Bankrotas
5 (100%) 1 vote

Bankrotas

Turinys

Įvadas 3

Įmonės bankroto veiksniai 4

Įmonės bankroto veiksnių klasifikavimas 4

Įmonės finansinės analizės metodai 6

Įmonės finansinės analizės šaltiniai 6

Pagrindinės bankroto sąvokos 6

Bankroto procesas 8

Taikos sutartis 10

Bankrutavusios įmonės likvidavimas 10

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka 11

Bankrotas Lietuvoje 11

Išvados 12

Šaltiniai 13

Įvadas

Ateities neprognozavimas ir neišvengiamos klaidos kasdieną daugybę įmonių veda į ban¬kro¬tą. Tokiu atveju nuostolius patiria ir skolintojai, ir skolininkai. Tačiau įmonių bankroto pro¬cedūros yra būtinos tam, kad būtų išvengta tolimesnio klaidingų sprendimų veikimo.

Galime teigti, kad beveik visada įmonių bankroto bylos baigiasi įmonių likvidavimu.

Praktika ir kitų šalių patirtis rodo, kad įmonės bankrotas visada yra skausmingas jos dirbantiesiems. Valstybei įmonių bankrotai yra neišvengiama kasdienybė. Teisiškai apibrėžus ban¬kro¬to procedūras, procesas ramiais laikais teka savaime ir nereikalauja kokio nors papildomo ki¬ši¬mosi.

Įmonės bankroto veiksniai

Įmonių bankrotas – vienas iš verslo rizikos veiksnių. Galima sakyti, bankroto pavojus yra sudedamoji verslo rizikos dalis. Savo ruožtu įmonių bankroto grėsmė (riziką) sąlygoja įvairūs veiksniai:

Pirkėjų neatsiskaitymas su prekių tiekėjais ( debitorinis įsiskolinimas);

Įmonės nesugebėjimas prisiderinti prie besikeičiančių rinkos sąlygų (pvz, prie pirkėjų paklausos bei jos pokyčių);

Įmonės nesugebėjimas vykdyti efektyvią finansinę bei investicinę politiką;

Verslumo, verslinės kūrybos, išradingumo stoka;

Blogas vadovavimas įmonei ir kt.

Nors bankrotai didina nedarbą, sąlygoja kitas neigiamas pasekmes, kartu jie yra atsitiktinių, blogai veikiančių įmonių pašalinimo iš ūkinės veiklos būdas, taigi ir efektyvumo didinimo būdas. Įmonių veiklos finansinė analizė leidžia laiku pastebėti įmonės ūkinį nepajėgumą ir bankroto tikimybę. Bankroto diagnostika leidžia nustatyti įmonės skolininkės konkrečią ekonominę „ligą“ ir pateikti pasiūlymų, kaip ją gydyti. Įmonės „gydymo“ būdai įvairūs. Pvz, pagerinti įmonės valdymą, reikalui esant pakeisti jos vadovus, gauti laikiną finansinę paramą ir kt. Pagaliau jeigu įmonės finansinė būklė beviltiška, geriau ją likviduoti, parduoti jos turtą ir bent dalinai atsiskaityti su kreditoriais.

Savalaikė, išsami įmonės finansinės būklės analizė gali padėti išvengti jos bankroto, nes analizė padeda efektyviai valdyti įmonės finansinius išteklius. Remiantis finansine analize priimami pagrįsti investiciniai ir finansiniai sprendimai, įvertinami įmonės turimi ištekliai, nustatomos jų naudojimo tendencijos, parengiamos įmonės tolesnės raidos prognozės. Įmonės, kuriose gerai organizuota analitinė veikla, gali anksčiau nustatyti artėjančią krizę, operatyviai į ją reaguoti ir sumažinti jos tikimybę. Nes ekonominę ligą ( panašiai kaip ir biologinę ) lengviau gydyti anksčiau ją išaiškinus ir anksčiau pradėjus gydymą.

Įmonės bankroto veiksnių klasifikavimas

Visi įmonės bankroto veiksniai pirmiausia skirstomi į dvi pagrindines grupes:

1) Vidiniai bankroto veiksniai, kurie slypi pačioje įmonėje, priklauso nuo jos klaidų, atlaidumo darbe;

2) Išoriniai bankroto veiksniai, paprastai nepriklausantys nuo įmonės veiklos.

Literatūroje pateikiami tokie duomenys. Išsivysčiuosiose šalyse ( su stabilia ekonomika ) įmonių bankrotas vienu trečdaliu priklauso nuo išorinių veiksnių ir dviem trečdaliais nuo vidinių veiksnių. Kitaip tariant, tose šalyse vyrauja vidiniai bamkroto veiksniai. Tačiau esant nestabilioms sąlygoms išoriniai bankroto veiksniai nusveria vidinius.

Pagrindiniai išoriniai bankroto veiksniai:

1) Infliacija, t.y. žymus ir netolygus žaliavų, medžiagų, kuro, energijos, transporto bei kitų paslaugų kainų kilimas;

2) Bankų palūkanų lygio ir kreditavimo sąlygų pasikeitimas;

3) Mokesčių į valstybinį biudžetą bei muitų lygio pasikeitimas;

4) Nuomos mokesčių pasikeitimas ir kt.

Tačiau itin pavojingi yra vidiniai bankroto veiksniai:

1) Įmonės menedžerių nepatirtis, klaidos;

2) Nekompetetingas, nekvalifikuotas vadovavimas įmonei;

3) Įmonės nesugebėjimas orientuotis besikeičiančioje rinkoje

4) Įmonės samdomų tarnautojų piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ( jų korupcija, sukčiavimas, apgaulė );

5) Įmonių vadovų mąstymo koservatizmas ir kt.

Visa tai sąlygoja neefektyvų įmonės valdymą, klaidas priimant sprendimus, įmonės padėties rinkoje blogėjimą.

Finansinė analizė padeda nustatyti labiausiai pažeidžiamas vietas įmonės ekonomikoje. Tuo pačiu ji siūlo efektyvius sprendimus, kaip įmonei išeiti iš sunkios padėties. Todėl svarbu įvaldyti šį „ginklą“- mokėti naudotis finansine analize.

Kas naudoja įmonės finansinės analizės rezultatus? Juos naudoja:

1) Įmonės savininkai (steigėjai, akcininkai). Bankroto atveju jie netenka dalies arba netgi viso savo kapitalo. Todėl jiems aktuali įmonės veiklos analizė, mažinanti jų ūkinės veiklos riziką;

2) Įmonės kreditoriai (bankai, investicinės kampanijos, įmonės emituotų obligacijų pirkėjai). Įmonei bankrutuojant jie negauna numatytų
palūkanų, o kai kuriais atvejais nesusigrąžina ir kredito. Todėl ir jiems aktuali įmonės finansinė analizė;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 768 žodžiai iš 2549 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.