1. BANKROTO DIAGNOSTIKA
Įmonės bankroto diagnostika – tai įmonės finansinės veiklos kritinių veiksnių įvertinimo sistema, kurios pagalba nustatomi įmonės veiklos kritiniai veiksniai, sąlygojantys įmonės bankrotą.[8;114]
Rinkos sąlygomis įmonių bankrotas nėra toks retas reiškinys, todėl nenuostabu, kad jau keletą dešimtmečių ieškoma būdų, kaip nustatyti, kad įmonė artėja prie bankroto ribos. Vieną iš būdų jau aptarėme, t.y. finansų analitikas norėdamas laiku sureaguoti į kylančią bankroto grėsmę, turi nuolat stebėti įmonės finansinius (ypač likvidumą bei mokumą) rodiklius, nes vieno rodiklio nepakanka.
Atlikta nemažai bandymų siekiant rasti kompleksinį įmonės būklės indikatorių. Didžiausių laimėjimų šioje srityje yra pasiekia E. Altmanas, atradęs kreditinio pajėgumo indeksą. Šis indeksas buvo apskaičiuotas remiantis multiplikacine diskriminantine analize ir leidžia atskirti bankrutuojančias įmonės nuo nebankrutuojančių.
Pradžioje buvo daroma prielaida, kad įmonės bankrotą galima prognozuoti dviem rodikliais: likvidumo koeficientu ( Kl) ir finansinės priklausomybės koeficientų ( Kfp). [26;43]
Akivaizdu, jai kitos sąlygos nepasikeičia, bankroto tikimybė tuo mažesnė, kuo didesnis likvidumo koeficiento ir kuo mažesnė finansinė priklausomybė. Ir atvirkščiai, bankroto tikimybė tuo didesnė, kuo mažesnis yra likvidumas ir didesnė finansinė priklausomybė. Taigi svarbu buvo rasti tokią diskriminantinę ribą, kurį visus galimus derinius suskirstytų į dvi dalis:
Koeficientų deriniai, kuriems esant įmonė bankrutuoja,
Koeficientų deriniai, kuriems esant įmonei bankrotas negresia.
Šiam uždaviniui išspręsti amerikietis ekonomistas Alenas surinko 19 kompanijų duomenis, kurių finansinė būklė pagal šios du rodiklius buvo nestabili. Po tam tikro laiko pusė iš jų bankrutavo, o kitos išsilaikė. Taip šių koeficientų buvo sudaryta tiesinė priklausomybė. Jos parametrai apskaičiuoti koreliacijos būdų. Ši priklausomybė tai riba tarp bankrutavusių ir nebankrutavusių įmonių: [21;94]
Z = a0 +a1Kl + a2Kfp (1)
Čia Z – bankroto ribos rodiklis,
a0 – pastovioji dedamoji,
a1, a2 – parametrai parodantys koeficiento įtaką įmonės bankrotui,
Kl – likvidumo koeficientas,
Kfp – finansinės priklausomybės koeficientas.
Apdorojus duomenys buvo gauta tokia funkcijos išraiška:
Z = 0,3877 – 1,0736 Kl + 0,0579 Kfp (2)
Jeigu Z = 0, bankroto tikimybė yra 50 %,
Jeigu Z < 0, tai bankroto tikimybė mažesnė nei 50 %,
Jeigu Z > 0, tai bankroto tikimybė didėja didėjant Z reikšmei.
Parametrų a1 ir a2 ženklai atitinka koeficientų įtakai bankroto reikšmę. Parametras a1 yra su minuso ženklų, todėl kuo didesni yra likvidumo koeficiento reikšmė, tuo mažesnis bus Z reikšmė ir tuo mažesnė bankroto tikimybė. Parametras a2 yra su pliuso ženklu, todėl, kuo didesnė yra finansinė priklausomybė, tuo didesnė ir Z reikšmė, o tai reiškia kad bankroto tikimybė taip pat didėja.
Prognozavimas pagal du koeficientus nėra tikslus, nes neatsižvelgiama į tokius svarbius rodiklius kaip pelningumas, rentabilumas, aktyvų apyvartumas ir pan. Todėl skiriamoji riba tarp bankroto ir išsilaikymo yra neplona, o išskydusi linija, todėl tikslinga buvo taikyti daugiafaktorinė funkciją. Tai ir atliko E. Altmanas. 1968 metais jis tyrinėjo 66 JAV kompanijas, kurių pusė per 1945 – 1965 metų subankrutavo, o likusi dalis sėkmingai tęsė savo veiklą. Kreditinio pajėgumo modeliui buvo atrinkti 22 finansiniai rodikliai, kurie vienaip ar kitaip gali signalizuoti apie įmonės bankrotą. Tyrimų metų buvo atlikti 5 svarbiausieji rodikliai, kurias remiantis ir buvo sudaryta regresinė lygybė. Taigi Altmano indeksas literatūroje dar vadinamas kreditingumo indeksu, tai atitinkamų finansinių rodiklių funkcija (Z). ši funkcija turi tiesės pavidalą su apskaičiuotomis parametrų reikšmėmis: [24;60]
Net workind capital Retained earnings Earnings before interest and tax
Z = 1,2 * Total assets + 1,4 * Total assets + 3,3 * Total assets +
Market value of equity Sales
+ 0,6 * Book value of liabilities + 1 * Total assets. (3)
Vertimas bus toks:
Apyvartinis kapitalas Nepaskirstytas pelnas Pajamos prieš palūkanas ir mokesčius
Z = 1,2 * Turtas + 1,4 * Turtas + 3,3 * Turtas +
Akcijų rinkos kaina Pardavimų apimtis
+ 0,6 * Įsipareigojimai + 1 * Turtas . (4)
Kritinė Altmano indekso reikšmė buvo apskaičiuota remiantis statistinės atrankos taisyklėmis ir sudarė 2,675. Taigi įmonės kreditine pajėgumą galima vertinti lyginant jos apskaičiuota Z su normatyvinė reikšmė.
Jei Z < 2,675, galima teigti, jos artimiausių laikų (per 2 – 3 metus) įmonės laukia bankrotas;
Jei Z > 2,675, įmonė finansinė būklė yra stabili.
5 lentelė
TIKIMYBINĖS BANKROTO RIBOS
Z reikšmė Iki 1,8 Nuo 1,81 iki 2,7 Nuo 2,71 iki 2,9 Daugiau nei 3,0
Bankroto tikimybė Labai didelė Didelė Įmanoma Labai nedidelė
Vėliau 1983 metais E. Altmanas pateikė modelio
variantą, skirtą įmonėms, kurių akcijos nekotiruojamos biržoje:[7;184]
Z = 0,717 K1 +0,847 K2 + 3,107 K3 +0,42 K4 + 0,995 K5 (5)
Čia K – koeficientai apskaičiuoti pagal tokias formules:
K1 – grynojo apyvartinio kapitalo efektyvumas = grynasis apyvartinis kapitalas / visas turtas,
K2–sukaupto kapitalo efektyvumas=nepaskirstytas pelnas (grynasis pelnas, atėmus dividendus)/visas turtas,
K3 – bendrasis pelningumas = bendras pelnas / visas turtas,
K4 – skolos padengimo nuosavu kapitalu koeficientas = nuosavas kapitalas / skolintas kapitalas,
K5 – turto apyvartumas = pardavimai / visas turtas.
Šiuo atveju kritinė reikšmė yra 1,23
Pagal K. Garškaitę bankroto tikimybę metų bėgyje galima prognozuoti 95 % tikslumo. Paklaida, kad numačius bankrotą įmonė išsilaikys, yra 3 %, o priešingu atveju – 6 %. Dviejų metų perspektyvai galima prognozuoti 83 % tikslumu, o nukreipimai atitinkamai bus 6 % ir 28 %.
Įmonių bankroto prognozavimo tyrimai naudojant santykinių rodiklių sistemą pradėti XX a. trečiame dešimtmetyje ir tęsiami iki šiol. Skirtingi autoriai įmonių bankrotui prognozuoti rekomenduoja skirtingus rodiklius ir jų skaičius. Todėl šiame darbe bus apskaičiuota bankroto tikimybė įvairiai būdais ir visi jie davė skirtingus rezultatus.suprantama, įvertinti AB “Velga”, AB “Lithun” veiklos stabilumą ir prognozuoti bankroto tikimybę pagal vieną iš jų yra ne tik neįmanomą, bet ir būtų klaidinga, ypač dabartinėmis sudėtingos ir labai konkurencingos Lietuvos rinkos sąlygomis.
2.1. NEMOKUMO KRITERIJŲ ANALIZĖ LIETUVOS ĮMONĖSE
Kiekvienas verslas gali žlugti, todėl reikia mokėti įvertinti verslo riziką, žinoti jos ribas ir neperžengti jų, kad nepatirti bankroto. Įmonių ūkinė-gamybinę, investicinę ir finansinę būklę apibūdinančių santykinių rodiklių, kurie apskaičiuojami iš balanso bei pinigų srautų ataskaitų, yra gana daug. Pagal J. Mackevičius ir D. Poškaitė mažiausiai galima apskaičiuoti 12 pelningumo, 6 trumpalaikio mokumo (likvidumo), 12 ilgalaikio mokumo, 36 veiklos efektyvumo ir apie 15 kapitalo rinkos rodiklių (iš viso 81). Siekdama nustatyti įmonės finansinę padėtį ir jos kitimo tendencijas, buvo atlikta reikšmingų įmonei koeficientų ir tendencijų analizė.[6;81] Skaičiavimai atlikti remiantis finansinėmis ataskaitomis, kurios yra pateikiamos prieduose.
6 lentelė
APYVARTUMO KOEFICIENTAI
Straipsniai 1997 metai 1998 metai 1999 metai 2000 metai Pastabos
1. Pardavimai ir paslaugos, Lt 2937851 1879088 3895598 1844124
2. Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina, Lt 25193322 17439941 7330226 22580033
3. Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys, Lt 26989827 22899893 20757551 85102
4. Turtas iš viso,Lt 61918661 53082332 47208647 10130471
5. Kapitalas ir rezervai, Lt 55496216 46128911 38683491 5213791
6. Bendras apyvartumo koeficientas (1/4), % 0,47 0,35 0,08 0,18 1,6-1,8
7. Atsargų apyvartumo koeficientas (2/3), % 0,93 0,76 0,35 265 Kuo didesnis
8. Atsargų apyvartumas dienomis (360/7) 385,67 472,71 1019,44 1.35 Kuo didesnis
9. Kapitalo apyvartumo koeficientas (1/5), % 0,53 0,41 0,10 0,35 Kuo didesnis
Apyvartumo rodikliai parodo įmonės vykdomos veiklos aktyvumą. Bendras apyvartumo koeficientas turi būti nuo 1,6 iki 1,8. Jau 1997 m. jis buvo 3 kartus mažesnis, negu turėjo būti. Toliau jis dar mažėjo, ir 1999 m. jau yra net 20 kartu mažesnis reikiamos normos. Lyginant su 1997 metais. Šis rodiklis sumažėjo 83 %. Tai rodo, kad bendrovė vykdo nepakankamai aktyvią veiklą, todėl turi ir mokumo problemų, nes šie veiksniai yra glaudžiai susiję. Atsargų apyvartumo koeficientas rodo, kiek kartų įmonė atnaujina savo atsargas.
Atsargų ir kapitalo apyvartumo koeficientai taip pat turi mažėjimo tendencija. Lyginant su 1997 metais šis rodiklis sumažėjo 62 %. Apskritai įmonė laikoma patikima, jeigu šis koeficientas yra tarp 1,2 ir 2. Mažesnis už 1,2 koeficientas yra pavojingas įmonei, nes reiškia, kad ji prasiskolinusi. AB “Velga” jis net nesiekia 1, o 1999 buvo artimas 0. Įmonė vykdomai veiklai kaupia per dideles atsargas. Tą įvertina ir atsargų apyvartumas dienomis, kuris 1999 metais siekė net 1019,44 dienas. Vadinasi, bendrovė daugiau nei metus neatnaujina savo atsargų, todėl turimų atsargų vertė neabejotinai neatitiks jų realios vertės.
7 lentelė
LIKVIDUMO KOEFICIENTAI
Straipsniai 1997 metai 1998 metai 1999 metai 2000 metai Pastabos
1.Gryni pinigai kasoje ir sąskaitoje, Lt 123881 167823 277154 115841
2. Investicijos ir terminuoti indeliai, Lt 80 80 5662 5662
3. Debitorinis įsiskolinimas, Lt 5322793 2426753 2118478 1612494
4. Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys, Lt 26989827 22899893 20757551 85102
5. Trumpalaikiai įsipareigojimai, Lt 4501326 6352844 8525156 4916680
6. Absoliutaus likvidumo koeficientas (1+2)/5, % 0,03 0,03 0,03 0,02 0,2-0,25
7. Tarpinio likvidumo koeficientas (1+2+3)/5, % 1,21 0,41 0,28 0,68 0,7-0,8
8. Bendrojo likvidumo koeficientas (1+2+3+4)/5, % 7,21 4,01 2,72 0,70 Kai k>1, įmonė likvidi
9.Atsargų ir trumpalaikių aktyvų padengimo trumpalaikiais įsipareigojimais koeficientas(4/5) , % 6,00 3,60 2,43 0,017 Kuo arčiau 1
Likvidumo rodiklių pagalba įvertinamas įmonės sugebėjimas trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Absoliutaus likvidumo koeficientas turi būti nuo 0,2 iki
0,25. Įmonėje jis yra 6 kartus mažesnis ir nuo 1997 iki 1999 šis koeficientas nepasikaitė. Tarpinio likvidumo koeficientas turi būti nuo 0,7 iki 0,8. AB “Velga” 1997 jis buvo didesnis, negu reikalauja norma, o per paskutinius dvejus metus jis sumažėjo 76 %, ir dabar jis yra mažiau negu reikalauja norma. Įmonė yra likvidi, jeigu bendrojo likvidumo koeficientas yra daugiau 1. Nors šis koeficientas mažėja, tačiau jis vis tiek yra daugiau 1, o tai reiškia, kad įmonė yra likvidi. Atsargų ir trumpalaikių aktyvų padengimo trumpalaikiais įsipareigojimais koeficientas turi būti kuo arčiau 1, nors jis AB “Velga” 1997 m. buvo labai nutolus nuo 1, dabar jis turi mažėjimo tendenciją ir 1999 buvo arti 1.
Tarpinio ir absoliutaus likvidumo koeficientai yra nepakankami. Tam turi įtakos įmonės turimų atsargų vertė, kadangi šie koeficientai neįvertina atsargų įtakos įmonės trumpalaikiam mokumui. Kadangi bendrovės turimos atsargos neatitinka jų apskaitomosios vertės, taip pat savaime yra nepakankamai likvidus turtas, todėl galima teigti, kad bendrovė turi mokumo problemų. Jei bendrovei balanso sudarymo dieną reikėtų padengti visus trumpalaikius įsipareigojimus, pinigais ji galėtų sumokėti tik 3 %.
8 lentelė
PELNINGUMO KOEFICIENTAI
Straipsniai 1997 metai 1998 metai 1999 metai 2000 metai Pastabos
1. Balansinis pelnas (nuostolis), Lt 808850 -9164662 -7318696 -36969291
2. Pardavimai ir paslaugos, Lt 29378251 18719088 3895598 1844124
3. Kapitalas ir rezervai, Lt 55496216 46128911 38683491 5213791
4. Turtas iš viso, Lt 61918661 53082332 47208647 10130471
5. Viso turto rentabilumas (1/4)*100 % 1 -17 -16 -365 Norma 0, kuo didesnis
6. Nuosavo kapitalo rentabilumas (1/3)*100 % 1 -20 -19 -709 Norma 0, kuo didesnis
7. Pardavimų pelningumo koeficientas (1/2)*100 % 3 -49 -188 -2004 Pakankama sąlyga: k>0
Šių rodiklių pagalba įvertinamas bendrovės vykdomos veiklos pelningumas. Įmonė antri metai iš eilės dirba nuostolingai. Viso turto ir nuosavo kapitalo rentabilumo norma yra 0, tačiau siekiama, kad jie būtų kuo didesni. Iš 11 lentelės matome, kad jeigu 1997 m. jie buvo net truputi didesni negu norma, tai per paskutinius metus viso turto ir nuosavo kapitalo rentabilumas smarkiai sumažėjo. Tai rodo, kad nuosavos lėšos nepakankamai efektyviai išnaudojamos. Pardavimų pelningumo koeficientas turi būti teigiamas. Tačiau mūsų atveju šį sąlyga tenkinama tik 1997 m, o paskui šis koeficientas tapo neigiamas, taip yra todėl, kad 1998 ir 1999 m. bendrovė metų pabaigoje turėjo nuostolį. Stebint tokią rodiklių dinamiką, kyla abejonių dėl vykdomos veiklos tęstinumo.
Pastovumo rodikliai parodo įmonės sugebėjimą padengti ilgalaikius įsiskolinimus turtu. Savarankiškumo koeficientas parodo, kokią dalį formuojant įmonės turtą užėmė savininkų nuosavybė. Peržiūrėjus 1997–1999 metų šių rodiklių dinamiką, mažino savininkų nuosavybę, tačiau ataskaitinių metų turto pardavimai išlaikė minėtą santykį beveik nepakitusį. Likę koeficientai metai iš metų blogėja.
9 lentelė
FINANSINIO PASTOVUMO RODIKLIAI
Straipsniai 1997 metai 1998 metai 1999 metai 2000 metai Pastabos
1. Kapitalas ir rezervai, Lt 55496216 46128911 38683491 5213791
2. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai, Lt 4501326 6352844 8525156 4916680
3. Debitorinis įsiskolinimas, Lt 5322793 24266753 2118478 1612494
4. Turtas iš viso, Lt 619118661 53082332 47208647 10130471
5. Savarankiškumo koeficientas 1/4, % 0,9 0,87 0,82 0,51 Nuo 0 iki 1, kuo arčiau 1
6. Įsiskolinimo padengimo visų turtų koeficientas 2/4, % 0,07 0,12 0,18 0,49 Nuo 0 iki 1, kuo arčiau 0