Bankroto teisės vieta lietuvos teisės sistemoje
5 (100%) 1 vote

Bankroto teisės vieta lietuvos teisės sistemoje

1121

TURINYS

ĮVADAS 3

1. TEISĖS SISTEMA 4

2. BANKROTAS. SĄVOKA IR REGLAMENTAVIMAS 6

3. BANKROTO TEISĖS SANTYKIS SU KITOMIS TEISINĖS SISTEMOS ŠAKOMIS 8

4. BANKROTO TEISĖS PRIKLAUSOMYBĖS PROBLEMOS SPRENDIMAS 10

IŠVADOS 11

LITERATŪRA 13

ĮVADAS

Įmonių bankroto ir su jais susiję teisiniai santykiai Lietuvoje įstatymais reglamentuojami jau daugiau nei dešimt metų. Per šį laikotarpį formavosi bankroto įstatyminė bazė, teismų praktika, bankroto administratorių potencialas, visuomenės samprata ir požiūris į bankrotą kaip į rinkos ekonomikos reiškinį ir priemonę ūkio subjektų santykiams tam tikrose situacijose spręsti.

Šio referato tikslas- atskleisti bankroto teisės santykį su teisės sistema.

Šiam tikslui įgyvendinti, darbe siekiama:

 Susipažinti su teisės sistemos, teisės šakos, pošakio, instituto sąvokomis.

 Aptarti bankroto procedūrų reglamentavimą Lietuvos Respublikoje.

 Aptarti bankroto teisės santykį su kitomis teisės šakomis.

1. TEISĖS SISTEMA

Teisės sistema – tai vidinė teisės sandara, tarpusavyje susijusių elementų, teisės sistemos dalių visuma. “Teisės sistema – tai teisės normų visumos egzistavimo ir veikimo būdas, kur visos teisės normos suorganizuotos į teisės institutus, pošakius, šakas, susijusios tarpusavio priklausomybe ir veikia garantuodamos viena kitos veiksmingumą“.

Teisės sistemos pagrindinės dalys yra: teisės šaka, teisės institutas, teisės norma.

Teisės šaka – tai savarankiška teisės sistemos dalis, jungianti teisės normas, jai būdingu metodu reguliuojančias vienos rūšies visuomeninius santykius.

Remiantis normine teisės samprata teisės šaka yra pagrindinis pagrindinis teisės sistemos elementas. Tai -plačiausias teisės normų rinkinys, reguliuojantis tam tikros rūšies teisinius santykius. Skirtingai nuo kitų teisės sistemos elementų teisės šaka gali savarankiškai funkcionuoti teisės sistemoje. Pavyzdžiui teisės normos, reguliuojančios turtinius ir susijusius su jais asmeninius neturtinius santykius, sudaro civilinės teisės šaką, reguliuojančią santuokinius – šeimyninius santykius – šeimos teisės šaką, darbo santykius – darbo teisės šaką, administracinė teisės reguliuoja visuomeninius santykius valstybinio valdymo sferoje.

Teisės pošakis – tai teisės institutų ir teisės normų visuma, sudaranti savarankišką teisės sistemos dalį, kuri reguliuoja teisės šakos specialias, ypatingas visuomeninių santykių grupes. Tai tos pačios teisės šakos giminingų institutų visuma. Pavyzdžiui, įsipareigojimų teisė CT šakos sudėtyje. Ji apima keletą teisės institutų : mainų, rangos, draudimo, pervežimo ir pan.

Žemės teisės pošakiai yra – miškų, vandenų, kalnų teisė.

Didėjant teisinio reguliavimo apimčiai, tobulėjant reguliavimo metodui, pošakis gali tapti atskira teisės šaka.

Teisės institutas – tai teisės normų visuma, reguliuojanti vienarūšių, giminingų visuomeninių santykių grupę.

Teisės institutai skiriasi nuo teisės šakos tik reguliuojamų visuomeninių santykių apimtimi. Kiekvienos teisės šakos teisės institutai, be atskirų, tik jiems būdingų, turi ir bendrų požymių. Teisės institutai gali peraugti į teisės pošakius.

Skirtumai tarp teisės šakos ir teisės instituto:

1. Teisės instituto apimtis mažesnė negu teisės šakos.

2. Teisės institutas – tai struktūrinė teisės šakos dalis.

3. Skiriami reguliuojamo teisinio santykio kokybe.

Norminiuose aktuose išdėstyti teisės institutai yra atskirti vieni nuo kitų: pavyzdžiui, civilinėje teisėje – civilinės teisės subjektų, sandorių, ieškininės senaties, atstovavimas, terminai ir kt.

Konstitucinėje teisėje institutai yra pilietybės, rinkimų teisės, valstybės teisės ir kt.

Administracinėje teisėje – valstybinė tarnyba, administracinė atsakomybė, administracinis procesas ir kt.

Taigi problema: bankroto teisė atskira teisės šaka ar teisės pošakis?

Jeigu bankroto teisė yra teisės pošakis, tai kokios teisės šakos – įmonių teisės ar civilinio proceso teisės?

2. BANKROTAS. SĄVOKA IR REGLAMENTAVIMAS

Siekiant išsiaiškinti, kas yra bankroto teisė – teisės šaka ar teisės pošakis ir jei pošakis, tai kokios teisės, iš pradžių reikia apibrėžti, kas yra bankrotas apskritai, kaip keliamos bankroto bylos ir vykdomas bankroto procesas.

Bankrotas – nemokios įmonės būsena, kai įmonei teisme yra iškelta bankroto byla arba kreditoriai įmonėje vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka.

Bankroto procesas – teismo arba ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų visuma.

Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių.

Įmonių nemokumo, bankroto bylų kėlimo ir bankroto proceso reguliavimo problemas nagrinėja Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos, įmonės steigėjai, apygardos teismai bei asmenys (fiziniai ir juridiniai), turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Pastaruosius vienija Nacionalinė verslo administratorių asociacija.

Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos rengia Įmonių bankroto įstatymo bei jo pataisų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių bankroto procesą, projektus, tvarko bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių duomenų bazę, priima ir rengia
duomenis apie bankroto procedūras skelbti ,,Valstybės žinios“.

Bankroto procedūras reglamentuoja 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojęs Įmonių bankroto įstatymas, jo atitinkamų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymai, priimti 2001 m. gruodžio 17 d., 2002 m. lapkričio 19 d., 2002 m. gruodžio 10 d., 2003 m. sausio 28 d., 2003 m. balandžio 3 d., 2003 m. birželio 5 d., 2003 m. liepos 4 d. ir 2004 m. balandžio 15 d. bei šio įstatymo pagrindu priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai.

Šis įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą. Įstatymas taikomas visoms įmonėms, viešosioms įstaigoms, bankams ir kredito unijoms (toliau – įmonės), įregistruotiems Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka. Bankų, kredito unijų, draudimo įmonių, žemės ūkio įmonių, vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų ir kitų įmonių bei įstaigų bankroto proceso ypatumus gali nustatyti kiti šių įmonių ir viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai .

Taigi, šis įstatymas reglamentuoja ne visų, o tik tam tikrų ūkio subjektų, išvardintų šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, bankroto procesą.

Įstatyme nustatyta, kad Įstatymo normos taikomos tik tiems išvardintų teisinių formų ūkio subjektams, kurie yra įregistruoti Lietuvos Respublikoje. Taigi šis įstatymas taikytinas bendroms Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonėms, įsteigtoms ir įregistruotoms Lietuvos Respublikoje, taip pat užsienio valstybių piliečių Lietuvos Respublikoje įsteigtoms įmonės, viešosioms įstaigoms bei kredito unijoms.

Kadangi Įstatymo reglamentavimo objektas yra gana platus, o skirtingos teisinės formos subjektai bei jų veiklos reglamentavimas pasižymi tam tikra specifika, Įstatymas numatė galimybę atskirų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, atsižvelgiant į šių subjektų specifiką, papildomai reglamentuoti tam tikrus bankroto klausimus, numatyti šių subjektų bankroto ypatumus. Pavyzdžiui, bankų bankroto procedūras reglamentuoja Lietuvos Respublikos bankų , Finansų įstaigų ir Įmonių bankroto įstatymai.

Kartu tam tikri šio Įstatymo reglamentuojami dalykai- įmonių veikla, kreditoriaus teisės į kreditorinį reikalavimą tenkinimas, kreditoriaus teisė imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų administravimas yra reglamentuoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymais. Tai reglamentuoja Civilinis kodeksas, atskirų teisinių formų juridinių asmenų veiklą reglamentuojantys įstatymai: Akcinių bendrovių įstatymas , Viešųjų įstaigų įstatymas . Civilinio proceso kodeksas ir kiti įstatymai.

Siekiant užtikrinti Įstatyme reglamentuojamo bankroto proceso vykdymo mechanizmo įgyvendinimą bei nuostatų, reglamentuojančių su įmonės bankrotu susijusius klausimus, suderinamumą, nustatyta, kad minėtus dalykus įmonės bankroto atveju reglamentuoja Įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios minėtus dalykus, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio Įstatymo nuostatoms . Įstatymo normos laikytinos specialiosiomis teisės normomis kitų įstatymų normų atžvilgiu ir įmonės bankroto atveju, esant įstatymų normų kolizijai, taikomos Įmonių bankroto įstatymo normos .

3. BANKROTO TEISĖS SANTYKIS SU KITOMIS TEISINĖS SISTEMOS ŠAKOMIS

Įmonių bankroto įstatyme sąvoka ,,bankroto byla“ apibrėžiama kaip teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių . Atkreiptinas dėmesys, kad teisme byla dėl ginčų, kylančių iš bankroto teisinių santykių, yra laikoma civiline byla ir nagrinėjama vadovaujantis civilinio proceso įstatymais. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse yra įtvirtinta nuostata, kad ,,Darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto ir restruktūrizavimo bylos bei ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai“ . Kadangi bankroto byla nagrinėjama vadovaujantis ne tik Bankroto įstatymo nustatytomis materialinėmis ir procesinėmis teisės nuostatomis, bet ir Civilinio proceso kodekso nustatytomis procesinėmis teisės normomis, bankroto teisinių santykių subjektai bankroto procese turi civilinio proceso įstatymų nustatytas procesines teises ir pareigas.

Įmonių bankroto įstatyme atskirai pateiktas sąvokos ,,įkeitimu ir(arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai“ . Šis apibrėžimas suformuluotas atsižvelgiant į įkeitimo ir hipotekos teisinius institutus, kurie reglamentuojami Civilinio kodekso ketvirtosios knygos 4.170-4.228 straipsniuose.

Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas, likviduojamos įmonės likvidatorius. Šie asmenys naudojasi visomis Civilinio proceso kodekso nustatytomis ieškovo teisėmis , pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikiami vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismui raštu Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka . Pareiškimų dėl bankroto bylos iškėlimo padavimo ir ieškinio užtikrinimo priemones bei jų taikymo tvarką reglamentuoja taip pat Civilinio proceso kodekso nuostatos.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1464 žodžiai iš 2784 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.