turi pagrindo teigti, kad įmonė yra nemoki, t.y. teismas privalo įsitikinti, kad įmonės sunki finansinė būsena ir jos negalima pataisyti kitomis priemonėmis.

Įmonių bankroto įstatymas įpareigoja Vyriausybę įsteigti fondą, iš kurio bus tenkinami bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų teisėti reikalavimai.

Labai svarbi ir kita naujojo įstatymo nuostata – iškėlus bankroto bylą, nutraukiamas delspinigių skaičiavimas, tai pat iš lėšų, pardavus įkeistą turtą, pirmiausia atsiskaitoma su įkaito turėtoju.

Naujajame įstatyme, deja, randama ir trūkumų. Įstatyme pasiliko nuostata, įtvirtinanti žemės ūkio veikla užsiimančių juridinių asmenų pirmumą kitų kreditorių atžvilgiu. Ši nuostata, sudarydama išskirtines sąlygas vienai ūkio subjektų grupei, pažeidžia kitų subjektų interesus. Taipogi netinkamai įgyvendinamas mokesčių naštos sumažinimo bankrutuojančiai įmonei principas. Atleidimas nuo šio mokesčio būtų gerokai palengvinęs bankrutuojančių įmonių finansinę padėtį ir suteikęs papildomas prielaidas atstatyti bankrutuojančių įmonių mokumui. Tačiau, nepaisant šių trūkumų, žemiau pateikti duomenys rodo, kad naujasis įstatymas žengia tobulumo link.

1. Verslininkystės rizika

Kiekvienas ūkio subjektas ar struktūra rinkos sąlygomis siekia gauti maksimalias pajamas bei pelną. Tačiau subjektas – įmonė arba firma – pelną gauna nuolatos rizikuodamas: konkuruodamas su kitomis firmomis, rinkdamasis partnerius, verslo veiklą, jos įgyvendinimo būdus, strategiją, taktiką ir t.t. Rinkos ekonomikoje rizika yra neišvengiama, tai, kas šiandien stabilu, rytoj gali visiškai pasikeisti į neigiamą pusę, arba atvirkščiai.

Prekinės verslininkystės rizika – tai gamybinės komercinės veiklos dalyviams gresiantis pavojus (žala). Rizikos sąlygomis verslo įmonė gali netekti dalies arba netgi visų savo išteklių (kapitalo), negauti laukiamų pajamų bei patirti papildomas išlaidas vykdydama gamybinę komercinę veiklą.

Šios gamybinės komercinės veiklos (biznio) riziką sąlygoja įvairūs veiksniai, kurie yra gyvybiškai svarbūs verslininkystei, stengiantis išanalizuoti vidinę bei išorinę firmos veiklą bei ją įtakojančius faktorius, tam kad kuo labiau sumažinti rizikos pavojų, surasti šių veiksnių atsiradimo priežastis bei numatyti iš anksto galimą žalą (pačiu blogiausiu atveju – bankrotą).

1.1. Verslo rizikos veiksniai

Šiuos verslininkystės rizikos veiksnius galima suskirstyti į tokias pagrindines grupes.

1.Prekinės verslininkystės rizikos veiksniai, slypintys pačiame rinkos mechanizme, jo funkcionavimo specifikoje:

a) rinkos dalyvių alternatyvinis pasirinkimas ūkinėje veikloje (nėra garantijų, kad iš daugelio galimybių verslininkas pasirinko geriausią variantą);

b) verslo paslaptis bei ribota informacija rinkoje (žinių trūkumas, provokuojantis blogą patirtį vykdant verslą vienoje ar keliose rinkos sferose);

c) nuolatiniai rinkos paklausos, pasiūlos bei kainų svyravimai;

d) sparti rinkos dinamika bei greitai senstanti informacija;

e) kūrybinis, novatoriškas verslo pobūdis (rezultatai, priklausantys nuo organizacijos vidinės aplinkos, strategijos, veiklos taktikos pasirinkimo).

Verslas rinkos sąlygomis (biznis) – tai pasirinkimas. Prekių gamintojas bei tiekėjai rinkai laisvai pasirenka ką, kiek, kur, kada, kokia kaina parduoti prekes ar teikti paslaugas. Prekių pirkėjai pasirenka ką, kiek, kur, kada, kokia kaina pirkti. Darbdaviai pasirenka darbuotojus, darbuotojai – tą ar kitą darbą ir t.t. Taigi, netinkamai pasirinkus biznio objektą, galimą patirti atitinkamus nuostolius.

Kaip žinoma, prekinei verslininkystei būdinga gamybinės komercinės veiklos paslaptis, kuri yra vienas iš verslo principų. Verslininkai slepia savo sumanymus nuo konkurentų, todėl ūkinėje veikloje dažnai tenka priimti sperndimus turint tik dalinę informaciją apie padėtį rinkoje. Todėl dėl biznio paslapties konkurentų elgsena negali būti iš anksto pakankamai tiksliai žinoma, o tai sąlygoja verslo
ir ją skatina.

Rinkoje pastoviai keičiaisi prekių paklausa, pasiūla, kainos, prekių tiekėjų bei pirkėjų struktūra, sudėtis, veiksmai. Tokie pokyčiai pavianiam verslininkui nėra iš anksto tiksliai žinomi, nors jis ir tiria rinką, taiko įvairias marketingo priemones.

Verslas dažnai yra kūrybiška, novatorinė veikla – tai nuolatinės paieškos naujo, neišbandyto, nežinomo. Bet realizuojamų kūrybingų, oroginalių idėjų įgyvendinimo rezultatai iš anksto nežinomi, bent jau pakankamai tiksliai. Verslo idėjų rezultatai gali būti labai skirtingi: dideli, maži, pagaliau kartais jie gali duoti ir nuostolius.

Siekdamas didesnio pelno ir eidamas neišbandytu keliu, verslininkas negali nerizikuoti savo pajamomis, turtu ir nuosavybe. Dėl kintamos aplinkos verslui visada būdingas neapibrėžtumas, rizikingi sprendimai, kurie gresia tiek organizuojant veiklą, tiek formuojant firmos strategiją jos viduje, vadybininkų veikloje.

Visi šie verslininkystės rizikos veiksniai slypi pačiame rinkos mechanizme, t.y. jie išlieka ir tada, kai rinkos mechanizmais funkcionuoja nepriekaištingai.

Sekantis rizikos veiksnys labiau yra reguliuojamas, šį veiksnį mažiau ar daugiau galima paveikti, jo išvengti.

2.Prekinės verslininkystės rizikos veiksniai kylantys iš to, kad prekinius mainus (kuriais grindžiamas verslas) sąmoningai arba nesąmoningai pažeidžia atskiri privatūs asmenys: ūkinės veiklos dalyviai arba asmenys, nevykdantys ūkinės veiklos. Šiuo atveju kuo labiau pažeidžiami prekiniai manai, tuo didesnė verslo rizika. Laisvanoriškus, abipusiai naudingus prekinius mainus grubiai pažeidžia vagys, plėšikai, reketininkai… Tokie asmenys siekia sau naudos, nesuteikdami naudos kitiems (kaip to reikalauja rinkos mechanizmas), t.y. siekia sau naudos kitų sąskaita. Kėsindamiesi į verslininkų nuosavybę, jie kelia grėsmę verslui – mažina verslo saugumą, didina jo riziką. (Tokiu atveju bankrotą gali sąlygoti neapdraustas turtas, reketininkų grasinimai, kai veikla verslininko yra nelegali ir patirtus nuostolius nėra kaip deklaruoti.)

Tačiau verslo riziką gali sąlygoti ir pačių ūkinės veiklos dalyvių veikla, sąmoningai arba nesąmoningai pažeidžianti prekinius mainus. Ūkinės veiklos dalyviai sąmoningai pažeidžia prekinius mainus ir didina verslo riziką (mažina jo saugumą) apgaudinėdami savo rinkos partnerius: vengdami atsiskaityti už pirktas prekes, grąžinti gautas paskolas, sumokėti už jas palūkanas ir t.t. Be to ūkinės veiklos dalyviai gali ir nesąmoningai padidinti verslo riziką, Pvz., tam gali pasitarnauti jų padarytos klaidos komercinėse derybose su rinkos partneriais bei klaidos organizuojant sudarytų kontraktų valdymą. Iš čia seka, jog jeigu verslininkai būtų atidesni, pasirinkdami rinkos partnerius bei patys rodytų didesnę pagarbą prekiniams mainams, užkirstų kelią jų pažeidimui, galima būtų sumažinti verslui gresiančius pavojus, t.y. sumažinti jo riziką.

3.Prekinės verslininkystės rizikos veiksniai, sąlygoti verslininko klaidų ne verslo sferoje (asmeniniame gyvenime). Kaip rodo praktika, verslo saugumas bei rizika priklauso ne tik nuo verslininko elgsenos gamybinėje komercinėje veikloje, nuo to, kokius jis pasirenka verslo partnerius ir darbuotojus. Ši rizika priklauso ir nuo verslininko elgsenos neverslo aplinkoje (asmeniniame gyvenime), nuo to, kokie žmonės tampa jo draugais bei bičiuliais. Labai svarbi verslininkystės saugumo priemonė yra verslininko elgsena ne versle: jo atsargumas, psichologinis pastabumas pasirenkant gyvenimo draugus (ar jis sugeba atskirti patikimą ir nepatikimą žmogų). Įžvalgumas, budrumas ir apdairumas gali apsaugoti verslininką nuo didelių nemalonumų bei materialinių nuostolių.

4.Prekinės verslininkystės rizikos veiksniai, kuriuos sąlygoja nevaldomos gamtos jėgos, nelaimingi atsitiktiniai įvykiai ir procesai: sausros, liūtys, uraganai, žemės drebėjimai, ligos, epidemijos, gaisrai, avarijos, katastrofos. Vystantis mokslui ir technikai kai kurių šių verslo rizikos veiksnių vaidmuo mažėja, tačiau, kita vertus, pati mokslo ir technikos raida daro prieštaringą poveikį rizikai, kartais ji ne tik didina verslo saugumą, bet kai kuriais atžvilgiais ir mažina ją. Priežastis ta, kad iš anksto sunkiai numatomi mokslo rezultatai , išradimai, galintys gerokai paveikti rinką. Verslininkai, sugebantys anksčiau bei tikslaiu numatyti šiuos mokslo ir technikos pažangos sąlygotus rinkos pokyčius, apsisaugo nuo kai kurių jiems gresiančių ekonomikos pavojų – sumažina savo gamybinės komercinės veiklos riziką.

5.Prekinės verslininkystės rizikos veiksniai, kylantys iš valstybinės valdžios administracinės veiklos ir politinių avantiūrų: valstybinės valdžios “inicijuota” perteklinė pinigų pasiūla bei infliacija, netikėti mokesčių į valstybinį biudžetą pokyčiai, valdžios vykdomi tarptautinės prekybos apribojimai, perversmai, pučai, valdžios pasikeitimas, naujų partijų atėjimas į valdžią…

Visa tai nepagrįstai didina verslo riziką, kausto, varžo ūkinę veiklą, mažina jos efektyvumą.

Tokie pagrindiniai yra rizikos veiksniai. Kaip minėta, vieniems rizikos veiksniams verslininkas gali atsispirti, daryti įtaką, bandyti apeiti ar sumažinti ją, tai pagrinde susiję su vidine įmonės, organizacijos aplinka; kitus rizikos veiksnius verslininkas negali
daryti jiems įtakos, o tik iš dalies, arba būti neutralus – šiems veiksniams priklauso išorinė verslo aplinka.

Tačiau galima išskirti ir santykinai savarankiškas verslininkystės rizikos formas:

• gamybinė;

• komercinė;

• investicinė;

• finansinė;

• valiutinė;

• sisteminė;

• ir kt..

Vadinamoji gamybinė rizika susidaro sujungiant naudojamus gamybinius ištelius (darbą, kapitalą, žemę) ir gaminant prekes, t.y. pačiame gamybos procese. Ji priklauso nuo įmonės gamybinio potencialo, techninio aprūpinimo, saugumo technikos lygio, saugos darbo taisyklių laikymosi. Įvykus nenumatytiems nepalankiems gamybos pokyčiams (pvz., dėl nepalankių gamtinių sąlygų, blogo darbo organizavimo įmonėje ar avarijų gamyboje) įmonė patirs nuostolius, iškils sunkumai vykdant įsipareigojimus rinkos partneriams.

Komercinė rizika susidaro įmonei perkant išteklius rinkoje, parduodant savo pagamintas arba iš kitų įsigytas prekes ir teikiant palaugas. Įmonė gali patirti nuostolius dėl nenumatytų perkamų išteklių bei parduodamų prekių (paslaugų) paklausos, pasiūlos ir kainų lygio. Įmonės padėtis rinkoje gali dar labiau komplikuotis dėl jos komercinių partnerių apgaulės ar jos padarytų klaidų perkant išteklius bei parduodant prekes. Konkurentų “smūgiai” rinkoje, įmonei nepasirengus jų atremti, taip pat didina jos komercinę riziką. Kai prekės perkamos / parduodamos su tikslu pasipelnyti dėl rinkos kainų lygio svyravimų komercinė rizika įgauna specifinę spekuliacinės rizikos formą.

Investicinę riziką sąlygoja galimas investicinių lėšų (kapitalo) nuvertėjimas, sunkumai pasirenkanr efektyvų investicijų projektą. Ekonominį pavojų įmonei pirmiausia kelia jos pačios emituotų arba iš kitų ūkinės veiklos dalyvių įsigytų vertybinių popierių (akcijų, obligacijų) kurso kritimas. Apskritai, lėšų investavimas į vertybinius popierius yra rizikinga ūkinė veikla. Iš anksto nežinoma būsima vertybinių popierių kaina rinkoje, beto, iš anksto nežinomi ir kai kurių vertybinių popierių dividendai.

Taigi, vertybinių popierių pirkimas yra rizikingos investicijos. Todėl investuojant lėšas į juos galima laimėti arba pralaimėti, t.y. gauti naudą arba nuostolius. Jeigu krenta įmonės emituotų vertybinių popierių kursas, įmonė susidurs su sunkumais didindama kapitalą, plėsdama ūkinę veiklą bei modernizuodama ją (nes paklausa tokiems vertybiniams popieriams bus nedidelė). Antra vertus, kritus įmonės įsigytų vertybinių popierių kursui, ji patirs nuostolius dėl neefektyvių investicijų į šią ūkinę sferą.

Įmonės investicinę riziką taip pat didina skubotas, nepagrįstas investicijų projekto pasirinkimas. Pagaliau, net kruopščiai pasirenkant įsisavinamų investicijų (tarkime, įmonės statybos ar rekonstrukcijos projektą), techninės ekonominės sąlygos gali taip pasikeisti, kad pasirinktas investicijų projektas ekonomine prasme pasens dar nebaigus jo įsisavinti.

Sudedamoji verslininkystės rizikos dalis yra finansinė rizika. Ji apima kredito ir nelikvidumo riziką. Kokia jų prasmė?

Kredito rizika susidaro svyruojant palūkanų lygiui. Kredito sutartys sudaromos palyginti ilgam laikotarpiui. Iš anksto nėra žinoma, kaip per tą laikotarpį pasikeis palūkanų rinkos lygis, ir tai sąlygoja kredito riziką. Kredito rizika taip pat reiškia, kad pasibaigus paskolos terminui, debitorius (skolininkas) gali būti finansiškai nepajėgus jos grąžinti arba jis tiesiog gali vengti sutartyje numatyto atsiskaitymo su savo kreditoriumi.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2602 žodžiai iš 8557 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.