Bankroto byų prcesiniai nagrinėjimo ypatumai
5 (100%) 1 vote

Bankroto byų prcesiniai nagrinėjimo ypatumai

112131

TURINYS

ĮŽANGA 3

DĖTOMOJI DALIS

1. Bankroto esmė 4

2. Bankroto proceso rūšys 4

2.1. Teisminis bankroto procesas 4

2.2 Įmonės bankroto bylos nagrinėjimas ne teismo tvarka 5

2.3 Supaprastintas bankroto procesas 5

2.3.1 Kreditorių reikalavimų tenkinimas, vykdant supaprastino proceso procedūrą 6

2.4. Tyčinis bankrotas 6

2.5. Taikos sutartis 6

3. Bankroto bylos iškelimas ir pasirengimas bylos nagrinėjimui 7

3.1 Bankroto proceso subjektai 7

3.2 Ieškinio pareiškimas ir bankroto bylos iškėlimas 8

3.3 Nutarties iškelti bylą įsiteisėjimo pasekmės 10

4. Bankroto bylos nutraukimas 11

5. Bankrutavusios įmonės likvidavimas 11

IŠVADOS 12

LITERATŪRA 13

ĮŽANGA

Bankrotas yra nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra įškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka. Taip šią sąvoka formuluoja 2001.m Lietuvos respublikos Įmonių bankroto įstatymas (toliau – bankroto įstatymas).

Reikia pripažinti, kad bankrotas yra sudėtingas teisinis reiškinys ir sprendžiant bankroto bylas yra labai svarbu suprasti bankroto emę ir rųšį ne tik su teise, bet ir su kitomis teisės bei mokslo šakomis. Teisės specialistai šią sąvoką daugiau mato bendrame civilinio prceso, neieškininės teisenos kontekste.

Bankrotas šiuo laikotarpiu yra nepaprastai aktuali teme bankrotų skaičius nuolat auga, todėl reikia labai įsigilinti į patį bylos procesą ir siekti proceso operatyvumo, ekonomiškumo, kad procesas nebūtų vilkinamas ir išspręstas per kiek įmanomai trumpesnį laiką . Taip pat reikia siekti, kad byla būtų išnagrinėta ne tik greitai bet ir teisingai, nešališkai, objektyviai, todėl turi būti skiriamas labai didelis dėmesys bankrotą reglamentuojantiems įstatymams ir jų taikymui. Šiuo metu bene svarbiausias aktas, reglamentuojntis įmonių nemokumo, bankroto bylų kėlimo ir bankroto teisminio bylų nagrinėjimo problemas sprendžiantis įstatymas yra jau minėtas Įmonių bankroto įstatymas. Šis įstatymas taikomas visoms įmonėms, viešosioms įstaigoms, bankams ir kredito unijoms, įregistuotiems Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka. Bankų, kredito unijų, draudimo įmonių, žemės ukio įmonių , vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų ir kitų įmonių bei įstaigų bankroto proceso ypatumus gali nustatyti kiti šių įmonių ir viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai.

Šio darbo objektas – bankrotas, jo procesas, nagrinėjimas, bankroto procesiniai ypatumai.

Darbo tikslas – išanalizuoti bankroto bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus, parodyti jo savitumą

Siekiant minėto tikslo, išanalizuoti teisės aktus, teismų praktiką, atskleisti bankroto sąvoką ir sampratą.

DĖSTOMOJI DALIS

1. Bankroto esmė

Italų kalboje žodis bankrotas reiškia sulaužytą suolą. Šis apibrėžimas apibūdindavo Italijos prekybininkų paprotį laužyti prekeivio suolą, jeigu jis nepajėgdavo vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Šiuo metu įvairiose valstybėse sąvoka „bankrotas“turi skirtingą reikšmę, tačiau dažniausiai šiuo metu bankroto teisiniams santykiams apibrėžti naudojama sąvoka „nemokumas“. Lietuvoje šios sąvokos turi šiek tiek skirtingas reikšmes. Žodis bankrotas yra platesnė sąvoka ir apima nemokumo sąvoką. Įmonių bankroto įstatyme įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip, įmonės būsena, kai ji per tam tikrą laiką neatsiskaito su savo kreditoriais. Bet tai yra tik vienas iš pagrindų dėl ko įmonė gali būti pripažinta bankrotuojančia.

Bankrotas tai –ekonominis, teisinis ir socialinis reiškinys, kuriam reikalingas procesualizmas. Teisės moksle nėra vieningos banktoto sąvokos, jo ypatumas yra kompleksiškumas, pasireiškiantis meterialinių bei procesinių normų sujungimu, bankroto teisiniai santykiai reguliuojami tiek viešosios, tiek privatinės teisės šakomis, tačiau nepaisant to didžiają dalį šių teisės normų sudaro būtent civilinio proceso teisė.

Bankroto teisė kaip ir kiekviena kita teisė turi savo tikslus:

1. Likvidacinė kryptis – kai teisminėmis normomis siekiama nutraukti skolininko veiklą ir pradėti likvidacinės procedūra iškart, kai paaiškėjapirmieji nemokumopožymiai.

2. Reabilitacinė kriptis – teisinės normos įprasmina tikslą išnaudoti visas galimas priemones, skolininko turinčio finansinių sunkumų, mokumui atstatyti; likviduoti leidžiama tik tada, kai įrodomas visiškas skolininko nepajėgumas tęsti veiklą ty. po to, kai reabilitacinės priemonės nedavė rezultatų.

Šie abu tikslai yra nukreipti į kreditorių interesų apsaugą t.y. į tai, kad kreditorių reikalavimai būtų patenkinti kaip įmanoma didesne apimtimi. Taigi banktotas yra vienas iš civilizuotų, taikių būdų sutvarkyti įmonės savininko, kreditorių ir įmonės darbuotojų civilinius santykius. Statistikos duomenys rodo, kad išsivysčiusiose šalysebankroto procesas nekenkia, o atvirkščiai yra vienas iš ekonomiką reguliuojančių procesų.

2. Bankroto proceso rūšys

2.1. Teisminis bankroto procesas

Pareiškimą dėlteismui dėl bankroto bylos iškėlimoįmonei turi teisę pateikti:

1. kreditorius (kreditoriai);

2. savininkas (savininkai);

3. įmonės administracijos vadovas;

4. likvidatorius.

Teismas gavęs
pareiškimą, nustato visas aplinkybes, kurios turi reikšmės bylos nagrinėjimui, priima reikalingus sprendimus dėl įmonės turto. Ir ne vėlaiu kaip per vieną mėnesį, nuo pareiškimo dienospriima nutartį iškelt ibankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti.

Priėmęs sprednimą iškelti bankroto bylą, bankrotuojančiai įmonei valdyti ir Įmonių bankroto įstatyme nustatytoms funkcijoms vykdyti teismas (neteisminio proceso atveju kreditorių susirinkimas) skiria įmonės administratorių. Buvę įmonės vldymo organai netenka įgaliojimų, o administratorius, įspejęs raštu prieš 15 dienų, nutraukia darbo sutartis su įmonės valdybos nariais ir administracijos vadovu, taip pat su monės darbuotojais.

Teismui privalu derinti administratoriaus kandidatūrą su Imonių bankroto valdymo deparatmentu.

2.2. Įmonės bankroto bylos nagrinėjimas ne teismo tvarka

Bankroto proceso vykdymas ne teismo tvarka reglamentuojamas Įmonių bankroto įstatymo ketvirtame skirsnyje. Ne teismo tvarka procesas gali būti vykdomas, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų, reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teimų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus.

Įmonės savininkas arba administarcijos vadovas, gavęs šiam veiksmui įgaliojimą, praneša kiekvienam kreditoriui, kad įmonė yra nemoki, kartu su siūlymu bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, nurodydamas kreditorių susirinkimo datą ir vietą. Bankroto procesas ne teismo tvarka vykdomas kreditorių susirinkimui pritarus. Būtina ne mažiau kaip 4/5 visų kreditorių finansinių reikalavimų pritarimo. Bankroto ne teismo procedūrą vykdo kreditorių susirinkimas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymu.

2.3. Supaprastintas bankroto procesas

Supaprastintas bankroto teismo procesas gali būti taikomas bankroto bylos nagrinėjimui tose įmonėse, kuriose nėr turto arba kai jo neužtenka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Supaprastintas bankroto procesas gali būti taikomas ir tais atvejais, kai bankroto iniciatyva byla keliama iš reikalavimų dėl neišmokėto darbo užmokesčio darbuotojui arba jam padarytos žalos atlyginimo.

2.3.1. Kreditorių reikalavimų tenkinimas, vykdant supaprastino bankroto procedūrą

Administratorius per 5 darb dienas nuo nutaryies taikyti supprastintą bankrotot procedūrą įsiteisėjimo dienos, pateikia teismui tvirtinti administravimo išlaidų samatą. Jei pardavus neįkeistą turtą ir reikalavimo teises bus gauta daugiau lėšų (bet ne dvigubai), nei jų reikia teismo ir administravimo išlaidoms, likusiuos lėšos skiriamos darbuotojų kreditoriniams reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais, tenkinti. Jei patenkinus šiuos reiklavimus , lieka lėšų, jos turi būti pervedamos į Garantinio fondo sąskaitą.

2.4. Tyčinis bankrotas

Teismas, turėdamas pagrindo, gali nustatyti tyčinį bankrotą. Pavyzdžiui: įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais dėl to, kad paslėpė, išvaistė, perleido, pervedė į užsienį nepateisinamai pigiai turtą, kuris galėtų būti pateiktas skolai gražinti, ir tuo padarė turtinę žąlą kreditoriams. Įmonių bankroto įstatyme yra pateikta tyčinio bankroto sąvoka, kurioje nurodyta, kad tyčinis bankrotas – privedimas įmonės prie bankroto tyčia. LR baudžiamojo kodekso 209 str. tyčinis bankrotas įvardijamas kaip nusikalstamas bankrotas. „Tas, kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to paarė didelės turtinės žalos kreditorims, baudžiamas laisvės atemimu iki trejų metų“. Praktika rodo, kad teismai per mažai analizuoja nagrinėjamų bylų aplinkybes, neišsiaiškina tikrųjų įmonės privdimo prie bankroto priežaščių. Dėl to ir bankroto pripažinimo tyčiniu atvejai labai reti.

2.5 Taikos sutartis

Bankroto byla taip pat gali būti nutrauka taikos sutartimi tarp kreditorių ir įmonės savininkų. Siūlymą sudaryti taikos sutartį gali pateikti :

1. kreditoriai;

2. administartorius;

3. įmonės savininkas (savininkai);

Taikos sutartį pasirašo visi kreditoriai, kurių reikalavimai bankroto proceso metu iki taikos sutarties pasirašymo dienos liko nepatenkinti, arba jų įgaliotas asmuo ir administratorius, gavęs įmonės savininko (savininkų), valdymo oragno, kuris turi teisę prtiimti nutarimą reorganizuoti ar likviduoti įmonę, sutikimą. Bankroto taikos sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo proceso metu iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto nutarties įsiteisėjimo dienos. Taikos sutartį tvirtina teismasjoje nurodoma: įmonei daromos nuolaidos ir kreditorių reikalavimai; įmonės įsipareigojimai; kreditorių reikalavimų patenkinimo būdai ir teminai; įmonės atsakomybė už taikos sutarties nevykdimą.

Jei bankrotas vykdomas neteismine tvarka, taikos sutartį tvirtina notaras.

3. Bankroto bylos iškelimas ir pasirengimas

bylos nagrinėjimui

3.1. Bankroto proceso subjektai

Civilinio proceso kodeksas 37 str. numato, jog dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumąbylos baigtimi. Antroji šio straipsnio dalis, nurodo, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis yra šalys, tretieji asmenys, asmenys pareiškę ieškinį CK 49 straipsnio nustatyta tvarka, pareiškėjai suinteresuoti asmenys CK 442 straipsnyje išvardytose bylose,
431 straipsnyje numatyti kreditoriai ir skolininki taip pat šių asmenų atstovai. CK 41str. 1d. nurodo jog civiliniame procese šalimis – ieškovu ir atsakovu – gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Tuo tarpu Įmonių bankroto įstatymas šiuos straipsnius detalizuoja 5 str. numato, kad ieškinį gali pateikti :

1. kreditorius (kreditoriai);

2. savininkas (savininkai);

3. įmonės administarcijos vadovas;

4. tam tikrais numatytais atvejais įmonės likvidatorius

Ieškovu bankroto byloje laikomas kreditorius (kreditoriai), pateikęs teismui pareškimą dėl bankroto bylos iškelimo. Savininkas, imonės administratorius, vadovas ar likvidatorius bankroto byloje yra prilyginami CPK 50str.1d. nurodytiems asmenims ginantiems valstybės ir kitų asmenų teises, nes Įmonių bankroto įstatymas numato jiemsteisę kreiptis su pareiškimu, o toks kreipimasis gina kreditorių ir kitų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Bankroto byloje pereiškėjų teisės yra labiau apribotos negu asmenų numatytų CPK, nes atsisakyti pareiškimo dėl bankroto bylos įškelimo galima tik tol, kol teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą (išskyrus išimtys)

Atsakovų sąvoka bankroto byloje yra aiškesnė, atsakovais gali būti Įmonių bankroto įstatymo 1str.2d. numatyti asmenys: įmonės viešosios įstaigos, banko ir kredito unijos, draudimo įmonės, verybinių popierių įstaigos ir kitos įmonės bei įstaigos kurioms gali būti iškeltas bankrotas.

3.2 Ieškinio pareiškimas ir bankroto bylos iškėlimas

Lietuvos 2001m. Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnis nustato 5 pagrindus, kuriais remiantis pateikiamas pareiškimas dėl bankroto bylos įškėlimo:

1. įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų;

2. įmonė laiku nemok už gautas prekes, atlikus darbus (paslaugas), negražina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų įsipareigojimų;

3. įmonė laiku nemoka įsttymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų;

4. įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė, kreditoriui (kreditoriams), kad negali ir neketina vykdyti įsipareigojimų;

5. įmonė neturi turto arba pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties anstolis gražino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.

Pats pareiškimo padavimas kaip išaiškino Aukščiausiasis teismas konsultacijoje dar nereiškia, kad bus iškelta bankroto byla, šios sąlygos tik suteikia teisę įstatymo 5str. išverdintiems asmenims pateikti teismui pareiškimą, dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas priima pareiškimą jei yra bent viena 4 straipsnyje nurodyta sąlyga. Prieš priimdami preiškimą teismai privalo patikrinti ar asmenys laikosi 6 – 8 staripnyje nurodytų reikalavimų.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1875 žodžiai iš 3742 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.