Bankrotas kaip viena is imones zlugimo priezaciu
5 (100%) 1 vote

Bankrotas kaip viena is imones zlugimo priezaciu

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………….4.

1. ĮMONIŲ BANKROTO SAMPRATA………………………………………………………………….5.

1.1. Bankrotai užsienyje……………………………………………………………………………………..5.

1.2. Bankrotai. Lietuvoje…………………………………………………………………………………….7.

1.3. Bankroto procedūros…………………………………………………………………………………..10.

1.3.1. Teismo nutartis iškelti bankroto bylą. ……………………………………………..10.

1.3.2. Įmonės bankroto bylos nagrinėjimas teisme……………………………………..11.

1.3.3. Bankrutuojančios įmonės statusas……………………………………………………11.

1.3.4. Administratorius…………………………………………………………………………… 12.

1.3.5. Bankroto baigtis………………………………………………………………………………13.

2. BANKROTO BYLOS TEISMINIS NAGRINĖJIMAS……………………………………….14.

2.1. Turto išpardavimas, įmonės likvidavimas…………………………………………………….14.

2.2. Administratoriaus vaidmuo………………………………………………………………………..14.

2.3. Kreditorių reikalavimai………………………………………………………………………………15.

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………………….18.

LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………………………….19.

ĮVADAS

Vienos įmonės kuriasi, kitos dėl vienokių ar kitokių priežasčių užsidaro ar yra likviduojamos. Yra daug verslo žlugimo priežasčių. Bankrotas – viena skausmingiausių įmonės likvidavimo būdų. Jis neišvengiamas esant dideliems įsiskolinimams vienam ar keletui kreditorių

Darbo tema „Bankrotas kaip viena iš įmonės žlugimo priežasčių“. Bankrotas – tai ne paprasta teisinė bei finansinė procedūra, bet svarbus ūkio valdymo, jo efektyvumo didinimo svertas. Todėl manau, kad ši tema yra ypač aktuali, kadangi per metus bankrutuoja vidutiniškai 500 įmonių.

Darbo tikslas – išsiaiškinti bankroto priežastis bei kaip būtų galima jų išvengti.

Svarbiausi uždaviniai:

• apžvelgti, kuo skiriasi bankroto procedūros Lietuvoje ir užsienio valstybėse;

• išsiaiškinti, kokios bankroto procedūros vykdomos Lietuvoje, kokia jų tvarka bei reikšmė;

• išanalizuoti bankroto bylos taikymo praktikoje ypatumus, remiantis Šiaulių rajono KŪ UAB bankroto byla.

Problema: po 2001 kovo 20 d. priimto naujojo Įmonių bankroto įstatymo ir toliau sekusių jo pataisymų, papildymų kyla įvairių nuomonių, požiūrių, kuriuos, mano manymu, reikėtų aptarti.

Darbe taikyti metodai: literatūros analizės ir statistinės analizės metodai, sisteminimas.

Ruošiant šį darbą buvo naudojamasi įvairia informacija, randama šios srities mokslo knygose bei mokslo žurnaluose, internete ir periodinėje spaudoje. Labai gaila, kad šia tema sunku rasti tinkamos literatūros bei informacijos, ši sritis dar nėra pakankamai ištirta ir aprašyta.

Darbe nebus plačiau nagrinėjama dalis bankroto procedūrų, tokių kaip bankroto bylų nagrinėjimas ne teismo tvarka, supaprastintas bankroto procesas, tyčinis bankrotas. Nebus smulkiau aptariamos ir bankroto baigties procedūros, tik išvardinti galimi variantai.

Darbo rezultatai. Remiantis šiuo darbu galima susidaryti aiškų vaizdą apie bankroto procedūros eigą, atsakingus asmenis.

Pagrindinės darbo išvados:

• Lietuvoje bankrutuojančių įmonių padėtis panaši į kitų Europos šalių.

• Bankrotas nebūtinai reiškia ūkinės veiklos pabaigą. Priešingai, jis gali suteikti galimybę atgaivinti bent dalį bankrutuojančios įmonės veiklos ir iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Bankrutavusios įmonės veiklos likvidavimas tėra vienas iš galimų variantų, o pats bankrotas yra normalus laisvosios rinkos ekonomikos reiškinys.

ĮMONIŲ BANKROTO SAMPRATA

Anot Juozaitienės, Staponkienės (Juozaitienė, Staponkienė, 2003, p.175) yra keletas verslo žlugimo priežasčių, tokių kaip, dideli ir nepastovūs mokesčiai, pasikartojantys gamybos ir pardavimų nuosmukiai, netobuli teisės aktai, šalies ekonominis nuosmukis ir pan. Visa tai veda prie įmonės žlugimo – bankroto.

Remiantis Lietuvos Respublikos Įmonių Bankroto Įstatymu 2001 m. kovo 20 d. Nr. IX-216, 2 – uoju straipsniu, „Bankrotas – nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka.“ (8) O Bankroto procesas – tai „teismo ar ne teismo tvarka vykdomų įmonės procedūrų visuma.“ Bankroto procedūras reglamentuoja ne tik Įmonių bankroto įstatymas, bet ir jo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymai, priimti 2001 m. gruodžio 17 d., 2002 m. lapkričio 19 d., 2002 m. gruodžio 10 d., 2003 m. sausio 28 d., 2003 m. balandžio 3 d., 2003 m.
birželio 5 d., 2003 m. liepos 4 d. ir 2004 m. balandžio 15 d. bei šio įstatymo pagrindu priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai.

Išskiriami du bankrotų tipai: tyčinis bankrotas, kai įmonė privedama prie bankroto tyčia ir netyčinis, kuris įvyksta dėl netikslingo valdymo, infliacijos, valiutų kurso pasikeitimo ar kt. priežasčių.

Būtų galiama apibūdinti bankroto proceso atliekamas funkcijas šalies ekonominiame gyvenime:

• profilaktinė f- cija, kai įmonės, siekdamos išvengti su bankrotu susijusių nemalonumų suranda būdų patobulinti veiklą

• įmonė, kuri paskelbta bankrutuojančia, teismo ar kreditorių yra skatinama pertvarkyti savo verslą. Šiuo atveju jai taikomo finansinės lengvatos.

• Bankrutavusia pripažinta įmonė yra likviduojama. Ji pašalinama iš ekonominio šalies gyvenimo, kad netrukdytų kitoms, kurios veikia sėkmingiau.

Aišku, geriausia būtų, jei įmonės nereikėtų likviduoti, tačiau daugeliu atvejų šis procesas yra neišvengiamas ir vien profilaktinėmis priemonėmis apseiti neįmanoma.

Bankrotai užsienyje

Daugelyje šalių veikia panašūs įstatymai: pavyzdžiui, Bankroto įstatymas, Nemokumo įstatymas, Įstatymas dėl apgaulingo turto perdavimo. Vienų valstybių bankroto įstatymuose yra labiau atsižvelgiama į skolininko teises ir interesus, kituose – į kreditorių. Įmonių, firmų finansavimo ir restruktūrizavimo procedūros vakarų valstybių įstatymuose atskirai neaptariamos, o pateikiamos bankroto įstatymuose.

Net ir, atrodo, stabiliausios ekonominės valstybės, tokios, kaip Amerika, patiria finansų, verslo, ryšių korporacijų žlugimus. Kyla klausimas, nuo ko tai priklauso? Kaip teigia A. Čekuolis (Čekuolis, 2004) Amerikos rinkos žlugimo priežastys yra:

• Įstaigų vadovų vagystės ir neteisėtos machinacijos. Vadovai apvogė akcininkus, pasitikėjusius klestinčiomis firmomis. Įstatymai, kurie turėtų ginti visuomenę nuo panašių dalykų, Amerikoje yra, tik labai švelnūs jų pažeidėjams. Mat koncerno prezidentas rizikuoja daug mažiau nei eilinis indėlininkas.

• Iš naujų bosų reikalaujama vienintelio dalyko – duok ir rodyk pelną konkrečiai. Tapo nebesvarbu, ką firma gamina, kaip sekasi parduoti produkciją. Žvelgiama įtik į finansines ataskaitas, kuo kurių ypatingai priklauso vadovo atlyginimas. Tai neišvengiami privedė prie to, kad ataskaitos buvo dirbtinai gražinamos.

• JAV valdžia laikosi nuomonės, kad kuo mažiau ji kišis, tuo bus geriau. Valdžiai svarbiausia, kad verslas mokėtų mokesčius. Taigi, verslas plėtojamas be jokių supančiojimų.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 919 žodžiai iš 1828 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.