Bankrotas
5 (100%) 1 vote

Bankrotas

TURINYS

ĮVADAS 3

1. BANKROTO ESMĖ IR REGLAMENTAVIMAS 4

2. BANKROTO BYLOS IŠKĖLIMAS 6

2.1. Bankroto bylos iškėlimas pagal kreditorių pareiškimą 7

2.2. Administracijos vadovo, savininko pareiškimas tesmui dėl bankroto bylos iškėlimo 8

2. 3. Įmonės likvidatoriaus pareiškimas teismui dėl bankroto bylos 8

3. BANKROTO BYLOS NAGRINĖJIMAS TEISME 8

4. BANKROTO TEISĖS SANTYKIS SU KITOMIS TEISINĖS SISTEMOS ŠAKOMIS 9

5. TAIKOS SUTARTIS 11

6. BANKRUTAVUSIOS ĮMONĖS LIKVIDAVIMAS 12

7. BANKROTO DINAMIKA LIETUVOJE 13

IŠVADOS 14

NAUDOTI INFORMACINIAI ŠALTINIAI 15

PRIEDAI 16

1 priedas. Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių skaičiaus dinamika 16

2 priedas. Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės pagal apskritis. 17

ĮVADAS

Dažnai bankrotas vadinamas socialine nelaime, siejamas su visišku finansiniu žlugimu, darbo vietų naikinimu, darbuotojų atleidimu iš darbo. Tačiau bankrotas nebūtinai reiškia ūkinės veiklos pabaigą, o priešingai, gali suteikti galimybę atgaivinti bent dalį bankrutuojančios įmonės veiklos ir iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Bankrutavusios įmonės likvidavimas tėra vienas iš variantų, o pats bankrotas yra normalus laisvosios rinkos ekonomikos reiškinys. Kita vertus, bankroto procedūrų metu yra galimybė peržiūrėti bendrovės sandorius ir teismine tvarka nuginčyti tuos, kurie pažeidžia kreditorių interesus.

Įmonių bankroto ir su jais susiję teisiniai santykiai Lietuvoje įstatymais reglamentuojami jau daugiau nei dešimt metų. Per šį laikotarpį formavosi bankroto įstatyminė bazė, teismų praktika, bankroto administratorių potencialas, visuomenės samprata ir požiūris į bankrotą kaip į rinkos ekonomikos reiškinį ir priemonę ūkio subjektų santykiams tam tikrose situacijose spręsti.

Darbo tikslas- išsiaiškinti, kas tai yra bankrotas.

Darbe naudojamas teorinis analitinis specialiosios literatūros metodas, įstatymų ir norminių aktų bei interneto tinklapių duomenų analizė.

Darbo uždaviniai:

1. apibrėžti bankroto esmę;

2. apžvelgti bankroto bylos iškėlimo sąlygas ir jos nagrinėjimą teisme;

3. apžvelgti bankroto teisės santykį su kitomis teisės sistemos šakomis;

4. apžvelgti bankrutavusių įmonių likvidavimo tvarką;

5. apžvelgti bankroto dinamiką Lietuvos įmonėse.



1. BANKROTO ESMĖ IR REGLAMENTAVIMAS

Bankrotas – nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka.

Bankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma.

Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių.

Bankrutuojanti įmonė – įmonė, kuriai iškelta bankroto byla arba kurios bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka.

Bankrutavusi įmonė – teismo, o kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo pripažinta bankrutavusia ir dėl to likviduojama įmonė.

Įstatymai paprastai numato tikslią bankroto skelbimo tvarką (procedūrą). Pasaulinės įstatymų leidybos praktika, kuriant įmonių bankroto procedūras reguliuojančius įstatymus, yra orientuota siekti šių pagrindinių tikslų:

1. Išsaugoti įmonės veiklos tęstinumo galimybę;

2. Suteikti tam tikras garantijas darbuotojams;

3. Apsaugoti kreditorių interesus;

4. Numatyti sankcijas įmonės administracijai už blogą valdymą.

LR Įmonių bankroto įstatyme (1992 m.) vyrauja dvi iš šių tendencijų: tai įmonės veiklos tęstinumo galimybė ir kreditorių interesų apsauga. Darbuotojų garantijos labai priklauso nuo galimybės išsaugoti įmonės veiklos tęstinumą, o sankcijos už blogą įmonės valdymą administracijai apsiriboja jos nušalinimu nuo pareigų.

Pereinamuoju laikotarpiu į rinkos ekonomiką, būtina numatyti specifines priemones bankrutuojančių įmonių atžvilgiu. Viena iš tokių priemonių yra įmonės sanavimas: finansiškai garantuojant valstybei ar tretiesiems asmenims, įmonei taikomos administracinės priemonės, kuriomis siekiama, kad įmonė vėl taptų moki, patenkintų kreditorių reikalavimus ir išvengtų likvidavimo. Sanavimo metu teikiama finansinė parama nėra neatlygintinai teikiamos lėšos. Jos turi būti grąžintos kartu su nustatytomis palūkanomis arba atiduodama dalis skolininko turto. Bankroto turtas yra skolininko turtas, kurį naudojant gali būti tenkinami kreditorių reikalavimai. Šio turto valdymas- tai administratoriaus veikla, susijusi su bankroto turto išsaugojimu, skolininko ūkinės veiklos tęsimu ir kreditorių reikalavimų tenkinimu.

Kartais pasitaiko fiktyvus ir tyčinis bankrotai.

Fiktyvus bankrotas- tai išankstinis, melagingas pasiskelbimas apie įmonės nemokumą, siekiant suklaidinti kreditorius, kad būtų galima gauti jų sutikimą atidėti mokėjimus ir nustatyti skolininkui palankius mokėjimo terminus arba sumažinti skolas.

Tyčinis bankrotas- teismo sprendimu nustatyta įmonės administracijos, jos savininko arba steigėjų veikla, kuria siekiama išvengti visiško arba dalinio atsiskaitymo su kreditoriais.

Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriumi (kreditoriais) praėjus trims mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų,
kitų teisės aktų, taip pat kreditoriaus ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams įvykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditoriaus (kreditorių) reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas, ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Įmonių nemokumo, bankroto bylų kėlimo ir bankroto proceso reguliavimo problemas nagrinėja Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, įmonės steigėjai, apygardos teismai bei asmenys (fiziniai ir juridiniai), turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Pastaruosius vienija Nacionalinė verslo administratorių asociacija.

Bankroto procedūras reglamentuoja 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Įmonių bankroto įstatymas. Šis įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą. Įstatymas taikomas visoms įmonėms, viešosioms įstaigoms, bankams ir kredito unijoms, įregistruotoms Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka. Bankų, kredito unijų, draudimo įmonių, žemės ūkio įmonių, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų ir kitų įmonių bei įstaigų bankroto proceso ypatumus gali nustatyti kiti šių įmonių ir viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai.

Įstatymo reglamentavimo objektas yra gana platus, o skirtingos teisinės formos subjektai bei jų veiklos reglamentavimas pasižymi tam tikra specifika. Kartu tam tikri šio Įstatymo reglamentuojami dalykai- įmonių veikla, kreditoriaus teisės į kreditorinį reikalavimą tenkinimas, kreditoriaus teisė imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų administravimas, yra reglamentuoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymais. Tai reglamentuoja Civilinis kodeksas, atskirų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojantys įstatymai: Akcinių bendrovių įstatymas, Viešųjų įstaigų įstatymas, Civilinio proceso kodeksas ir kiti įstatymai.

2. BANKROTO BYLOS IŠKĖLIMAS

Įmonės nemokumas, nesugebėjimas vykdyti finansinių įsipareigojimų iš sandorių, negalėjimas mokėti darbo užmokesčio- tai pareiškimo pateikimo dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrindai. Pagal naująjį Bankroto įstatymą, pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo gali pateikti kreditoriai, savininkai (įskaitant akcininkus) ir administracijos vadovas. Tačiau pagrindai kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo savaime nėra pagrindai iškelti bankroto bylą.

Kai kreditoriai ar kiti subjektai, turintys teisę kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kreipėsi į teismą, dar nereiškia, kad bankroto byla bus iškelta.

Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas turi pagrindo teigti, kad įmonė yra nemoki. Įmonių bankroto įstatymo 3 straipsnyje įmonės nemokumas apibrėžiamas siaurai: “įmonės nemokumas- tai įmonės būsena, kai jos finansiniai įsipareigojimai lygūs jos turtui arba viršija jį.”

Naujajame Bankroto įstatyme pakeista bankroto inicijavimo tvarka bei pagrindai ir bankroto procedūros reglamentavimas. Pagal šį įstatymą, įmonės nemokumas- tai įmonės būsena, kai ji neatsiskaito su kreditoriais praėjus 3 mėnesiams po termino, nustatyto įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat kreditorių ir įmonės sutartyse įmonės įsipareigojimams vykdyti, arba praėjus tokiam pat terminui po kreditorių reikalavimo įvykdyti įsipareigojimus, jeigu sutartyse terminas nebuvo nustatytas ir pratęsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę jos balanse apskaityto turto vertės.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1204 žodžiai iš 3837 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.